Ignės puodas

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Trumpam nustumiu savo eilės laukiančius receptus, nes metas sezoniškumui. Aš mėgstu sezoniškus vaisius, uogas, daržoves. Toks jausmas, kad, nepaisant to, kiek kartų valgytum tą ar kitą, vis atrodo, kad neatsivalgei… Ir žiū, vėl lauki kitų metų, kito derliaus, to pačio užburiančio skonio…

Šiandien dėmesio centre – raudonieji serbentai. Ašuoklē, vašuoklē, šešuoklē…

Mėgstu raudonuosius serbentus. Ir, be abejo, kasmet jų neatsivalgau. Ir kažkaip netikėtai anksti ir nepasiruošusią mane užklumpa jų derlius. Panašiai buvo ir šiemet – tėvai išvažiuojant įdavė maišelį raudonų uogų. Grįžau namo ir pradėjau sukti galvą, kur panaudoti dalį serbentų. Ir radau pas Forelle. Kadangi receptas atitiko mano kriterijų “visko yra namuose”, kibau į kepimą.

Pagrindui:

1 1/2 puodelio miltų;

1 a.š. kepimo miltelių;

110 g kambario sviesto;

1/2 puodelio cukraus;

2 kiaušinių tryniai;

Viršui:

2 kiaušinių baltymai;

1/2 puodelio cukraus;

2 a.š. kukurūzų krakmolo;

2 1/4 puodeliai raudonųjų serbentų.

Pagrindui skirtus produktus gerai išmaišyti ir tešlą išminkyti. Dėti pusvalandžiui į šaldytuvą.

Vėliau tešlą iškočioti (tešla buvo per daug trapi kočiojimui, tai aš taip aplipdžiau) ir įtiesti į kepimo skardą. Dėti į 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti 25 minutes arba kol taps gražiai auksinės spalvos.

Įdarui baltymus išplakti iki standžių putų. Palaipsniui įmaišyti cukrų ir krakmolą, plakti dar 5 minutes.  Įmaišyti serbentus ir užpilti ant pagrindo. Kepti dar apie dešimt minučių (man pasirodė mažokai, tai kepiau dvigubai tiek, arba galima temperatūrą padidinti).

Mano pastabos – man tešla taip pat buvo trapoka, tad paprastuoju būdu įklojau į skardą ir išlyginau. Vietoje kukurūzų krakmolo dėjau bulvių krakmolą. Nemanau, kad smarkiai nusidėjau.

Skanu. Labai labai labai skanu. Taip puikiai dera baltymų ir tešlos saldumas su serbentų rūgštele. Ir taip paprasta iškepti, nereikia ypatingų ingredientų. Tiesiog užsimanai – ir kepi. Ir ant stalo jau garuoja gardėsis, kuriuo negėda svečius pavaišinti.

Šiandien vidurdieninį pyrago gabalėlį suvalgiau besimėgaudama šiltu oru ir kiekvienu kąsneliu. Man atrodo, kaimynai šiek tiek pavydėjo

Receptas iš Impossible is nothing.

Pamaniau, kad jau grįžtu po ilgo laiko, tai grįšiu lengvai.

Prisipažinsiu, atostogos ir įvairiausi pokyčiai gyvenime išmuša iš vėžių.  O dar ima ir kažkur dingsta patiekalų nuotraukos… Aišku, ir užklumpančios abejonės daro savo. Bet abejoti sveika. Tada šiek tiek pergalvoji, pasveri viską iš naujo… ir štai tęsiu čia tą aiškaus tikslo neturintį dalyką. Mat labai patogu vienoje vietoje turėti išmėgintus receptus.

Tad kaip sakiau – lengvai. Kaloringai ir nevisai sveikai, bet labai skaniai.

~15 lazdelių reikės:

3 šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lakštelių

1 kiaušinio

60 g smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio

Atšildytą tešlą supjaustome vienodo pločio juostelėmis. Išplakame kiaušinį. Sutarkuojame sūrį. Tešlos juostelę merkiame į plakinį ir  apvoliojame tarkuotu sūriu. Susukame, kad išeitų savotiškas sukutis.

