Ignės puodas

Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Nuo tada, kai dar mokiausi mokykloje, kasmet prieš Kalėdas kepu meduolius, o šiaip ypatingesnėmis progomis kepdavau sausainius su kava. Receptą nusižiūrėjau viename iš receptų žurnaliukų (jau nebepamenu, kuriame..). Tad neseniai nusprendžiau atgaivinti šią tradiciją ir išsikepiau sausainėlių.

Reikės:

3 kiaušinių

1 šaukšto maltos kavos

200 g sviesto

1 stiklinės cukraus (galite dėti mažiau, skonis nenukenčia)

miltų (niekada neskaičiuoju tiksliai, dedu atsižvelgdama į tešlą

1 arb.šaukštelio kepimo miltelių

20 g vanilinio cukraus

galima paskaninti tarkuota citrinos žievele

Dideliame inde sumaišome kiaušinius, sviestą (aš jį prieš tai išlydžiau), cukrų, vanilinį cukrų, kavą ir, jei yra noras, citrinos žievelę. Tada pamažu įmaišome miltus ir kepimo miltelius. Minkome, kol tešla nebelimpa prie rankų. Tada padedame ją į šaldytuvą valandai ar daugiau.

Palaikytą tešlą iškočiojame, spaudžiame norimos formos sausainėlius ir kepame orkaitėje, kol parus.

Citrinos žievelės nebededu jau seniai – ne visiems ragavusiems ji patiko. Tačiau man asmeniškai tiek su citrina, tiek be jos sausainiai yra be galo skanūs. Na, galiu apsivalgyti. Bekepant juos apėmė nostalgija. Ko gero, atgaivinsiu tradiciją kepti šiuos sausainius draugų gimtadienio progomis.