Ignės puodas

Čia bus ne apie ispanišką kiaušinienę (tortilją), o apie meksikietiškus paplotėlius – tortiljas

Mūsų šeima mėgsta meksikietišką virtuvę. Aštru, net garai per ausis rūksta. Tad atvėsus orams koks chilli con carne vis dažniau garuoja puode. O prie jo beveik visada būna pirktinių tortiljų. Kol vieną gražų proginį sekmadienio rytą atsirado namuose keptų tortiljų. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad man patiko viskas: gaminimo procesas, greitas kepimas, skonis ir tekstūra. Tiesa, šios tortiljos išeina kietesnės nei parduotuvinės, tačiau užtat iš pirmųjų išeitų puikūs užkandžiai, užkepus jas sūriu.

12 paplotėlių reikės:

380-420 g kvietinių miltų

200 ml natūralaus jogurto

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. druskos

2 v. š. aliejaus

Iš visų ingredientų sumaišome tešlą. Rekomenduoju miltų geriau mažiau dėti ir, jei truks, pridėti minkant. Taigi tą tešlą ant miltais pabarstyto stalviršio minkome 10 min.

Tešlą padaliname į 12 dalių, suformuojame rutuliukus ir kiekvieną su kočėlu iškočiojame į maždaug 12-14 cm skersmens paplotėlius. Jei norisi didesnių, teks tešlą dalinti į mažiau dalių.

Kiekvieną paplotėlį kepame įkaitintoje keptuvėje be riebalų iš abiejų pusių, kol šiek tiek paskrus. Jei labai baiminatės dėl keptuvės sugebėjimo susidoroti su tokiais kepiniais be riebalų, spėju, vos juntamas pavilgymas aliejumi ar sviestuku nepakenks.

Tortiljos su čili troškinuku buvo sudorotos nesumirksėjus.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Ir vėl aš su ta duona… Bet man patinka jas kepti! O ši ypač praktiška: nedaug ingredientų, geras rezultatas ir universalumas. Man patiko.

Beminkydama šią duonelę mintyjau, jog galėčiau kokį sekmadienio rytą atsikėlusi anksti (anksčiau už kitus) maišyti, minkyti, kildinti ir kepti.. pusryčiams baltos gardžios duonelės. Esu vyturys, nepaisant to, kad kartais sunku 6 ryto ropštis iš lovos ir vesti laukan jau nerimstantį šunėką. Man smagu, atsikėlus anksti, rytą sutikti skaitant knygą. Man sunku gulinėti, o jei kada netyčia pramiegu iki 11-os, ima dilgti paširdžiuos, kad gražiausią dienos dalį pražiopsojau..

Bet. Daugiau jokių įžangų. Puiki, geriausia, šviežiausia sumuštinių duona.

1 kepalėliui reikės:

500 g kvietinių miltų (papildomai minkyti)

2 a. š. druskos

15 g šviežių mielių

1 a. š. cukraus

aliejaus skardai ir indui sutepti

Ėmiausi šios duonos vos ištaikiusi progą. Nes pažadas, kad tai – puiki duona, besipuikavęs naujausiame delicious. numeryje, mane nugalėjo.

Miltus ir druską sumaišome dideliame dubenyje ir viduryje suformuojame šulinėlį. Įsipilame į matuoklį ar puodelį 300 ml šilto vandens. Mieles, cukrų ir pora šaukštų šilto vandens išmaišome, kol nebeliks gumulėlių. Paliekame porai minučių, kad suputotų. Į miltų šulinėlį supilame mieles ir likusį vandenį. Mediniu šaukštu greitai maišome tešlą, kol ši atšoks nuo dubens sienelių.

Miltais pabarstome stalviršį, ant jo dedame tešlą ir 10 min. energingai minkome. Nuo energingo minkymo priklauso švelni duonos tekstūra, tad geriau negailėti duonelės. Išminkyta tešla turėtų būti švelni ir elastinga. Be to, paspaudus pirštais, tešla turi grįžti į savo pradinę padėtį. Dubenėlį ištepame aliejumi ir į jį įdedame tešlą kildinti 45 min. uždengę rankšluosčiu ar aliejumi ištepta plėvele.