Dedame paruoštas juosteles į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 10 min.

Nieko čia stebuklingo, be abejo, nėra. Bet labai skanu ir paprasta. Išmėginta ir išgirta. Ir turbūt kai reikės lengvo užkandžio dar nekart prisiminsiu šias lazdeles.

Tad štai. Grįžau. Ir einu futbolo varžybų žiūrėti.

Mėgstu konservuotą tuną. Mėgstu nepaisydama to, kad tunų žvejyba žiauri. Todėl receptai su tunu visada patraukia akį ir širdį. Šitas receptas laukė savo eilės nuo kovo (dar nedaug, tiesa?). Ir sulaukė. Saulėtą dieną ėmiau ir pagaminau šį patiekalą. Ir buvo skanu. Buvo ir nebėra…

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (kadangi manija nepraėjo, naudojau nevalytus ryžius)

100 g žirnelių

4 kietai virtų kiaušinių

400 g konservuoto tuno

25 g sviesto

1 nedidelio smulkiai kapoto svogūno

1 a. š. kario miltelių (originale – kario pasta, kurios neturiu)

šiek tiek petražolių, druskos ir juodųjų pipirų

Ryžius verdame vandenyje tol, kol tampa beveik minkšti (apie 3/4 viso virimo laiko). Jei naudojame šaldytus žirnelius, kažkur per vidurį ryžių virimo suberiame virti kartu ir žirnelius. Jei žirneliai švieži, įdedame tik prieš baigiant virti. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir maišydami 3 min. kepame svogūną su kariu. Tada sudedame nukoštus ryžius su žirneliais ir nukoštą tuną. Padruskiname ir papipiriname ir pakepame ant silpnos ugnies maždaug 1 min. Prieš patiekiant apibarstome petražolėmis ir uždedame kiaušinio skilteles.

Kaip jau sakiau, buvo skanu. Ne fantastiškai, kaip kartais būna. Bet buvo labai labai skanu. Taip skanu, kad valgiau ir norėjau dar. Toks paprastas skanumo jausmas

Šaltinis: Forelles receptai.

Vis dar vejuosi tuos aprašytinus, bet užsistovėjusius receptus… Ką padarysi – toks gyvenimas. Kai stengiesi aprėpti šiek tiek daugiau, nei pajėgi, kuriam nors galui pritrūksta. Bet aš nepasiduosiu! Visus iššūkius sutiksiu tvirtai ir drąsiai, o užuovėja, kaip visada, rasiu namuose – virtuvėje, tuose keliuose kvadratiniuose metruose kitokio (spalvingesnio, jaukesnio?) gyvenimo.

Atrodo, jau kadų kadais kepiau tą kamamberą. Vienas sūrelis dar išvakarėse iškeliavo prie vyno, bet, subėgiojus parduotuvėn, ant stalo vakarienei puikavosi keptas kamamberas. Skanumėlis.

Cituoju Dautartę:

2 porcijoms reikės:

2 camembert arba brie sūrių (po maždaug 120-150 g)
1 kiaušinio
maltų džiūvėsėlių
žolelių ar kitų prieskonių (nebūtina, aš neduodu)
spanguolių uogienės mėsai – aš gardinau brukniene (I.)

