Ignės puodas

Viskas, vasara. Reikia mesti šalin rūpesčius, apnuoginti rankas ir kojas, džiaugtis saule ir vis dažniau iškylauti. Ir kepti maistą ant grotelių. Man patinka ant grotelių kepti kepsniai. Žinau, žinau, kancerogenai ir t. t. Bet kartais tingų ir saulėtą sekmadienį taip smagu kurti kepsninę, sėdėti su draugais ir dalintis maistu bei šypsenomis.

Tiesa, reikia pakalbėti ir apie “Marmite” arba, kaip mes paprastai vadiname, marmitą. Tai toks mielių ekstraktas, praturtintas žolelėmis ir vitaminais. Jį sugalvojo tūlas vokietis, o gaminti pradėjo Britanijoje – aludariai norėjo panaudoti nuo alaus virimo atlikusias mieles. Ir štai – atsirado toks pagardas, kurį arba myli, arba nekenti. Paprasta. Aš myliu. Mano vyras mėgsta. Todėl vėl gavusi lauktuvių iš Londono ir sulaukusi išvykos į kaimą paruošiau štai tokį marinatą vištienos krūtinėlei.

2 vištų krūtinėlėms reikės:

pusės citrinos sulčių ir žievelės

3 a. š. marmito

3 v. š. natūralaus jogurto

šiek tiek juodųjų pipirų

Viską sumaišome, apliejame marinatu vištieną ir paliekame per naktį, o gal ir ilgiau. Kvepia tikrai savotiškai – marmitiškai. Kepame ant grotelių. Ir mėgaujamės. Marinatas tikrai švelnus, neįkyrus, todėl norintiems kažko išskirtinesnio siūlau arba daugiau marmito dėti, arba daugiau citrinos žievelės įmaišyti.

Kuo pakeisti marmitą – galbūt panašaus sūrumo ir aromato yra sojų padažas, bet tik panašaus. Tikrai nežinau, ar marmito būna Lietuvoje, bet šiais laikais, kai visi turi giminaičių JK, tikriausiai yra daug jo ragavusiųjų.

Receptas iš šio labai nuotaikingo straipsnio.

Čia bus ne apie ispanišką kiaušinienę (tortilją), o apie meksikietiškus paplotėlius – tortiljas

Mūsų šeima mėgsta meksikietišką virtuvę. Aštru, net garai per ausis rūksta. Tad atvėsus orams koks chilli con carne vis dažniau garuoja puode. O prie jo beveik visada būna pirktinių tortiljų. Kol vieną gražų proginį sekmadienio rytą atsirado namuose keptų tortiljų. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad man patiko viskas: gaminimo procesas, greitas kepimas, skonis ir tekstūra. Tiesa, šios tortiljos išeina kietesnės nei parduotuvinės, tačiau užtat iš pirmųjų išeitų puikūs užkandžiai, užkepus jas sūriu.

12 paplotėlių reikės:

380-420 g kvietinių miltų

200 ml natūralaus jogurto

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. druskos

2 v. š. aliejaus

Iš visų ingredientų sumaišome tešlą. Rekomenduoju miltų geriau mažiau dėti ir, jei truks, pridėti minkant. Taigi tą tešlą ant miltais pabarstyto stalviršio minkome 10 min.

Tešlą padaliname į 12 dalių, suformuojame rutuliukus ir kiekvieną su kočėlu iškočiojame į maždaug 12-14 cm skersmens paplotėlius. Jei norisi didesnių, teks tešlą dalinti į mažiau dalių.

Kiekvieną paplotėlį kepame įkaitintoje keptuvėje be riebalų iš abiejų pusių, kol šiek tiek paskrus. Jei labai baiminatės dėl keptuvės sugebėjimo susidoroti su tokiais kepiniais be riebalų, spėju, vos juntamas pavilgymas aliejumi ar sviestuku nepakenks.

Tortiljos su čili troškinuku buvo sudorotos nesumirksėjus.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Štai visai neseniai Duonos ir žaidimų mintyjo apie taupymą. Ir dar apie labai skanią sriubą papasakojo (jau išmėginta, niam!). Tai va, mes irgi stengiamės taupiai gyventi. Kad liktų ne tik juodai dienai, bet ir svajonėms bei užmojams įgyvendinti. Ir šiuo metu turim didelį užmojį, tad taupom. Be efektyvaus savaitinio meniu dar taikom kitą praktiką: pietūs iš namų (mano atveju – namuose). Aš ir anksčiau dažnai į darbą atsinešdavau vakarienės likučius ar šaldytuvo turinio salotas. O dabar ir vyrui surengiu “lauknešėlį”: salotų, kartais kokį saldumyną ar vaisių ir, kai tik būna, naminės duonos. Nes tokią jis mielai valgo, o va pirktinė tai tik iš bėdos

Kadangi pabodo tie patys duonų receptai, susiradau dar vieną su minimaliu ingredientų kiekiu (čia didelis pliusas taupant).

2 nedideliems kepalėliams reikės:

50 g šviežių mielių

500 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

800-1000 g miltų + minkymui

Pašildykite jogurtą iki 37 laipsnių. Aš pasikliauju pojūčiais – tiesiog kad nebūtų per karštas ir neužvirtų. Juo užpilame sutrupintas mieles ir išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Tada įpilame aliejaus, įberiame druskos ir pamažu maišydami supilame miltus. Sustoti reikia tada, kai tešla atšoka nuo indo sienelių. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 40 min. iškilti.

Tada tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkome tol, kol nebelips prie rankų. Padaliname tešlą į dvi dalis ir suformuojame apvalius kepalėlius. Juos įdedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Abu kepalėlius įpjauname aštriu peiliu ir paliekame dar pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių.

