Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Jau senokai norėjau išmėginti šį padažą makaronams. Tad sulaukusi itališkų patiekalų savaitės ir radusi laisvą vakarą, ėmiausi darbo.

4 porcijoms reikės:

pakelio makaronų (pvz., vamzdelių)

1/2 stiklinės tarkuoto parmezano

85 g fontinos sūrio, tarkuoto

85 g trupintos gorgonzolos

85 g maskarponės

250 g grietinės (geriau liesesnės)

šiek tiek šviežių petražolių

pipirų (geriau baltų)

poros šaukštų sviesto

Kol verda makaronai, puode ar sunkesnėje keptuvėje išlydome sviestą ir grietinę. Maišome, kol masė tampa vientisa. Pamažu sudedame visus sūrius ir maišome maišome, kol viskas išsilydo.

Trumpas nuokrypis į sūrius – radau tiek parmezano, tiek gorgonzolos, tiek maskarponės. Su fontina sekėsi sunkiau. Tad jei nepavyks rasti brandžios fontinos, galima rinktis ementalį, ką sėkmingai aš ir padariau.

Sūrių masę paskaniname pipirais. Nukošiame makaronus (viriau, kaip ir rekomendavo, vamzdelius), sumaišome su padažu ir prieš patiekdami pabarstome kapotomis petražolėmis. Skanaujame su baltu vynu

Skanus ir subtilus padažas. Patiekalas pavyko sotus ir riebokas, tad jo pasisotinti pakanka visai nedaug. Tačiau dėl paprasto gaminimo ir galimo varijavimo komponentais, spėju, gaminsiu dar ir dar kartą.

Pirmąją lietuvišką J. Oliverio knygą turiu jau pusmetį, bet niekaip neprisiversdavau kažką iš jos pagaminti. Tačiau dabar galutinai užgraužė sąžinė ir pasirinkau grybų sriubą – vien todėl, kad “Skaniose savaitėse” šiuo metu vyksta grybų savaitė. Pateikiu tokį receptą, koks yra knygoje. O mano variacijos – aprašyme.

6 porcijoms reikės:

Saujos džiovintų baravykų

alyvuogių aliejaus

600  g įvairių šviežių grybų (voveraičių, trimitėlių, šitakė, kreivabudžių ir t.t.)

2 česnako skiltelių (supjaustytų plonais griežinėliais)

1 smulkiai supjaustyto raudonojo svogūno

gabalėlio sviesto

saujos šviežių čiobrelių

druskos ir juodųjų pipirų

1 l vištienos arba daržovių sultinio

saujos šviežių petražolių (stambiai sukapotų)

2 valgomųjų šaukštų maskarponės sūrio

Kaip žinia, šviežių grybų sezonas jau senokai pasibaigė. Tad gaminau vien tik iš džiovintų. Tikiu, jog iš šviežių būtų pavykę geriau. Tačiau ir iš džiovintų pavyko puikiai.

Saujelę baravykų ir kokį 100 su trupučiu gramų džiovintų grybų (trimitėlių, makavykų ir šilbaravykių) užpyliau verdančiu vandeniu. Palikau stovėti. Į tą laiką supjausčiau česnako skilteles, svogūną, sukapojau petražoles, paruošiau sultinį. Išmirkusius grybus nukošiau. Nuo baravykų nupiltą vandenį pasilikau.

Puode įkaitinau alyvuogių aliejų ir sudėjau grybus. Kiek pamaišiusi, sudėjau sviestą, čiobrelius (šie taip pat buvo džiovinti), svogūną ir česnakus. Viską truputį patroškinau, tada sudėjau baravykus (dalį palikau papuošti) ir supyliau nuo baravykų nupiltą vandenį. Grybus patroškinau, kol skysčio smažėjo. Ir vis paberdavau druskos bei pipirų.

Skysčiui išgaravus, supyliau sultinį, užvirinau viską ir viriau apie 20 min. Tada išsitraukiau trintuvą ir, kaip patarė recepto autorius, dalį sriubos sutryniau, supyliau atgal, subėriau petražoles, įdėjau maskarponės, pamaišiau, kol sūris išsimaišė.

Ir sriuba paruošta. Patiekiau su baravykais ir dar pabarsčiau petražolių. Kaip kvepėjo grybais.. mmm.. Ir buvo tikrai skanu, nors kitąkart pilčiau dar daugiau sultinio. Sriuba pavyko tiršta ir soti soti. O maskarponė puikiai dera, suteikia kreminio švelnumo. Sakyčiau, šioji sriuba rimta konkurentė mano taip mėgiamai svogūnienei.

Jau seniai buvau vienam asmeniui skolinga desertą. Bevartant prašmatnią receptų knygą pastebėjau idėją, kurią interpretavau savaip, ir štai – paprastas, lengvai paruošiamas, be galo gardus ir be galo kaloringas desertas.

Reikės (4 porcijoms):
500 g maskarponės
150 g grietinėlės
3-4 šaukštų cukraus
2 apelsinų

Taigi pirmiausia reikia apelsinus išskirstyti dailiomis skiltelėmis. Vaisius nulupame, nugramdome visą baltą apvalkalą, o galiausiai nulupame visas pertvarėles, kad liktų tik apelsino minkštimas. Darbas ilgas ir gana terlinas, tačiau po to būna lengva valgyti.