1. Išplakti kiaušinį dubenėlyje – jame mirkysime sūrį. Ant plokščios lėkštės įberti džiūvėsėlių.
2. Sūrio galima nepjaustyti, gali būti kiek sudėtingiau kepti, bet gausis gražus storas sūrio „kotletas“. Jei ruošiamės sūrį pjaustyti, jis turi būti tiesiai iš šaldytuvo, kitaip bus sudėtinga supjaustyti. Sūrį supjaustome į du plonesnius griežinėlius arba (jei ruošiame finger food tipo užkandžius) trikampėliais t.y. į ketvirčius o po to dar kiekvieną per pusę.
3. Dabar labai atsakingas etapas. Kiekvieną sūrio gabaliuką reikia pamirkyti kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Daryti tai reikia labai kruopščiai ir atsargiai, kad neliktų jokių neapvoliotų vietų, pro kurias kepimo metų sūris galėtų ištekėti. Po pirmo apvoliojimo reikia palikti sūri kelioms minutėms, kad kiek apdžiūtų, o po to apvolioti dar kartą.
4. Kepimas. Jei yra kepamas visas sūris, kuris nebuvo pjaustomas ir yra storas, kepti reikia ant nedidelės ugnies – kad sūrio vidus spėtų gražiai sušilti ir suminkštėti, o viršus nesudegtų. Tokie nepjaustyti sūriai šiek tiek išsipučia. Jei yra kepamos pusės, tai aliejų reikia labai gerai įkaitinti, įdėti sūrį pjūviu į apačią (tai jo silpniausia vieta ir reikia, kad greičiau apkeptų) ir iš karto sumažinti ugnį iki vidutinio, kaip apačia apskrus, apversti į kitą pusę. Trikampius geriausiai yra kepti giliame aliejuje, kad jis iš karto juos apsemtų iš visų pusių.

Ką čia bekartoti – viską dariau žodis žodin, o rezultatas buvo puikus. Ar galit patikėti, kad šis receptas “to do” sąraše laukė nuo pat to laiko, kai jį perskaičiau??? Nuo gruodžio iki kovo – neblogai, a? Ir kiek dar tokių… Man net baisu darosi…

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Skubu pasidalinti puikiu receptu. Puikus kepinys, tinkantis tiek pietums (su pomidorų salotomis), tiek iškylai (jį patogu valgyti ranka). Skaniausias atradimas recepte man pasirodė sluoksniuota tešla su kiaušiniu – šiek tiek tvirtesnė ir labai gardi.

Vienam dideliam pyragui reikės:

Tešlai:

250 g miltų

4 v. š. aliejaus

1 kiaušinio

60 g šalto sviesto

6-7 šaukštų vandens

Įdarui:

250 g konservuoto tuno aliejuje

šakelės petražolių

3 kietai virtų kiaušinių

2 v. š. kaparėlių

10 ml grietinėlės

3-4 v. š. šerio

druskos, pipirų

Iš miltų, aliejaus, vandens, kiaušinio ir kubeliais pjaustyto sviesto suminkome elastingą tešlą. Iš jos suformuojame rutulį, suvyniojame jį į foliją ir įdedame į šaldytuvą valandai.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Tuną nusunkiame ir šakute išskirstome gabalėliais. Įmaišome sukapotą petražolės šakelę. Virtus atvėsusius kiaušinius sukapojame, sumaišome su grietinėle, kaparėliais ir šeriu. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Visą šią masę sumaišome su tunu.

Iš tešlos iškočiojame du lakštus. Kepimo formą ištepame sviestu. Įklojame vieną tešlos lakštą, sudedame tuno įdarą. Užklojame antru tešlos lakštu ir užspaudžiame kraštus. Pyragą kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje kol tešla parus. Iš nurodytų ingredientų galima paruošti ir 6 nedidelius pyragėlius.

Sotus pyragas, skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Todėl ir įsivaizduoju jį kramsnojamą kur nors iškyloje parke. Ir kas man su tomis iškylomis? Vis fantazuoju ir fantazuoju… Nors žiema dar neatsibodo.

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Tokią gražią saulėtą dieną net nesinori tuščiažodžiauti ir gaišinti visų laiko. Vietoje to tiesiog pažvelkite pro langą. Kas galite – išeikite laukan ir pasidžiaukite. O dabar receptas.

Maždaug 30-čiai lazdelių reikės:

25 g mielių

500-600 g kvietinių miltų

200 ml šilto vandens

1 kiaušinio

1 arb. š. cukraus

1 arb. š. druskos

50 ml alyvuogių aliejaus

priedų: bazilikų, petražolių ar kitų žalumynų arba pusžiedžiais smulkintų alyvuogių (aš naudojau pastarąsias)

šlakelio pieno lazdelėms patepti

Mieles sutrupiname ir užpilame nedideliu kiekiu šilto vandens. Išmaišome iki vientisos masės. Tada sudedame kitus ingredientus: likusį vandenį, aliejų, kiaušinį, druską ir cukrų, žalumynus arba alyvuoges. Pamažu įmaišome miltus ir išminkome tešlą. Paliekame ją uždengtą pakilti 40 min.

