Ignės puodas

Vištiena yra gerai. Ji universali. Ji nenusibosta. Ji gali būti ir paprasta, ir prašmatni. Nežinau, ar daugelis taip elgiasi, bet aš, iškepusi vištą, pirmiausia sau atsipjaunu sparnelius. Kitko gali ir nebūti – svarbu, kad suvalgyčiau sparnelius. Todėl ir susiradau šį receptą – kad galėčiau išsikepti tik sparnelių. Ir juos sušlamšti.

4 porcijoms reikės:

12 sparnelių

2 v. š. Dižono garstyčių

4 v. š. skysto medaus

2 didelių išspaustų česnako skiltelių

1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės

“Tabasco” padažo

Sumaišome viską, išskyrus “Tabasco” padažą. Gautu marinatu gausiai aptepame vištų sparnelius ir, jei yra laiko, paliekame 1 val. Šiek tiek marinato pasilikti reikia. Jei laiko nėra – nieko baisaus. Sparnelius sudedame į aliejumi pateptą kepimo skardą ir apšlakstome “Tabasco” padažu. Kepame 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje 25 min. Praėjus pusei laiko sparnelius apverčiame ir aptepame likusiu marinatu.

Viskas. Greita, paprasta ir skanu. Saldu, aštru, lipnu, pikantiška – tikras džiaugsmas sparnelių mėgėjams. Aš šalia orkaitėje kepiau bulvių, tačiau garnyrą galima sugalvoti kokį tik nori. Arba ir visai be garnyro, o padaryti sparnelius kaip užkandį prie alaus. Va, kad ir prie to kvietinio alaus, kurio beliko vos pora butelių…

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. rugsėjo nr.

Švelnūs šio ryto pusryčiai. Gardus glotnutis, o tiksliau – papaya lassi, papajos ir jogurto gėrimas. Kadangi mums patinka tirščiau, jogurto vandeniu neskiedėme. O papaja, be abejo, pirkau iš anksto ir savaitę nokinau, kol ji sunoko ir buvo tinkama pavirsti tirštu ir sočiu pusryčiu.

2 porcijoms sunaudojau:

1 didelę papają

350 ml natūralaus jogurto

1 kaupiną šaukštą rudojo cukraus

2 lašus vanilės esencijos

1/2 šaukšto medaus

100 ml apelsinų sulčių

Paprastume slypi genialumas – išsėklintą, nuluptą ir susmulintą papają suplakame su likusiais ingredientais (aš sutryniau smulkintuvu, visai gera praktika – taip dažnai pagaminu glotnučių iš vaisių likučių). Ir ragaujame. Ir stebimės, kaip viskas puikiai dera. Papaja nenustelbia, medus, neišryškėja, apelsinų sultys gaivina, jogurtas pasislepia po viskuo ir suteikia faktūrą. Puiku! Jei tik dar pasitaikys papajos, gaminsiu.

Receptas iš Jogos mitybos

P. S. nekreipkit dėmesio į alkoholines stiklinaites – anos yra labai patogios visokiems glotnučiams ir vaisių kokteiliams talpinti

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Antras Advento sekmadienis, ir namuose jau pakvipo Kalėdomis – kepėme repetuojamus sausainius (imbierinukus ir meduoliukus) ir pasigaminome karšto vyno. Skanu, jauku, smagu…

Čia – sausainėlių receptai, įkvėpti interneto platybių ir patobulinti pačios, mat paragavus testinę partiją gerai justi visi trūkumai ir privalumai. Tad čia – jau su privalumais.

Imbieriniai sausainiai

300 g miltų

100 g cukraus

100 g sviesto

2 kiaušinio tryniai

1,5 arbatinio šaukštelio maltų imbierų

šiek tiek malto kardamono

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Trynius išsukame su cukrumi, supilame lydytą sviestą, įberiame prieskonių ir gerai išmaišome. Pamažu beriame kepimo miltelių ir miltų mišinį, kol išminkome vientisą, prie rankų nelimpančią tešlą. Ji turėtų būti pakankmai minkšta ir elastinga. Suvyniojame tešlą į foliją ir dedame į šaldytuvą porai valandų. Po to kočiojame, išpjauname norimos formos sausanius ir kepame maždaug 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol pagels. Išeina trapūs ir skanūs sausainėliai. Recepte kiek padidinau imbiero kiekį, nes man norėjosi ryškesnio jo skonio. Puošiame kaip kas išmanome – šokoladu, pabarstukais, spalvotais cukraus glajais…

Meduoliukai

2 kiaušinio tryniai

1 visas kiaušinis

100 g cukraus

150 g sviesto

80 g medaus (jei norisi ryškesnio skonio, galima dėti daugiau)

500 g miltų

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis (man paprastai išeina kiek daugiau) prieskonių mišinio: cinamono, kardamono, gvazdikėlių

Kiaušinį ir trynius išsukame su cukrumi. Išlydome medų, į jį suberiame prieskonių mišinį ir gerai išmaišome. Kitame inde išlydome sviestą. Medų ir sviestą supilame į cukraus ir kiaušinių masę. Pamažu beriame miltų ir kepimo miltelių mišinį ir minkome tešlą, kol ši nelips prie rankų. Tešlą porai valandų įdedame į šaldytuvą. Atėjus metui kepti, iškočiojame tešlą, išpjauname įvairių formų sausainėlius ir kepame 175 laipsnių orkaitėje kol parus. Puošiame vėlgi kaip išmanydami.

