Ignės puodas

Tokią gražią saulėtą dieną net nesinori tuščiažodžiauti ir gaišinti visų laiko. Vietoje to tiesiog pažvelkite pro langą. Kas galite – išeikite laukan ir pasidžiaukite. O dabar receptas.

Maždaug 30-čiai lazdelių reikės:

25 g mielių

500-600 g kvietinių miltų

200 ml šilto vandens

1 kiaušinio

1 arb. š. cukraus

1 arb. š. druskos

50 ml alyvuogių aliejaus

priedų: bazilikų, petražolių ar kitų žalumynų arba pusžiedžiais smulkintų alyvuogių (aš naudojau pastarąsias)

šlakelio pieno lazdelėms patepti

Mieles sutrupiname ir užpilame nedideliu kiekiu šilto vandens. Išmaišome iki vientisos masės. Tada sudedame kitus ingredientus: likusį vandenį, aliejų, kiaušinį, druską ir cukrų, žalumynus arba alyvuoges. Pamažu įmaišome miltus ir išminkome tešlą. Paliekame ją uždengtą pakilti 40 min.

Iš iškilusios tešlos formuojame plonas lazdeles (tikrai plonas, nes jos dar iškils). Man iš nurodyto tešlos kiekio išėjo 28 grissini. Neišvengiamai keli buvo storoki Taigi lazdeles sudedame į kepimo popieriumi išteptą skardą paliekame pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Prieš šaunant kepti, lazdeles patepame pienu. Kepame apie 20 min. Jos turėtų švelniai rustelti. Iškepusias lazdeles paliekame atvėsti ant grotelių.

Puikus užkandis. Ir alyvuogės dera. Jau įsivaizduoju, kaip gerai būtų jų pasiimti iškylon šeštadienio rytą su saliamiu ir sūriu. Mmmm… Ak, ir kaip gera buvo fotografuoti dieną! Ir džiugu, kad man vis dar būna keista, kaip lengva pasigaminti dalykus, kuriuos anksčiau pirkdavau.

Buvau primiršusi sekmadieninį duonos kepimą. Bet štai atsigavau po žiemos švenčių ir vėl panižo rankos. Vieną sekmadienį kartojau duoną su saulėje džiovintais pomidorais. O šią savaitę net dukart (pažadas yra pažadas) kepiau duoną su parmezanu ir alyvuogėmis. Pikantiška, išskirtinio skonio, puiki duona – ją galima valgyti ir vieną arba tik su lengvutėmis salotomis. Niam!

Vienam gana nemažam kepalui reikės:

50 g mielių

100 g sviesto

300 ml pieno

600 g miltų

žiupsnio druskos

100 g šviežiai tarkuoto parmezano

100 g juodų iškaulintų alyvuogių

1 valgomojo šaukšto raudonėlio

1 plakto kiaušinio

Mieles sutrupiname. Puode išlydome sviestą, įpilame pieną, išmaišome ir pašildome. Sutrupintas mieles užpilame sviesto ir pieno mišiniu, gerai gerai išmaišome iki vientisos tekstūros.

Atskirame inde sumaišome miltus, druską, tarkuotą parmezaną, alyvuoges, raudonėlį. Šį mišinį užpilame sviesto, pieno ir mielių lydiniu. Suminkome tešlą. Indą su tešla uždengiame ir paliekame pusvalandį iškilti.

Paruošiame kepimo formą: arba išklojame kepimo popieriumi, arba ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Tešlą padaliname į tris apylyges dalis ir supiname pynutę. Ją įdedame į kepimo formą. Išplakame vieną kiaušinį ir tuo plakiniu ištepame paruoštą tešlą. Būsimą duonelę dar paliekame pakilti 30 minučių. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Duoną kepame 40 min. arba tol, kol pluta tampa gražiai auksinė.