Po to tešlą vėl dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir trumpai paminkome. To reikia, kad dingtų susidariusios oro pūslės, o tekstūra pasidarytų vienoda. Tešlą reikia švelnia suformuoti į plokščią pailgą ovalą ir sulenkti kraštus į vidurį vieną ant kito (pasidaro toks savotiškas vyniotinis). Tada tešlą apverčiame lygiąja puse į viršų ir talpiname į aliejumi išteptą kepimo skardą. Aš šiek tiek baiminausi dėl savosios mažutės, bet ji puikiai susidorojo su užduotimi. Vis dėlto manau, kad prisieis man įsigyti skardinę stačiakampę kekso formą.

Taigi uždengtą tešlą skardoje dar pakildiname 20 min., kad ji išliptų šiek tiek į viršų. Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių. Iškilusios duonelės viršų pabarstome miltais ir šauname kepti ant žemiausios orkaitės lentynėlės. Kepame maždaug 30 min., kol gražiai apskrunda. Iškepusią duonelę atvėsiname ant grotelių.

Namai pakvimpa duona ir šiluma… Vos iškenčiu neparagavusi dar karštos.. O kai jau iškenčiu… Mmm.. puiki švelni tekstūra ir traški plutelė – idealus derinys. Svarbu tik nepamiršti, kad, greta ingredientų, labai svarbus minkymo procesas. Tada duona bus verta medalio.

Receptas iš: delicious. magazine 2010 m. rugsėjo mėn. nr.

Štai visai neseniai Duonos ir žaidimų mintyjo apie taupymą. Ir dar apie labai skanią sriubą papasakojo (jau išmėginta, niam!). Tai va, mes irgi stengiamės taupiai gyventi. Kad liktų ne tik juodai dienai, bet ir svajonėms bei užmojams įgyvendinti. Ir šiuo metu turim didelį užmojį, tad taupom. Be efektyvaus savaitinio meniu dar taikom kitą praktiką: pietūs iš namų (mano atveju – namuose). Aš ir anksčiau dažnai į darbą atsinešdavau vakarienės likučius ar šaldytuvo turinio salotas. O dabar ir vyrui surengiu “lauknešėlį”: salotų, kartais kokį saldumyną ar vaisių ir, kai tik būna, naminės duonos. Nes tokią jis mielai valgo, o va pirktinė tai tik iš bėdos

Kadangi pabodo tie patys duonų receptai, susiradau dar vieną su minimaliu ingredientų kiekiu (čia didelis pliusas taupant).

2 nedideliems kepalėliams reikės:

50 g šviežių mielių

500 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

800-1000 g miltų + minkymui

Pašildykite jogurtą iki 37 laipsnių. Aš pasikliauju pojūčiais – tiesiog kad nebūtų per karštas ir neužvirtų. Juo užpilame sutrupintas mieles ir išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Tada įpilame aliejaus, įberiame druskos ir pamažu maišydami supilame miltus. Sustoti reikia tada, kai tešla atšoka nuo indo sienelių. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 40 min. iškilti.

Tada tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkome tol, kol nebelips prie rankų. Padaliname tešlą į dvi dalis ir suformuojame apvalius kepalėlius. Juos įdedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Abu kepalėlius įpjauname aštriu peiliu ir paliekame dar pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių.

Kepalėlius ištepame šaltu vandeniu ir šauname į orkaitę 10 minučių. Tada karštį sumažiname iki 200 laipsnių ir kepame dar 20 min. Atvėsiname ir mėgaujamės.

Skonio fejerijos čia nebus. Tačiau tai paprasta skani traški kvietinė duonelė. Taip, ji mielinė, tačiau man tokios tinka ir patinka. Gerai tiek prie salotų, tiek prie sriubos. O svarbiausia – visai nedaug darbo ir kaštų.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Vėl grįžtu prie sezoninių gėrybių. Agrastai. Dar viena mėgiama uoga, kurios sunku atsivalgyti. Bet šiemet derlius tėvų sode buvo nemenkas, taigi agrastų atliko ir pyragui. Net nesinori tuščiažodžiauti, o tik skubėti prie reikalo esmės – gardaus, saikingai rūgštaus trapaus pyrago.