Aišku, kad skanu. Aišku, kad burnoje tirpsta… O kai Kalėdoms dar bus ir papuošti – tai ir norėsis, ir gaila bus valgyti. Nuotraukoje- žmogeliukai-meduoliukai ir imbierinės širdelės.

Kriaušės man patinka labiau nei obuoliai… Gardesnis kvapas, saldesnis skonis, grūdėta, tačiau švelni tekstūra… Mielai kapoju kriaušes natūraliu pavidalu, tačiau kad jau kriaušiška savaitė, griebiausi desertų. Šįkart – saldus, su šlakeliu rafinuotumo patiekalas, kurio receptą radau “Moters savaitgalio virtuvėje”.

4 porcijoms reikės:

4 didelių kriaušių

3 valgomųjų šaukštų lydyto atvėsinto sviesto

3 valgomųjų šaukštų skysto medaus (ne itn mėgstantiems saldžiai, siūlau medaus dėti su saiku)

3 valgomųjų šaukštų kapotų migdolų

100 g rikotos sūrio

Nuplautas kriaušes perpjauname perpus, išskobiame sėkleles, įvyniojame į foliją ar kepimo popierių ir pašauname orkaitėn 15-20 minučių. Kol kriaušės kepa, dubenyje sumaišome sviestą, medų, migdolus ir rikotą. Masę dėkite ant dar šiltų kriaušių ir skanaukite.

Labai skanus desertas. Švelni kriaušė ir saldus kremas puikiai dera. Manau, toks desertas tiks ir svečiams pavaišinti.

Keistas paradoksas – nemėgstu medaus, tačiau meduolinius pyragus ir meduoliukus galiu šlamšti kad net ausys linksta. Bet medaus kiekis arbatoje turi būti minimalus. Taigi iš tos didžios meilės meduoliniams kepiniams ir didaus noro sunaikinti medaus atsargas sugalvojau iškepti meduolinių keksiukų. Receptą truputį improvizavau, truputį pasirėmiau TastyArt šokoladinių keksiukų receptu (aišku, be šokolado).

Naudojau:

3 atskirtus kiaušinius

100 ml pieno

150 g (man atrodo, buvo ir kiek daugiau…) minkšto sviesto

2 šaukštus cukraus

žiupsnį vanilinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

7 kaupinus šaukštus miltų

po žiupsnelį imbiero, cinamono ir sumaltų gvazdikėlių

100 g medaus

Medų išlydžiau puode ir pagardinau prieskoniais. Sviestą ištryniau su tryniais ir cukrumi, bebaigdama sukti įmečiau vanilinio cukraus. Tada į masę supyliau medų, viską gerai išmaišiau, įpyliau pieno, dar kartą išmaišiau, tada subėriau kepimo miltelius ir pamažu supyliau miltus. Išėjo tirštoka tešla. Tuomet išplakiau baltymus ir juos švelniai įmaišiau į tešlą. Keksiukų formeles (gaila, neturėjau tinkamų popierinių įdėklų) ištepiau sviestu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje kol prie dantų krapštuko nebelipo tešla, o patys keksiukai dailiai iškilo ir parudo.

Ką galiu pasakyti – keksiukai išėjo “keksiukiški”, minkšti ir švelnūs. Medus vos jautėsi, tad kitąkart lydysiu jo kiek daugiau. Ir žinau, kad, jei sumanyčiau dar vidun įšvirkšti kokio vanilinio kremo, tai būtų super-turbo keksiukai… Kiti ragavusieji sakė, kad keksiukai skanūs. Vadinasi, neabejotinai bus antras dublis

Papildymas: antrąkart kepti keksiukai tirpte ištirpo.. Mat paskaninau juodo šokolado glajumi. Labai tiko. Sunaudojau gal 150 g šokolado maždaug 20-30 keksiukų.

Taip jau atsitiko, kad neseniai mama išlydėdama iš namų įdavė šviežių spanguolių – gal pravers “ūkyje” . Ilgokai sukau galvą, ką įdomesnio sugalvoti vietoje paprasčiausio pagardinimo cukrumi. Be abejo, pagelbėjo internetas. Net keliose vietose radau panašaus sulčių kokteilių recepto variacijų. Pateikiu savąją.

Reikės:

200 g medaus

250 g spanguolių (manosios buvo jau sutrintos)

2 stiklinės morkų sulčių

Taigi viską (morkų sultys buvo šviežiai spaustos namuose) supyliau į indą.  Medaus, manau, nurodytojo kiekio nedėjau, bet ir nepritrūko. Tikriausiai reikėtų derinti pagal skonį – vieniems patinka saldžiau, kitiems ne. Čiupau į rankas smulkintuvą. Pora mygtuko spustelėjimų ir kokteilis gatavas.

Skanus ir, svarbiausia, naudingas kokteilis – ir imunitetui, ir akims. Pati kokteilio nei košiau (liko visa spanguolių ląsteliena), nei skiedžiau vandeniu. Man labiausiai patinka sodrūs kokteiliai, o  ne sulčių gėrimai. Tačiau norint visiškai skysto gėrimo, galima iškošti ir atskiesti vandeniu (turėtų prireikti maždaug 2 stiklinių).

Pačiai truputį keista, kad taip skanu – nesu didelė spanguolių ar morkų gerbėja.