Ignės puodas

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas. Buvo taip skanu, kad net du škotukai atėjo smalsaudami, kas gi čia taip gardžiai kvepia…

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Manęs gal vos porąkart gyvenime klausė, kokios šalies virtuvė man labiausiai patinka. Kiekvieną kartą atsakiau (ir taip tebemanau), kad neturiu mėgiamiausios virtuvės. Tiesiog man daug kas skanu, daug ką įdomu paragauti… Tačiau išeina taip, kad itališkus patiekalus gaminu dažniausiai. Pirma, paprasta ir greita. Antra, visada būna skanu. Trečia, būna vakarų, kai pavalgyti reikia greitai ir lengvai. Makaronų patiekalai būna dažnas variantas.

2 porcijoms reikės:

200 g kaspinėlių

gabalėlio šoninės, supjaustytos juostelėmis

1 nedidelio poro, supjaustyto žiedeliais

100 g žirnelių, konservuotų arba šaldytų

150 ml grietinės

1 kiaušinio

tarkuoto parmezano

juodųjų pipirų

Makaronus, kaip visada, verdame tiek, kiek nurodyta ant pakelio. Kol šis dalykas vyksta, keptuvėje apkepame šoninę kol apskrus. Tada sudedame daržoves (šaldytus žirnelius anksčiau nei konservuotus). Išmaišome ir patroškiname. Indelyje sumaišome grietinę, kiaušinį ir dalį parmezano, pagardiname pipirais. Išvirusius makaronus nukošiame, palikdami šiek tiek virimo vandens. Į indą su makaronais sudedame šoninę su daržovėmis, užpilame grietinės mišinį ir išmaišome. Masė pasidarys kreminė. Patiekiame su parnezanu pabarstyti.

Skanu. Kartosiuos, bet… paprastai, sočiai skanu. Sudedamosios dalys paprastos (pas mane dažnai šaldytuve jų būna), tad galima kada tik sugalvojus tokių makaronų pasigaminti.

Receptas su pakeitimais iš delicious. magazine 2010 m. gegužės mėn. nr.

Būna dienų, kai visiškai nesinori ilgai kuistis virtuvėje, kai siela ir skrandis nereikalauja šedevro. Kartais būna, kad reikia ko nors labai paprasto, labai jaukaus, truputį paguodžiančio… Comfort food.

Todėl vieną sekmadienį ir viriau šią sriubytę – nes reikėjo šilumos, jaukumo ir paprastumo. Pateiksiu tik pagrindinę idėją. Ji lengvai gali būti keičiama atsižvelgiant į šaldytuvo turinį.

Porai sočių porcijų reikės:

600 ml daržovių arba vištienos sultinio

saujelės mažų makaronų

50 g virtos arba keptos vištienos

1/4 saliero šaknies

2 nedidelių morkų

1 mažo svogūno

juodųjų pipirų

1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

žiupsnelio maltų muskatų

sviesto

Nulupame ir nuplauname morkas, saliero šaknį ir svogūną. Morką sutarkuojame, svogūną ir salierą smulkiai supjaustome. Virtą/keptą vištieną supjaustome nedideliais kubeliais. Puode išlydome ir įkaitiname nedidelį gabalėlį sviesto. Sudedame morkas bei svogūną ir maišydami pakepiname, kol daržovės suminkštėja. Suberiame salierą, išmaišome, trumpai patroškiname. Į daržovių mišinį įberiame pipirų, aitriųjų paprikų, malto muskato. Gerai išmaišome ir užpilame iš anksto paruoštu sultiniu. Verdame, kol salierai suminkštėja. Tada suberiame vištieną ir makaronus. Verdame, kol makaronai bus išvirę. Nukeliame nuo ugnies, jei reikia, paskaniname prieskoniais. Man patinka aštrokos sriubos, tad aitriųjų paprikų nepagailėjau.

Pavyko taip, kaip norėjau. Paprastai, gardžiai, šildančiai. Beje, pastebėjau, kad patiekalai būna gardesni, kai juos gamindama klausausi klasikinės muzikos. Ypač “padeda” Šopeno fortepijono viražai.

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

4 pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Jau senokai norėjau išmėginti šį padažą makaronams. Tad sulaukusi itališkų patiekalų savaitės ir radusi laisvą vakarą, ėmiausi darbo.

4 porcijoms reikės:

pakelio makaronų (pvz., vamzdelių)

1/2 stiklinės tarkuoto parmezano

85 g fontinos sūrio, tarkuoto

85 g trupintos gorgonzolos

85 g maskarponės

250 g grietinės (geriau liesesnės)

šiek tiek šviežių petražolių

pipirų (geriau baltų)

poros šaukštų sviesto

Kol verda makaronai, puode ar sunkesnėje keptuvėje išlydome sviestą ir grietinę. Maišome, kol masė tampa vientisa. Pamažu sudedame visus sūrius ir maišome maišome, kol viskas išsilydo.

Trumpas nuokrypis į sūrius – radau tiek parmezano, tiek gorgonzolos, tiek maskarponės. Su fontina sekėsi sunkiau. Tad jei nepavyks rasti brandžios fontinos, galima rinktis ementalį, ką sėkmingai aš ir padariau.

Sūrių masę paskaniname pipirais. Nukošiame makaronus (viriau, kaip ir rekomendavo, vamzdelius), sumaišome su padažu ir prieš patiekdami pabarstome kapotomis petražolėmis. Skanaujame su baltu vynu

Skanus ir subtilus padažas. Patiekalas pavyko sotus ir riebokas, tad jo pasisotinti pakanka visai nedaug. Tačiau dėl paprasto gaminimo ir galimo varijavimo komponentais, spėju, gaminsiu dar ir dar kartą.

Reikės:
400 g makaronų
1 raudonosios paprikos (ar matėt jų kainą???)
100 g pievagrybių (atsargiai vertinkite jų kiekį, aš persistengiau)
1 raudonojo svogūno
100 g fermentinio sūrio
~150-180 g varškės
aliejaus
2 laiškinių svogūnų su galvutėmis
1 stiklinės pomidorų sulčių/pomidorų pastos

Galbūt mėginsite ginčytis, kad tunas ir makaronai – pakankamai nuvalkiota. Tačiau šios vasariškai gaivios salotos – išimtis.

Reikės:
nedidelio indelio konservuoto tuno aliejuje (apie 50g)
virtų makaronų (apie 100 g)
vidutinio dydžio pomidoro
1-2 agurkų
bazilikų
pipirų

Paprasčiau nei paprasta – išvirtus makaronus atvėsinti. Stambiai supjaustyti agurkus ir pomidorą, suberti tuną. Padažas salotoms – aliejus nuo tuno. Įberiame pipirų ir bazilikų (geriausia – šviežių). Viską išmaišome ir palaukiame, kol susigers aliejus. Šiukštu jokios druskos. Rezultatas – paprastos, lengvos ir gaivios salotos. Pats tas kaitriai vasaros dienai.