Ignės puodas

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

4 pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

Kokias dvi savaites vaikščiojau galvodama, kaip noriu krevečių. Bet nebuvo nei laiko, nei konkrečios idėjos, kaip tos krevetės turėtų atrodyti. Galop penktadienio proga nusprendžiau pasigaminti skrudintų krevečių alaus tešloje.

Reikės:
200 g šaldytų virtų krevečių be kiautų
stiklinės alaus (geriausiai tiktų juodas alus – labiau jaustųsi kvapas ir skonis)
2 kiaušinių
3 šaukštų lydyto sviesto
miltų
2 skiltelių česnako
pusės citrinos sulčių
juodųjų pipirų
druskos
daug aliejaus

Pirmiausia atšildome krevetes. Visas šaldytas jūros gėrybes reikia atšildyti šaldytuve arba šilto vandens vonelėje. Paliktos kambario temperatūroje, jos greitai suges, mat jose sparčiai dauginasi bakterijos.
Taigi atšildytas krevetes reikia apipilti citrinos sultimis, apibarstyti druska ir juodaisiais pipirais, išspausti česnako skilteles. Tegul jos trumpai pasimarinuoja.

Ruošiame tešlą. Na, tešla kaip tešla, tik kad vietoje pieno pilame alų, o sviestą prieš įmaišydami išlydome keptuvėje. Tešlą, be abejo, reikėtų paruošti tirštesnę.

Keptuvėje arba puode įkaitiname daug aliejaus (na, kad skrudintųsi) ir po vieną dedame tešloje apvoliotas krevetes. Skrudiname, kol parunda.

Taip toptelėjo, kad prie krevečių tiks paprasčiausi salotų lapai ir pomidorai, apibarstyti juodaisiais pipirais. Ant viršaus dar tėkštelėjau Heinz padažo kokteiliams. O greta puikiai derėjo šardonė vynas iš Čilės.
Niam. Buvo labai skanu. Taip skanu, kad tą patį gaminau du vakarus iš eilės. Krevetės buvo švelnios, sultingos ir labai skaniai kvepėjo.