Tiesą sakant, tešlos išeiga ganėtinai didelė. Tad, jei nedaug valgytojų, siūlau mažinti ingredientų kiekį. Geriau jau porą kartų per savaitę išsikepti šviežios duonelės. Tuo labiau, kad šią itin nesunku paruošti ir trunka neilgai. O duona itin skani ir ypatinga. Kai pirmąkart kepiau, tai valgiau ir valgiau. Tiesa, jau minėta duona su džiovintais pomidorais man pasirodė universalesnė, bet ši tikrai verta išmėginti.

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem.

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Antras Advento sekmadienis, ir namuose jau pakvipo Kalėdomis – kepėme repetuojamus sausainius (imbierinukus ir meduoliukus) ir pasigaminome karšto vyno. Skanu, jauku, smagu…

Čia – sausainėlių receptai, įkvėpti interneto platybių ir patobulinti pačios, mat paragavus testinę partiją gerai justi visi trūkumai ir privalumai. Tad čia – jau su privalumais.

Imbieriniai sausainiai

300 g miltų

100 g cukraus

100 g sviesto

2 kiaušinio tryniai

1,5 arbatinio šaukštelio maltų imbierų

šiek tiek malto kardamono

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Trynius išsukame su cukrumi, supilame lydytą sviestą, įberiame prieskonių ir gerai išmaišome. Pamažu beriame kepimo miltelių ir miltų mišinį, kol išminkome vientisą, prie rankų nelimpančią tešlą. Ji turėtų būti pakankmai minkšta ir elastinga. Suvyniojame tešlą į foliją ir dedame į šaldytuvą porai valandų. Po to kočiojame, išpjauname norimos formos sausanius ir kepame maždaug 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol pagels. Išeina trapūs ir skanūs sausainėliai. Recepte kiek padidinau imbiero kiekį, nes man norėjosi ryškesnio jo skonio. Puošiame kaip kas išmanome – šokoladu, pabarstukais, spalvotais cukraus glajais…

Meduoliukai

2 kiaušinio tryniai

1 visas kiaušinis

100 g cukraus

150 g sviesto

80 g medaus (jei norisi ryškesnio skonio, galima dėti daugiau)

500 g miltų

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis (man paprastai išeina kiek daugiau) prieskonių mišinio: cinamono, kardamono, gvazdikėlių

Kiaušinį ir trynius išsukame su cukrumi. Išlydome medų, į jį suberiame prieskonių mišinį ir gerai išmaišome. Kitame inde išlydome sviestą. Medų ir sviestą supilame į cukraus ir kiaušinių masę. Pamažu beriame miltų ir kepimo miltelių mišinį ir minkome tešlą, kol ši nelips prie rankų. Tešlą porai valandų įdedame į šaldytuvą. Atėjus metui kepti, iškočiojame tešlą, išpjauname įvairių formų sausainėlius ir kepame 175 laipsnių orkaitėje kol parus. Puošiame vėlgi kaip išmanydami.

Aišku, kad skanu. Aišku, kad burnoje tirpsta… O kai Kalėdoms dar bus ir papuošti – tai ir norėsis, ir gaila bus valgyti. Nuotraukoje- žmogeliukai-meduoliukai ir imbierinės širdelės.

Gal skambės banaliai, tačiau man namų jaukumas neatsiejamas nuo kepinių kvapo. Gi iškart nuotaika pakyla, kai, įžengus pro duris, kvepia sausainiais, pyragais, keksiukais arba… duona. Atrodo, tampa tradicija, jog po savaitgalio pirmas darbas prieš savaitę yra iškepti duonos. Kad būtų ką pusryčiams patiekti ar prie dubenėlio sriubos suvalgyti. Šįkart kepiau kvietinę duoną su saulėje džiovintais pomidorais. Rezultatas pranoko lūkesčius. Jei jau duona su cukinijomis atrodė gardi, tai šios kepalėlis sunyko tiesiog akyse, besimėgaujant dar šiltomis riekėmis. Buvo (ir tebėra) gardu gardu… Ką čia betuščiažodžiauti, reikia receptu dalintis!

