Tikriausiai reikia papasakoti visą šito įrašo priešistorę…  Kaip žinia, po alaus virimo lieka labai daug grūdų. Jau įpratau kitą dieną po aluvirio kepti duoną su grūdais. Bet vis tiek gyvas galas iškeliauja šiukšlinėn. Todėl prietelius parūpino man dar vieną receptą – šuniškų sausainių. Iškepiau aš juos, patikrinau – šuva apsilaižydamas sukramtė ir dar paprašė. Taigi besigirdama kitam aludariui apie dar vieną būdą panaudoti salyklinius grūdus supratau (tiksliau, abu supratome), kad čia gi išeina visiškai žmoniški sausainiai. Vienintelis skirtumas – šuniškus reikia sudžiovinti, kad nesugestų, o žmogiškus paprasčiausiai iškepti. Ir iškepiau! Ir skanu! Neįkyriai saldūs, traškūs ir kvapnūs.

~40 sausainių reikės:

4 stiklinių naudotų salyklinių grūdų

2 kiaušinių

2 stiklinių miltų

1 stiklinės žemės riešutų sviesto arba rududu

Visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Iš gautos tešlos (man abu sykius išėjo gana lipni, todėl formavau rankomis) formuojame sausainėlius. Šunims, sakyčiau, pakaktų ir mažesnių, žmonėms galima didesnius daryti. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir šauname į 177 laipsnių orkaitę. Dabar skirtumas tarp žmoniškų ir šuniškų sausainių – žmoniškus kepame 30 min. ir traukiame lauk. Šuniškus po tų 30 min. džioviname 107 laipsnių orkaitėje maždaug 2-2,5 val. Paprasčiausiai praėjus 2 val. reikia pažiūrėti, ar jie pakankamai kieti ir trapūs; jei ne - džiovinimą pratęsti.

Štai ir viskas! Šuniškų sausainių saldumas po ilgo džiovinimo lieka dar mažesnis, labiau iš kvapo jaučiamas. Na, o žmogiški – maloniai saldūs ir sotūs.

Receptas Ron Dorsey, vyriškis netgi ketina sausainiais prekiauti!

Atėjo metas saldėsiui.

Šiemet tėvų darže užderėjo moliūgų. Vieną (dar sąlyginai nedidelį) su vyru gražiai sudorojome – jis išvirė alaus, o aš – daug litrų sriubos. Bet štai parsiritinome dar vieną ir atėjo metas pyragui su moliūgu. Iš tikrųjų jį kepdama galvojau, velnias, nežinia, kas išeis. Nes man pasitaiko tokių dienų, kai užsispiriu viską daryti vienu metu: virti, kepti, pjaustyti, minkyti ir t. t. Tampu tokiu daugiafunkciu prietaisu, virtuvėje sukeliu netvarką, kurioje ir velnias sprandą nusisuktų, devynis prakaitus išlieju ir… kažkaip pavyksta. Taip buvo ir šįkart.

Tešlai:

250 g kvietinių miltų

125 g sviesto

1 kiaušinio

1 a. š. vanilinio cukraus

50 ml vandens

Įdarui:

600 g kubeliais pjaustyto moliūgo

gabalėlio cinamono lazdelės

40 g sviesto

150 g cukraus

4 kiaušinių

2 v. š. kukurūzų miltų

tarkuotos apelsino žievelės

Iš tešlai skirtų produktų paruošiame vienalytę tešlą. Kadangi neturiu tokio virtuvinio kombaino, kuriame tilptų nurodyti kiekiai, nepasididžiavau ir sukišau rankas į miltų, vanilinio cukraus, sviesto ir kiaušinio mišinį ir paprasčiausiai viską maigiau tol, kol pradėjo lipti. Tada pamažu pildama vandenį sumaišiau vientisą tešlą. Padarome iš jos rutulį, įvyniojame į plėvelę ir įdedame į šaldytuvą 30 min.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Moliūgo gabalėlius sudedame į puodą, užpilame vandeniu, įmetame cinamono lazdelę ir užverdame. Užviręs moliūgas gana greitai suminkštės, taigi nukošiame, išimame cinamono lazdelę ir sutriname, kol nebeliks gabalėlių. Sviestą išsukame su cukrumi ir kiaušiniais, supilame į moliūgų masę ir gerai išmaišome. Galiausiai beriame kukurūzų miltus ir tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišome.