Kepalėlius ištepame šaltu vandeniu ir šauname į orkaitę 10 minučių. Tada karštį sumažiname iki 200 laipsnių ir kepame dar 20 min. Atvėsiname ir mėgaujamės.

Skonio fejerijos čia nebus. Tačiau tai paprasta skani traški kvietinė duonelė. Taip, ji mielinė, tačiau man tokios tinka ir patinka. Gerai tiek prie salotų, tiek prie sriubos. O svarbiausia – visai nedaug darbo ir kaštų.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Švelnūs šio ryto pusryčiai. Gardus glotnutis, o tiksliau – papaya lassi, papajos ir jogurto gėrimas. Kadangi mums patinka tirščiau, jogurto vandeniu neskiedėme. O papaja, be abejo, pirkau iš anksto ir savaitę nokinau, kol ji sunoko ir buvo tinkama pavirsti tirštu ir sočiu pusryčiu.

2 porcijoms sunaudojau:

1 didelę papają

350 ml natūralaus jogurto

1 kaupiną šaukštą rudojo cukraus

2 lašus vanilės esencijos

1/2 šaukšto medaus

100 ml apelsinų sulčių

Paprastume slypi genialumas – išsėklintą, nuluptą ir susmulintą papają suplakame su likusiais ingredientais (aš sutryniau smulkintuvu, visai gera praktika – taip dažnai pagaminu glotnučių iš vaisių likučių). Ir ragaujame. Ir stebimės, kaip viskas puikiai dera. Papaja nenustelbia, medus, neišryškėja, apelsinų sultys gaivina, jogurtas pasislepia po viskuo ir suteikia faktūrą. Puiku! Jei tik dar pasitaikys papajos, gaminsiu.

Receptas iš Jogos mitybos

P. S. nekreipkit dėmesio į alkoholines stiklinaites – anos yra labai patogios visokiems glotnučiams ir vaisių kokteiliams talpinti

Būna, pamatai receptą ir negali susilaikyti. Jei trūksta ingredientų, susiperki, o jei visko yra – iškart puoli gaminti. Taip buvo ir su šiuo receptu. Pamačiusi suspirgėjau, nusipirkau trūkstamos cukinijos ir jogurto ir pradėjau suktis virtuvėje. Ta proga net patikrinau lenkų kalbos žinias, mat receptas lenkiškas.

2 kepalėliams reikės:

~250 g cukinijos

25 g šviežių mielių

400 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 šaukšto druskos

1 šaukšto cukraus

1 arbatinio  šaukštelio raudonėlių

800-900 g miltų + šiek tiek miltų stalviršiui pabarstyti

Nuluptą cukiniją sutarkuojame (aš tarkavau burokine trintuve) ir nuspaudžiame skystį, kad liktų vien tarkiai. Jogurtą šiek tiek pakaitiname – užvirti jis neturi, bet turi gerai įšilti. Šviežias mieles užpilame nedideliu kiekiu pašildyto jogurto ir gerai išmaišome. Po to į dubenį supilame likusį jogurtą, sudedame cukiniją, druską, cukrų, raudonėlį, aliejų, gerai išmaišome ir pildami miltus išminkome tešlą. Ją reikia palikti kambario temperatūroje 40 min., kad kiek pakiltų.

Tada ant miltais pabarstyto stalviršio dedame tešlą, iš jos suformuojame du kepaliukus. Juos dedame ant kepimo skardos, įpjauname peiliu keliose vietose ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių. Tokioje temperatūroje duoną kepame 5 min., o dar 30 min. kepame sumažinę karštį iki 200 laipsnių. Išimtus kepaliukus atvėsiname ir riekiame.

Neiškenčiau neparagavusi dar šiltos duonos… Mmm.. labai švelniai jaučiasi raudonėlis, savitą skonį duoda cukinija. O dėl jogurto duonelė minkšta ir drėgna. Skanu ir viena prie arbatos, ir ko nors užsitepti. O ir vargo ne tiek daug. Be reikalo taip retai kepu duoną

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.

Skanumynas, keptas Tėvo dienos proga. Turiu tėtį, kuriam skaniausi, pasak jo, “drėgni” kepiniai, ypač su įdaru. Tad taikiausi pagaminti į jo skonį.

Nei mažam, nei dideliam keksui reikės:

3 stiklinių miltų

4 kiaušinių

2/3 stiklinės jogurto

1 stiklinės cukraus

1 valgomojo šaukšto sausų mielių

1 stiklinės sviesto (aš jį išlydžiau)

1 stiklinės iškaulintų vyšnių – šviežių, šaldytų arba konservuotų

100 g juodojo šokolado glaistui

Gaminimas genialiai paprastas. Sumaišome cukrų, kiaušinius, jogurtą ir sviestą. Tada įmaišome miltus ir mieles. Trumpai pakildiname tešlą. Kepimo formą ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Klojame dalį tešlos, suberiame vyšnias ir užklojame likusia tešla.

Dėl vyšnių – šviežias, šaldytas ar kitu būdu nelabai saldžias nepamaišytų palaikyti sumaišius su pora šaukštų cukraus.

Keksą kepame apie valandą 180 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Atvėsusį keksą aptepame lydytu juoduoju šokoladu, sumaišytu su gabalėliu sviesto. Palaukiame, kol glaistas sustengs, ir skanaujame. Tikrai geras kepinys. Nei per saldus, nei per prėskas. O ir drėgnumas tinkamas. Žodžiu, greitas ir geras būdas pasiskaninti gyvenimą.

Recepto pagrindas imtas iš čia, priedai – iš galvos.