2 nedideliems kepalėliams reikės:

25 g šviežių mielių

250 ml šilto vandens

1 valgomojo šaukšto cukraus

1 arbatinio šaukštelio druskos

75 g saulėje džiovintų pomidorų

1 valgomojo šaukšto pomidorų tyrės

600 g miltų

2 valgomųjų šaukštų aliejaus

Pirmiausia mieles užpilame šiltu vandeniu ir gerai išmaišome, kol nelieka mielių gumulėlių. Tada suberiame cukrų, druską ir nusausintus bei susmulkintus pomidorus, įpilame aliejaus. Masę išmaišome, įdedame pomidorų tyrę ir pamažu berdami miltus užminkome tešlą. Ji neturėtų būti per kieta, geriau minkštesnė. Aš miltų sunaudojau apytiksliai tiek, kiek nurodyta. Tikslų skaičių pamečiau ties 550 gramų, tačiau dar 50 g tikrai sudėjau beminkydama.

Taigi tešlą uždengiame ir pastatome šiltai pusvalandžiui. Kai tešla pakyla, padaliname ją į dvi dalis, suformuojame kepaliukus, kuriuos dar paliekame kilti pusvalandžiui. Tuo metu orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių temperatūros. Pakilusiuose kepaliukuose aštriu peiliu įpjauname negilias įpjovas ir kepame maždaug 30 min.

Ši duona skaniai kvepia, pomidorai suteikia pikantiško prieskonio, kas man asmeniškai labai patinka. Beje, tik begamindama pastebėjau, jog baigėsi pomidorų tyrė, tačiau apsiėjau ir be jos… Manau, ji tik ryškesnę spalvą būtų suteikusi.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Jei apie smaližius anglai sako, kad jie turi sweet tooth, apie mane galėtų pasakyti, jog turiu savoury tooth. Neduokit man tortų, bandelių, sausainių, bet duokit kokį pyragą, įdarytą sūriu, mėsa, daržovėmis.. Ak

Taigi sekmadienį pasiraitojau rankoves ir iškepiau štai tokį quiche. Originalas siūlė kepti daug mažų, aš apsiėjau su vienu dideliu.

Tešlai -

240 g miltų

2 šaukštų vandens

1 šaukštelio druskos

150 g sviesto

Įdarui -

200 g špinatų

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

2 česnako skiltelių

druskos, pipirų

2 kiaušinių

200 ml pieno

1 šaukštelio raudonėlio

200 g fetos sūrio

80 g juodų alyvuogių be kauliukų

250 g vyšninių pomidorų

Iš miltų, druskos, sviesto ir vandens užmaišome tešlą. Aš paprastai kapoju arba rankiniu arba elektriniu “pagalbininku”. Iš gautos tešlos suformuojame rutulį, jį paplojame, įvyniojame į foliją ir įdedame šaldytuvan 30 minučių. Kol tešla šąla, špinatus nuplauname, nuskabome lapelius, juos sukapojame ir pakepiname alyvuogių aliejuje, kol suminkštėja. Įmaišome druskos, pipirų, išspaudžiame česnako skilteles. Paliekame atvėsti.

Kiaušinius ir pieną išplakame iki vientisos masės, pagardiname šaukšteliu raudonėlių, druska ir pipirais.

Kepimo formą (ar formas) ištepame riebalais, išklojame tešla ir kelias minutes pakepame 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Ant tešlos paskleidžiame špinatus, ant jų išdėliojame sutrupintą fetos sūrį, alyvuoges ir pusiau perpjautus pomidorus. Viską užpilame kiaušinių ir pieno plakiniu. Šauname į orkaitę ir kepame maždaug 25 minutes.