Traukiame tešlą iš šaldytuvo. Išklojame ja sviestu išteptą kepimo skardą. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Tešlą geriau iškloti plonu sluoksniu ir padaryti gana aukštus bortelius, nes įdaro išeina ganėtinai nemažai. Taigi ant tešlos pilame moliūgų įdarą, šauname į orkaitę ir kepame 30 min.

Mamma mia! Kokia spalva, koks aromatas! Aš kantriai laukiau, kol pyragas atvės, tada užkaičiau melisų arbatos, ir susėdome mudu su vyru skanauti. Moliūgų įdaras kreminis ir lengvas, su vos juntamu saldumu ir maloniu apelsino aromatu. Turiu pripažinti, kad seniai teko ragauti taip burnoje tirpstančio pyrago. Gražus oranžinis saulėto rudens akcentas. Man labai patiko – jau trinu rankomis, kad tėvų darže dar kėpso keli moliūgėliai.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Kas namuose verda alų, tas žino, kad nutekinus misą atlieka gyvas kalnas išmirkusių saldžių salyklinių grūdų. Iki šiol mes visą tą kalną ir išmesdavom (išskyrus tuos kelis grūdus, kuriuos “sulesdavo” šuva. Bet anąsyk vyras pamėtėjo mintį – girdi, iš tokių atlikėlių reikia duoną kepti. Vos tik surado man receptą ir vos tik išvirė alaus, aš atsimatavau, kiek man reikia ir kibau į darbą.

1 nemažam kepalui reikės:

2.5 puodelių salyklinių grūdų

5 puodelių kvietinių miltų

saujos nesmulkintų grūdų arba saulėgrąžų sėklų

~28 g šviežių mielių

1 a. š. cukraus

žiupsnelio druskos

~ 400 ml stouto (kadangi naminio nebebuvo, pyliau pirktinį – puikiai tiks “Guinness” ar “Murphy”)

Dubenyje sumaišome miltus, salyklinius grūdus ir grūdus arba sėklas. Viduryje padarome įdubimą ir paliekame pastovėti. Mieles ir cukrų sumaišome ir užpilame maždaug 100 ml alaus. Gautą skystį supilame į įdubimą miltų ir grūdų mišinyje, užberiame šiek tiek miltų ir paliekame 20 min., kol susidarys putos. Po to išmaišome visus ingredientus ir, pamažu pildami alų, išminkome tešlą, kol nebelimpa prie dubens sienelių. Minkyti reikia iš peties, kad miltai, grūdai ir alus suformuotų tvirtą turtingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje 1-1.5 val. Tada dar kartą išminkome tešlą ir suformuojame kepalą. Galima jį kepti tiesiog taip, kepimo popieriumi išklotoje skardoje, arba dėti į kepimo formą. Į manąją tešla netilpo, todėl kepiau tiesiog didelėje skardoje. Kepti reikia 10 min. 220 laipsnių orkaitėje ir dar 30-40 min. 190 laipsnių orkaitėje. Kambarį greitai užplūs malonus aromatas. Ar duona iškepusi, sužinosite pastuksenę į jos apačią – turi pasigirsti duslus garsas

Prisipažinsiu, kai atriekėme dar šiltos duonos, man ji pasirodė sausoka. Galvojau, viskas, šitoks kepalas nepavykusios duonos. Bet! Kitą rytą ji pasirodė besanti drėgna, maloniai turtingos tekstūros. Ir tą drėgnumą ji išlaikė beveik visą savaitę, kol suvalgėme (nors labiau aš viena) kepalą. Geras būdas ekonomiškiems namų ūkiams sunaudoti atlikusius salyklinius grūdus. Tikiuosi, vyras iki vasaros dar virs alaus, kad galėčiau paeksperimentuoti su duona – ar medaus krestelti, ar ruginių miltų įmaišyti.

