Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.