Iš iškilusios tešlos formuojame plonas lazdeles (tikrai plonas, nes jos dar iškils). Man iš nurodyto tešlos kiekio išėjo 28 grissini. Neišvengiamai keli buvo storoki Taigi lazdeles sudedame į kepimo popieriumi išteptą skardą paliekame pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Prieš šaunant kepti, lazdeles patepame pienu. Kepame apie 20 min. Jos turėtų švelniai rustelti. Iškepusias lazdeles paliekame atvėsti ant grotelių.

Puikus užkandis. Ir alyvuogės dera. Jau įsivaizduoju, kaip gerai būtų jų pasiimti iškylon šeštadienio rytą su saliamiu ir sūriu. Mmmm… Ak, ir kaip gera buvo fotografuoti dieną! Ir džiugu, kad man vis dar būna keista, kaip lengva pasigaminti dalykus, kuriuos anksčiau pirkdavau.

Šiaip jau šiokiomis dienomis paprastai negaminu nieko “kitokio”, nieko naujo ir nieko sudėtingo. Ypač vengiu pusryčių. Ilgiems savaitgalio pusryčiams su dviem puodeliais kavos ir (dažnai) gabalėliu pyrago pasiryžtu pagaminti ką nors naujo. Tačiau šokią dieną – ne. Bet tikriausiai trečiadienis buvo ypatingesnė diena. O gal norėjosi suvartoti mocarelos likučius. Arba tiesiog užplūdo tas šventas noras suktis virtuvėje kiaurą parą – kad tik būtų kam suvalgyti…

Iš tikrųjų ilgai gamindami šiuos sumuštinėlius neužtruksite, ypač jei iš anksto pasiruošite ančiuvių sviestą.

4 porcijoms reikės:

4 ančiuvių

250 g mocarelos

2 kiaušinių

5 valgomųjų šaukštų pieno

60 g minkšto sviesto

8 riekelių skrudinti skirtos duonos

alyvuogių aliejaus kepti

Pirmiausia derėtų paruošti ančiuvių sviestą. Ančiuvius išimame, pamirkome vandenyje, kad nebūtų per sūrūs ir susmulkiname. Minkštą sviestą išsukame su ančiuvių gabalėliais. Kad būtų visai teisinga, manau, praverstų sutrinti viską į košelę – ją būtų smagiau tepti.

Mocarelą supjaustome griežinėliais. Sumuštinių duonos riekeles ištepame ančiuvių sviestu. Ant vienos riekelės klojame mocarelą, uždengiame kita ir taip sudėliojame keturis sumuštinius. Indelyje išplakame pieną ir kiaušinius su žiupsneliu druskos. Keptuvėje gerai įkaitiname alyvuogių aliejų. Gerai tokiam atvejui turėti didesnę keptuvę, kurioje lengvai tilptų bent du tokie sumuštiniai. Taigi sumuštinius įmirkome kiaušinių plakinyje iš abiejų pusių ir dedame keptuvėn. Apkepame iš abiejų iki plutelė apskrunda, o mocarela viduje išsilydo. Nuvarviname perteklinius riebalus ir patiekiame dar šiltus sumuštinius ant stalo.

Dariau du sumuštinių variantus: vieną su ančiuviais, kitą be. Ir man pasirodė, kad su ančiuviais sumuštiniai skanesni, nors receptas sakė, kad galima ir be jų. Apskritai skonio šventės nebuvo, tačiau paįvairinau pusryčių meniu ir sunaudojau sūrį bei sumuštinių duoną. Atrodo, prisiminsiu šiuos sumuštinėlius dar kada nors – visai patogus receptas.

Šaltinis: receptinės kortelės.