]]> http://puodas.lt/duona-is-salykliniu-grudu/feed/ 3 http://puodas.lt/keksiukai-su-brokoliais/ http://puodas.lt/keksiukai-su-brokoliais/#comments Thu, 17 Feb 2011 14:19:21 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=955
Net nežinau, kiek mėnesių šitų keksiukų receptas pratūnojo pažymėtas naršyklėje… Bet visgi – išaušo ir jam šventė, kai pasiraitojau rankoves ir iškepiau skanutėlaičius burnoje tirpstančius pikantiškus keksiukus. 12 vnt. reikės: 12 atskirtų brokolių žiedynų 200 g sviesto (originale siūlė 275 g, aš surizikavau sumažinti – ir galbūt net dar mažinčiau) 50 g cukraus 4 didelių kiaušinių 300 g miltų 1 a. š. [...]]]>

Net nežinau, kiek mėnesių šitų keksiukų receptas pratūnojo pažymėtas naršyklėje… Bet visgi – išaušo ir jam šventė, kai pasiraitojau rankoves ir iškepiau skanutėlaičius burnoje tirpstančius pikantiškus keksiukus.

12 vnt. reikės:

12 atskirtų brokolių žiedynų

200 g sviesto (originale siūlė 275 g, aš surizikavau sumažinti – ir galbūt net dar mažinčiau)

50 g cukraus

4 didelių kiaušinių

300 g miltų

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. ciberžolės

1/2 a. š. kajeno pipirų

1/2 a. š. druskos

60 g tarkuoto čederio

Brokolių žiedynus sumetame į verdantį vandenį ir apverdame 3 min. Tada perskalaujame šaltu vandeniu ir padedame nuvarvėti.

Kambario temperatūros sviestą išplakame iki kreminės masės, tada suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masė taps puri. Tada po vieną įmušame kiaušinius, vis paplakdami, kad masė būtų vientisa. Miltus, kepimo miltelius ir prieskonius sumaišome ir pamašu sudedame į sviesto ir kiaušinių masę. Tada sudedame tarkuotą sūrį ir palengva įmaišome. Tešla turi išeiti ganėtinai tiršta.

Paruošiame kepimo skardą. Siūlau du variantus: arba naudoti silikoninę, jei tokią turite, arba į metalinę dėti popierines formeles keksiukams kepti. Aš pastarąjį dalyką patingėjau (!) padaryti, todėl keksiukus sunkiai beiškrapščiau iš formos – dėl sūrio jie labiau linkę prikepti. Na, arba išklokite kepimo popieriumi.

Į kiekvieną keksiuko formą tvojame po šaukštą tešlos. Persistengti nebūtina – aš dėjau kaupinus šaukštus, todėl išėjo tik 9 keksiukai. Į tešlą įtupdome brokolio žiedyną ir užklojame kitu šaukštu tešlos.

Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 30 min. Keksiukai pasidarys tvirti, na, o įkišus pagaliuką, tešla prie jo turi nelipti. Dabar svarbus momentas kepant – sviestas, kurio tešloje nestinga, besilydydamas tikrąją to žodžio prasme “lips” per kraštus. Dėl to aš ir pamažinau jo kiekį, tačiau vis tiek lipo. Taigi siūlau galbūt pakišti kitą skardą, kuri sugaudytų tą tekantį sviestą, nes jei jis kris ant, pvz., kaitinimo elemento, svils ir smirs.

O toliau – mėgaukitės. Skanūs ir sotūs tie keksiukai. Brokolio aromatas įsigeria į tešlą, o ciberžolė taip maloniai ir neįkyriai jaučiasi. M, jau žinau, ką kepsiu iškyloms. O tai, kad pradėjau apie jas galvoti, reiškia, jog jau beveik (truputuką truputuką) laukiu pavasario.

Receptas rastas čia: Etsy

Mokykloj mane mokė, kad nedera rašyti dviejų įžangų. Bet šįkart kitaip neišeis. Pirma turiu pasipasakoti apie planą-chuliganą. Kažkurį sausio pabaigos vakarą susimąsčiau, kad naršyklėje esu prisižymėjusi gyvą galą receptų, kurie… taip ten ir tūno. Tad nusprendžiau vasarį sau asmeniškai paskelbti “bookmarksuose pasižymėtų receptų mėnesiu” (fui, svetimybė…). Pradėsiu nuo deserto.

