Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…

Man vis dar šiek tiek sunku patikėti, kad prieš gerą pusmetį apsėdusi mintis “kai bus sezonas, išsivirti vėžių” pavirto vakariene. Mat būna, prisigalvoju ko nors, pamirštu, neįvykdau… O šįkart pasisekė – tereikėjo kelis kartus įvairiomis progomis įvairiems žmonėms užsiminti, kad noriu vėžių. Ir štai – valio valio, gavau 12 vienetų, iš kurių du kelionės neištvėrė, bet 10 buvo gyvi ir pasiruošę… hmm.. būti suvalgyti.

Reikės:

10 vėžių

1 pjaustyto svogūno

1 saujos krapų

1 saujos petražolių

4 kvapiųjų pipirų

1 stiklinės raudono vyno

vandens (tiek, kad vėžiai komfortiškai tilptų)

gero žiupsnio druskos

galima patiekti su citrinos skiltelėmis

Prieš pradedant ruošti vakarienę rekomenduojama augintinius supažindinti su vakarienės objektais. Gaila, nepavyko kadras, kai šuva bandė atsikąsti vėžio

Pirmiausia vėžius reikia sutupdyti į šiltą vandenį ir pamaišyti, kad išsiplautų dumblas. Nes dumblu tai jau jie smirdi… Tada užverdame vandenį-sultinį, į kurį keliauja druska, krapai, petražolės, svogūnai, pipirai. Dar galima dėti šakninių daržovių, kad būtų daugiau aromato. Sultinį užviriname. Tuo tarpu nuplautus vėžius nuvarviname kiaurasamtyje. Jie dar nenutuokia, kad tuoj bus paskutinioji…

Užvirus tam sultinėliui, sudedame vėžius ir užpilame stikline raudono vyno. Vėl užviriname ir verdame 15 min. Vėžiai turi tapti raudoni raudoni, o tarpai tarp uodegėlių ir likusio kūno turi būti ryškus. Svarbus momentas – negalima virti nebegyvų vėžių. Taip pat negalima valgyti vėžių, kurių išvirusių uodegos tiesios. Uodegėlės turi būti riestos.

Išvirusius vėžius išgriebiame iš puodo ir patiekiame gliaudyti. Mes gardinom citrinų sultimis ir atvėsintu slovakišku baltu vynu. Am niam niam. Gaila, kad mažai. Bet buvo labai skanu, nors vynas nesijautė labai intensyviai. Pati vėžių mėsa buvo minkšta ir net saldoka… Man patiko. Kiekius galima maždaug reguliuoti pagal vėžių kiekį, nors nurodyti kiekiai ganėtinai universalūs.

Beje, virdama vėžius prisiminiau sceną iš “Julie and Julia”, kur Julie verda omarus… Vėžių žudikė, vėžių žudikė…

Receptas iš: Didžioji virėja

Man vasara patinka ne dėl karščio. Man vasara patinka dėl sodo, daržo ir miško gėrybių. O šauniausia yra tai, kad dažnai tos gėrybės būna dykos. Nes tėvai, seneliai, tetos, draugai apipila visokiais šviežumynais ir liepia “vežkis tiktai”. O aš, ta, kuriai patinka skaniai valgyti, ir vežuosi!

Šiandienos vakarienė buvo beveik absoliučiai nemokama – kainavo sviesto likučiai ir tie žiupsneliai druskos bei pipirų. Net voveraites ir tas gavau dovanų (gerą mėnesį gimti išsirinkau, a?). Tad net nepaisydama to, kad tokioj kaitroj norisi tik ledų ir nejudėti, pagaminau puikaus skonio vakarienę, švenčiančią vasaros gėrybes.

Recepto kaip ir nebus – tai tiesiog mano variantas “šviežių bulvių su grybais”.

Šviežias bulvikes (kiek teiksitės įveikti) nuplaunu ir užkaičiu pasūdytame vandenyje. Voveraites nuplaunu, kotelius nuvalau ir supjaustau stambokais gabalėliais. Kažkur skaičiau, kad patartina voveraites apvirti, tačiau aš to nedarau. Tiesiog įpusėjus virti bulvėms aš grybus pakepinu svieste, padruskinu ir papipirinu. Tada sudedu svogūnų laiškus, dar šiek tiek patroškinu ir suverčiu kelis šaukštus grietinės. Prieš pat patiekdama dar įberiu krapų.

Pas mus ši marmalienė visada patiekiama su agurkais, tik šįkart su mažai raugintais. Pasaka! Tas voveraičių švelnumas, tas šviežių bulvyčių iš tėvų daržo saldumas… Sunkoka sustoti

Šį savaitgalį teko net du kartus gamintį šį gaivų padažą. Galiu patvirtinti, kad jis tiko ir prie fondiu keptos mėsos, ir prie mėsa įdarytų lietinių. Tai tikrai universalus padažas, nors originaliai skirtas žuviai.

Reikės:

200 ml grietinės (arba riebios, arba liesos – pagal poreikį)

1 arbatinio šaukštelio krienų

pusės smulkiai kapoto raudonojo svogūno

kelių šakelių šviežių smulkintų krapų arba 1 arb. š. džiovintų

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

2 arbatinių šaukštelių citrinų sulčių

Paprasčiausiai visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Recepto originale dar siūloma dėti 1 arb. š. cukraus. Iš asmeninės patirties siūlau neskubėti jo dėti. Tiesiog verta paragauti padažo ir nuspręsti, ar jis kiek per rūgštus ar ne, ir tada, esant pageidavimui, saldinti. Mat man abu kartus jo neprireikė.

Skanus, gaivus, lengvas padažas. Tinka prie visko!

Receptas rastas ieškant padažų, tinkančių prie fondiu, štai čia.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

]]> http://puodas.lt/bulves-su-tunu-padazu/feed/ 0