Turiu pasakyti, jog su druska šiek tiek persistengiau. O bet tačiau pyragas išėjo puikus ir skanus. Gaivūs pomidorėliai puikiai atsveria fetos sūrį. Tiesa, rekomenduoju didesniai formai imti daugiau miltų ir sviesto, nes mano pagrindas išėjo kiek plonokas.. Šiaip ar taip, tai buvo būtent tai, ką mėgstu. Tikiuos ir daugiau variacijų išmėginti.

Recepto šaltinis: “Wypieki ze smakiem”. O, taip, gilinu lenkų kalbos žinias

Būna, pamatai receptą ir negali susilaikyti. Jei trūksta ingredientų, susiperki, o jei visko yra – iškart puoli gaminti. Taip buvo ir su šiuo receptu. Pamačiusi suspirgėjau, nusipirkau trūkstamos cukinijos ir jogurto ir pradėjau suktis virtuvėje. Ta proga net patikrinau lenkų kalbos žinias, mat receptas lenkiškas.

2 kepalėliams reikės:

~250 g cukinijos

25 g šviežių mielių

400 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 šaukšto druskos

1 šaukšto cukraus

1 arbatinio  šaukštelio raudonėlių

800-900 g miltų + šiek tiek miltų stalviršiui pabarstyti

Nuluptą cukiniją sutarkuojame (aš tarkavau burokine trintuve) ir nuspaudžiame skystį, kad liktų vien tarkiai. Jogurtą šiek tiek pakaitiname – užvirti jis neturi, bet turi gerai įšilti. Šviežias mieles užpilame nedideliu kiekiu pašildyto jogurto ir gerai išmaišome. Po to į dubenį supilame likusį jogurtą, sudedame cukiniją, druską, cukrų, raudonėlį, aliejų, gerai išmaišome ir pildami miltus išminkome tešlą. Ją reikia palikti kambario temperatūroje 40 min., kad kiek pakiltų.

Tada ant miltais pabarstyto stalviršio dedame tešlą, iš jos suformuojame du kepaliukus. Juos dedame ant kepimo skardos, įpjauname peiliu keliose vietose ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių. Tokioje temperatūroje duoną kepame 5 min., o dar 30 min. kepame sumažinę karštį iki 200 laipsnių. Išimtus kepaliukus atvėsiname ir riekiame.

Neiškenčiau neparagavusi dar šiltos duonos… Mmm.. labai švelniai jaučiasi raudonėlis, savitą skonį duoda cukinija. O dėl jogurto duonelė minkšta ir drėgna. Skanu ir viena prie arbatos, ir ko nors užsitepti. O ir vargo ne tiek daug. Be reikalo taip retai kepu duoną

Tingų ir lietingą sekmadienio vakarą, kai likau karaliauti viena namuose, išsitraukiau prijuostę, ingredientus ir susiruošiau išsikepti rikotos pyragą. Kai terliojimasis su miltais, sviestu, grietinėle ir kitkuo baigėsi, įsitaisiau jaukiai, įsijungau Katie Melua ir uodžiau uodžiau tuos pasakiškus kvapus, sklindančius iš orkaitės. Tokios tobulos akimirkos, kai viskas yra savo vietose ir taip, kaip turi būti, nutinka retai. Tad reikia jomis dorai atsidžiaugti.

Receptas iš Nolitos blogo, pateikiu tokį, kokį radau; mano pastabos apačioje.