Reikės:

200 g sviesto

400 g miltų

1 v. š. romo

1 kiaušinio

1 v. š. grietinės

125+250 g cukraus

citrinos žievelės

3 stiklinių šviežių agrastų

cinamono

Iš sviesto, miltų, kiaušinio, romo, grietinės, 125 g cukraus ir citrinos žievelės užmaišome trapią tešlą. Išminkytą tešlą iškočiojame ir įklojame į sviestu pateptą kepimo formą taip, kad susidarytų kraštelis. Tešlą patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę kepti. Receptas tikslios temperatūros nerašė, aš, berods, kepiau 180 laipsnių. Kepti reikia tol, kol parus.

Agrastus nuplikome verdančiu vandeniu, nukošiame ir atvėsiname. Sumaišome su 250 g cukraus ir žiupsniu cinamono. Uogas suberiame ant iškepusio tešlos pagrindo ir dar kepame kol agrastai kiek suteš, o iš cukraus pasidarys sirupas. Tikslaus laiko nenuėmiau, tačiau manau, kad kepiau apie 15 min.

Dėl kepimo laiko pastaba: geriau tešlos pagrindą palikti vos švelniai parudusį, mat man kepant jau su įdaru tešlos šonai šiek tiek perkepė ir pasidarė kietoki.

Receptas rekomendavo patiekti pyragą dar šiltą, tačiau karštą vasaros vakarą norėjosi palūkėti ir pyragą valgyti pravėsusį. Turiu pasakyti, kad pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Tiesiog puikus rūgštaus-saldaus balansas, todėl lengva tokio gėrio apsivalgyti… Rekomenduoju! Manęs šaldytuve jau laukia turgaus laimikis, tad šiandien vėl bus agrastų pyrago šventė.

Receptas iš: “Didžioji virėja”

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Trumpam nustumiu savo eilės laukiančius receptus, nes metas sezoniškumui. Aš mėgstu sezoniškus vaisius, uogas, daržoves. Toks jausmas, kad, nepaisant to, kiek kartų valgytum tą ar kitą, vis atrodo, kad neatsivalgei… Ir žiū, vėl lauki kitų metų, kito derliaus, to pačio užburiančio skonio…

Šiandien dėmesio centre – raudonieji serbentai. Ašuoklē, vašuoklē, šešuoklē…

Mėgstu raudonuosius serbentus. Ir, be abejo, kasmet jų neatsivalgau. Ir kažkaip netikėtai anksti ir nepasiruošusią mane užklumpa jų derlius. Panašiai buvo ir šiemet – tėvai išvažiuojant įdavė maišelį raudonų uogų. Grįžau namo ir pradėjau sukti galvą, kur panaudoti dalį serbentų. Ir radau pas Forelle. Kadangi receptas atitiko mano kriterijų “visko yra namuose”, kibau į kepimą.

Pagrindui:

1 1/2 puodelio miltų;

1 a.š. kepimo miltelių;

110 g kambario sviesto;

1/2 puodelio cukraus;

2 kiaušinių tryniai;

Viršui:

2 kiaušinių baltymai;

1/2 puodelio cukraus;

2 a.š. kukurūzų krakmolo;

2 1/4 puodeliai raudonųjų serbentų.

Pagrindui skirtus produktus gerai išmaišyti ir tešlą išminkyti. Dėti pusvalandžiui į šaldytuvą.

Vėliau tešlą iškočioti (tešla buvo per daug trapi kočiojimui, tai aš taip aplipdžiau) ir įtiesti į kepimo skardą. Dėti į 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti 25 minutes arba kol taps gražiai auksinės spalvos.

Įdarui baltymus išplakti iki standžių putų. Palaipsniui įmaišyti cukrų ir krakmolą, plakti dar 5 minutes.  Įmaišyti serbentus ir užpilti ant pagrindo. Kepti dar apie dešimt minučių (man pasirodė mažokai, tai kepiau dvigubai tiek, arba galima temperatūrą padidinti).

Mano pastabos – man tešla taip pat buvo trapoka, tad paprastuoju būdu įklojau į skardą ir išlyginau. Vietoje kukurūzų krakmolo dėjau bulvių krakmolą. Nemanau, kad smarkiai nusidėjau.

Skanu. Labai labai labai skanu. Taip puikiai dera baltymų ir tešlos saldumas su serbentų rūgštele. Ir taip paprasta iškepti, nereikia ypatingų ingredientų. Tiesiog užsimanai – ir kepi. Ir ant stalo jau garuoja gardėsis, kuriuo negėda svečius pavaišinti.