Mano vyrą su “Guinness” sieja artimi santykiai. Tad neišvengiamai, jei receptas su šiuo alum, turiu jį pagaminti. Dėl to seniai pasižymėjau šį receptą ir va pagaliau prisiruošiau. Nes vyrą lepinti reikia.

Pyragui reikės:

250 ml Guinness alaus
250 g sviesto
150 g grietinės
75g kakavos (nesaldintos)
400 g cukraus (arba, pasak Bea, mažiau, jei norisi ne taip saldžiai)
2 kiaušinių
275 g miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto

Alų supilame į puodą, sudedame sviestą ir pamažu šildydami išlydome iki vientisos masės. Dubenyje išplakame kiaušinius su grietine. Į alaus masę sudedame kakavą ir cukrų, išmaišome. Tada alaus masė keliauja į grietinės ir kiaušinių plakinį. Vėlgi gerai išmaišome, supilame miltus su kepimo milteliais, įlašiname vanilės ekstrakto. Tikrai tikrai, patvirtinu – tešla išeina baugokai skysta, bet nereikia baimintis, viskas iškepa puikiai. Taigi pilame į kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje ~45-60 min. Geriausia vis bakstelti pagaliuką ir patikrinti, ar pyragas iškepęs.

Pirma apie skonį – alus jaučiasi. Taip subtiliai, neįkyriai, tačiau nenuginčijamai. Saldus (aš dėjau beveik visą cukraus normą), tačiau vėgli neįkyriai. Šiaip jau geras paprastas pyragas.

O dabar apie broką. Nežinau, gal daug kam taip būna: išsiruoši plakti, maišyti, kepti ir t.t., o, pasirodo, kakava beveik baigės. Todėl mano pyragas toks aristokratiškai išbalęs. Visgi šiaip ar taip esu patenkinta rezultatu. O dar su puodeliu kavos… Mmm…

Receptas rastas Braškėse su pipirais.

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Patiekalas, ypač tas, neplanuotas, spontaniškai gimęs arba reikalaujantis daugiau dėmesio ir laiko, man tarsi terapija. Minkant duonos tešlą arba trinant sviestą su cukrumi išnyksta rūpesčiai, varginančios mintys ir išorinis pasaulis. Lieki tu ir tai, kas gims. Panašus jausmas apima tik mokantis šokti, kai tik išėjusi po 1,5 valandos tango-salsos-valso-rumbos suprantu, kad nė minutės negalvojau apie nieką kitą, išskyrus žingsnius ir partnerį. Užtatai dažnai mėgstu apsidirbusi darbus imtis kokio kepinio: duonos, pyrago ar kekso…

Reikės:

200 g sviesto arba margarino

3 kiaušinių

100 g cukraus

200 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

4 v. š. aguonų

šiek tiek vyšnių (aš naudojau naminę vyšnienę)

cukraus pudros pabarstyti (nebūtina)

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purios vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Tada suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus.

Į kepimo formą dedame beveik visą tešlą, paliekame kokį ketvirtį. Į jį įmaišome aguonas. Kepimo formoje esančioje tešloje padarome griovelį, į kurį sudedame aguoninę tešlą. Ant viršaus užtupdome vyšnių. Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-45 minutes. Kadangi man kiekvienąkart išėjo skirtingas kepimo laikas, geriausia pasikliauti senuoju geruoju “įkišk pagaliuką ir pažiūrėk, ar dar limpa” metodu.

Skanus, sultingas, neįkyriai saldus. Pačio to gerumo keksas.

Receptas iš gaspadine.lt

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.

