Ignės puodas

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Nuo tada, kai dar mokiausi mokykloje, kasmet prieš Kalėdas kepu meduolius, o šiaip ypatingesnėmis progomis kepdavau sausainius su kava. Receptą nusižiūrėjau viename iš receptų žurnaliukų (jau nebepamenu, kuriame..). Tad neseniai nusprendžiau atgaivinti šią tradiciją ir išsikepiau sausainėlių.

Reikės:

3 kiaušinių

1 šaukšto maltos kavos

200 g sviesto

1 stiklinės cukraus (galite dėti mažiau, skonis nenukenčia)

miltų (niekada neskaičiuoju tiksliai, dedu atsižvelgdama į tešlą

1 arb.šaukštelio kepimo miltelių

20 g vanilinio cukraus

galima paskaninti tarkuota citrinos žievele

Dideliame inde sumaišome kiaušinius, sviestą (aš jį prieš tai išlydžiau), cukrų, vanilinį cukrų, kavą ir, jei yra noras, citrinos žievelę. Tada pamažu įmaišome miltus ir kepimo miltelius. Minkome, kol tešla nebelimpa prie rankų. Tada padedame ją į šaldytuvą valandai ar daugiau.

Palaikytą tešlą iškočiojame, spaudžiame norimos formos sausainėlius ir kepame orkaitėje, kol parus.

Citrinos žievelės nebededu jau seniai – ne visiems ragavusiems ji patiko. Tačiau man asmeniškai tiek su citrina, tiek be jos sausainiai yra be galo skanūs. Na, galiu apsivalgyti. Bekepant juos apėmė nostalgija. Ko gero, atgaivinsiu tradiciją kepti šiuos sausainius draugų gimtadienio progomis.