Šiandien vidurdieninį pyrago gabalėlį suvalgiau besimėgaudama šiltu oru ir kiekvienu kąsneliu. Man atrodo, kaimynai šiek tiek pavydėjo

Receptas iš Impossible is nothing.

Mes mėgstam picą. Naminę, su gausiu norimų ingredientų kiekiu. Pica puikiai pasitarnauja, kai norisi ištuštinti šaldytuvą. Ilgą laiką picos paplotį ruošdavau pagal kažkokį pačios sugalvotą receptą (neklausk meilės vardo). Na, paprastasis mielinis padas. O štai viename delicious. magazine numeryje užtikau ruginio picos pagrindo receptą. Išmėginau – patiko. Tačiau tąkart ant picos “puikavosi” kažkokia eilinė šaldytuvo valymo betvarkė. Tad nenufotografavau ir neaprašiau.

Kadangi tešlos atliko, ją suvartojau a la Kalabrijos picai. Kodėl a la? Būna dienų lyg tyčia – ir kas nors baigiasi/sugenda pačiu netinkamiausiu metu. Tad visų pirma – ruginis picos padas. O tada – ką dėjau ant viršaus.

Ruginiam picos padui reikės (išeis 2 nemažos picos):

25 g šviežių mielių

300 g ruginių miltų

150 g kvietinių miltų

~300 ml šilto vandens

1 a. š. druskos

Prisipažinsiu, aklai gaminimo receptu nesekiau. Tiesiog šiltame vandenyje išmaišiau mieles, įmaišiau druską ir įminkiau miltus. Iškildinau per valandą ir kepiau. Skanu! Puiku! Įdomus skonis, puiki ruginių miltų panauda. Esu labai patenkinta rezultatu, tad ruginis picos padas nuo šiol bus pagrindinis.

O dabar – apie viršų. Kalabrijos pica. Aš net neminėsiu visų pipirų ir dešrų pavadinimų, kuriuos receptas diktavo sudėti. Ir fakto, kad nusipirkta mocarela per neapsižiūrėjimą spėjo prarūgti. Tiesiog. Ant pomidorų pasta ištepto pado sudėjau pipirinę dešrą, žalius aštrius pipirus, pabrasčiau parmezano ir raudonėlio. Kepiau, kol padas paskrudo, o sūris išsilydė. Iškepusią picą dar apibarsčiau parmezanu ir šaukštelyje pesto apvoliotomis sultenėmis. Saikingai aštru, skanu ir sotu. Sultenės suteikė tinkamo gaivumo.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Skubu pasidalinti puikiu receptu. Puikus kepinys, tinkantis tiek pietums (su pomidorų salotomis), tiek iškylai (jį patogu valgyti ranka). Skaniausias atradimas recepte man pasirodė sluoksniuota tešla su kiaušiniu – šiek tiek tvirtesnė ir labai gardi.

Vienam dideliam pyragui reikės:

Tešlai:

250 g miltų

4 v. š. aliejaus

1 kiaušinio

60 g šalto sviesto

6-7 šaukštų vandens

Įdarui:

250 g konservuoto tuno aliejuje

šakelės petražolių

3 kietai virtų kiaušinių

2 v. š. kaparėlių

10 ml grietinėlės

3-4 v. š. šerio

druskos, pipirų

Iš miltų, aliejaus, vandens, kiaušinio ir kubeliais pjaustyto sviesto suminkome elastingą tešlą. Iš jos suformuojame rutulį, suvyniojame jį į foliją ir įdedame į šaldytuvą valandai.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Tuną nusunkiame ir šakute išskirstome gabalėliais. Įmaišome sukapotą petražolės šakelę. Virtus atvėsusius kiaušinius sukapojame, sumaišome su grietinėle, kaparėliais ir šeriu. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Visą šią masę sumaišome su tunu.

Iš tešlos iškočiojame du lakštus. Kepimo formą ištepame sviestu. Įklojame vieną tešlos lakštą, sudedame tuno įdarą. Užklojame antru tešlos lakštu ir užspaudžiame kraštus. Pyragą kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje kol tešla parus. Iš nurodytų ingredientų galima paruošti ir 6 nedidelius pyragėlius.

Sotus pyragas, skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Todėl ir įsivaizduoju jį kramsnojamą kur nors iškyloje parke. Ir kas man su tomis iškylomis? Vis fantazuoju ir fantazuoju… Nors žiema dar neatsibodo.