]]> http://puodas.lt/sventiniai/feed/ 0 http://puodas.lt/pusruginis-batonas-su-linu-semenimis/ http://puodas.lt/pusruginis-batonas-su-linu-semenimis/#comments Wed, 01 Dec 2010 13:38:30 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=916
Ką daryti, kai spintelėje tūno ruginiai miltai ir linų sėmenys, už lango nuostabi žiema, o rankos nori minkyti tešlą? Teisingai, kepti duoną. Ir ne bet kokią, o pusiau ruginį batoną su linų sėmenimis. Viens-du, ir namai jau kvepia šviežia duona. 2 maždaug 30 cm ilgio batonams reikės: 12 g šviežių mielių 250 ml šilto vandens 1 a. š. alyvuogių [...]]]>

Ką daryti, kai spintelėje tūno ruginiai miltai ir linų sėmenys, už lango nuostabi žiema, o rankos nori minkyti tešlą? Teisingai, kepti duoną. Ir ne bet kokią, o pusiau ruginį batoną su linų sėmenimis. Viens-du, ir namai jau kvepia šviežia duona.

2 maždaug 30 cm ilgio batonams reikės:

12 g šviežių mielių

250 ml šilto vandens

1 a. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

~60 g linų sėmenų

175 g kvietinių miltų + papildomai minkyti

175 g ruginių miltų

Sumaišome kvietinius ir ruginius miltus. Mieles ištirpiname nedideliame kiekyje šilto vandens. Tada supilame likusį vandenį, aliejų, suberiame druską ir linų sėmenis. Galiausiai dubenin keliauja miltų mišinys. Išmaišome, kol nebelimpa prie indo sienelių, o tada gerai išminkome rankomis. Uždengiame tešlą rankšluosčiu ir paliekame kilti ~30 min.

Iškilusią tešlą padliname pusiau ir iš kiekvienos iškočiojame po pailgą batoną. Galite kočioti ilgesnius nei 30 cm (vadinasi, ir plonesnius), tačiau man kitaip netilpo į kepimo skardą

Batonus įpjauname įstrižai peiliu ir paliekame kilti dar 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Batonus kepti reikia 15-20 min.

Mmm… šviežia duona. Sėmenys suteikia malonų prieskonį, o pati tekstūra lengvesnė nei vien tik ruginės tešlos. Aromatas, matyt, patiko ne man vienai, nes befotografuojant į kadrą kyštelėjo nosytė. Kolega labai domėjosi, aplink ką aš čia tūpčioju.

Receptas pagal Zdrowie bagietky iš “Wypieki ze smakiem”, adaptuotas pagal spintelės turinį.

Užteks tų duonų, tiesa? Duokit saldėsių, kad jau vakarai žvarbūs, o vėjas ūkauja ventiliacijos angose. Duokit saldėsių, nuo kurių ne tik širdis apsals, bet ir kūnas sušils!

~16 gabalėlių reikės:

200 g juodojo šokolado

50 g sviesto

2 kiaušinių

150 g cukraus

1 a. š. vanilinio cukraus

1 v. š. maltos aitriosios paprikos

70 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

50 g kapotų graikinių riešutų

Susmulkintą šokoladą ištirpdome kartu su sviestu. Geriausia tai daryti indą su šokoladu įdėjus į vandenį su šiltu (arba šildomu) vandeniu. Tada nereikės baimintis, kad šokoladas prisvils. Kiaušinius atskirai išplakame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišome šokolado masę. Atskirame dubenėlyje sumaišome miltus, aitriosios paprikos miltelius, kepimo miltelius ir kapotus riešutus. Miltų mišinį suberiame į šokolado masę ir pamažu išmaišome, kad pasiskirstytų tolygiai.

Stačiakampę arba kvadratinę (tačiau nedidelę) kepimo formą ištepame sviestu arba išklojame kepimo popieriumi. Supilame pyragaičių masę, išlyginame. Kepame 175 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-25 min. Perkepti nereikia – vidus telieka drėgnas. Atvėsusį kepinį supjaustome kvadratiniais gabalėliais.

Ką aš galiu pasakyti. Šokolado bomba. Su šildančia aitriosios paprikos natele. Dėl paprikos galiu pasiūlyti dvejopai: arba dėti visą nurodytą kiekį, arba sumažinti. Čia priklauso nuo valgytojų pageidavimų ir aitrumo toleravimo lygio. Aš kepiau abiem variantas. Ir abu variantai buvo skanūs, tačiau man asmeniškai labiau patiko su tuo visu šaukštu aitriosios paprikos. Mmm… šildo…

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”