Reikės:

250 g miltų

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

kiaušinio trynys

žiupsnelis druskos

300 g rikotos

150 g cukraus

pakelis vanilinio pudingo

2 arb. š. žaliųjų citrinų sulčių

200 g plaktos grietinėlės

Viskas vyksta labai paprastai: iš sviesto, miltų, cukraus pudros, kiaušinio trynio ir žiupsnelio druskos paruošiame tešlą, kurią maždaug valandai įdedame į šaldytuvą. Įdarui rikotą išsukame su cukrumi, žaliųjų citrinų sultimis, vanilinio pudingo milteliais ir pabaigoje įmaišome išplaktą grietinėlę. Iš tešlos iškočiotą blyną klojame į riebalais pateptą kepimo skardą, subadome šakute, užpilame kremu ir kepame 30 minučių 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Pyragas išėjo gardus. Beje, arba man pasirodė, arba jis pastovėjęs tapo dar skanesnis. Nors vyras išreiškė pastabą, jog saldumo trūksta… Aš, plokščių pyragų mėgėja, kepiau jį neaukštoje skardoje. Kremas buvo kone idealaus skonio. Tačiau, kaip ir Nolita, pasigedau ryškesnio žaliųjų citrinų akcento, nors spaudžiau sultis negailėdama. Taigi kitąkart (o tikrai kepsiu dar ne kartą, nes receptas labai patiko) spausiu kone dvigubą kiekį, nes man labai tinka ta gaivi rūgštelė. Ir dar toks prisipažinimas: iš išsiblaškymo tešlą paruošiau su cielu kiaušiniu. Bet nieko tragiško neįvyko…

Mėgstu keksiukus: juos kepti ir skanauti. Tai paprastas kepinys, galintis suteikti daug malonumo. Šįkart – keksiukai su kriaušėmis. Niam niam! Iš nurodyto kiekio išėjo 6 didoki keksiukai.

Reikės:

1 didelės kriaušės

125 ml augalinio aliejaus

75 g cukraus

1 kiaušinio

150 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

šiek tiek cukraus ir cinamono pabarstyti

Kriaušę reikia nulupti, išpjauti sėklas ir supjaustyti mažais kubeliais. Sumaišome aliejų, cukrų ir kiaušinį, po truputį įmaišyti miltus ir kepimo miltelius. Pabaigoje įmaišome kriaušės gabalėlius. Kepimo formą ištepame riebalais, sudedame keksiukų tešlą, paviršių pabarstome cukraus ir cinamono mišiniu ir kepame 200 laipsnių orkaitėje 15-20 min.

Tikras gardumėlis. Skanu ir dar šiek tiek šilti, ir jau atvėsę. Keksiukai su kriaušėmis man netgi skanesni nei su obuoliais – tolygesnio, švelnesnio skonio. Rekomenduoju.

Pamenu, kai buvau vaikas, mama sekmadienio pusryčiams vasarą-rudenį kepdavo blynelius su cukinijomis. Kepdavo ji juos saldžius, ir tai buvo geras savaitgalinių pusryčių paįvairinimas. Neseniai iš namų parsivežiau didelę cukiniją. Pradėjusi laužyti galvą, kur ją sunaudoti, prisiminiau tuos blynelius. Bet kadangi aš iš prigimties daugiau mėgstu sūriai/rūgščiai/aštriai, gimė toks recepto variantas.

2-3 porcijoms reikės:

~100 g tarkuotos cukinijos (galima ir daugiau, jei norite, kad cukinija labiau jaustųsi)

1 kiaušinio

šiek tiek pieno

~5 valgomųjų šaukštų miltų

druskos

padažui:

grietinės

druskos

petražolių, krapų, kitų žalumynų

baltųjų pipirų

Iš kiaušinio, pieno ir miltų užmaišome gana tirštą blynų tešlą. Įmaišome tarkuotą cukiniją, tešlą padruskiname. Jei dedate daugiau cukinijos, nepakenks papildomas kiaušinis. Kol kepame blynus, paruošiame padažą iš grietinės, druskos, pipirų ir smulkintų žalumynų.

Gal tai ne visai receptas, o daugiau idėja vakarienei ar lengviems pietums. Gardus, greitai paruošiamas patiekalas, nereikalaujantis daug sąnaudų. Tikrai kepsiu ir dažniau, eksperimentuodama su cukinijos kiekiu bei įvairiais priedais, kad blynelių skonis būtų dar pikantiškesnis.