Archyvas pagal žymę ‘jautiena’

(Ne) piemens pyragas

Wednesday, March 30th, 2011

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” :) Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

Jautienos didkepsnis su česnakiniu padažu

Friday, January 28th, 2011

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį :) Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą :)

Padažo receptas iš Garlic Central

Teriyaki jautiena su daržovėmis

Thursday, November 11th, 2010

Pradėjusi reguliariai lankytis turguje iš naujo atradau jautieną. Nežinau, ar aš daugiau patirties turiu, ar mėsa kitokia, bet nebebūna “kieta kaip bato padas, kaip čia dabar sukramtyti” rezultato. Būna tik. Mmm.. kaip sultinga.. Kad ir šįkart – pati mėsa nebuvo labai gera (t. y., toli gražu ne kumpis), bet… valgėm su vyru ir dūsavom…

Užbėgdama už akių pasakysiu, kad nebūtina mėsos pjaustyti prieš kepant. Galima kepti nedidelius kepsnelius ir supjaustyti prieš patiekiant. Ypač jei norisi  vidutiniškai iškeptos mėsytės.



2 porcijoms reikės:

~200 g jautienos

~70 ml teriyaki padažo

1 v. š. alyvuogių aliejaus

1 didelės raudonosios paprikos

150 g brokolių žiedynų

1 nedidelės aitriosios paprikos (nebūtina, jei nesinori aštriai)

Jautieną įdėkite į negilų indą ir užpilkite teriyaki padažu. Apvoliokite, galite įberti šiek tiek juodų pipirų ir palikite marinuotis 10-20 min. Supjaustykite daržoves.

Įkaitinkite nelimpančią keptuvę, mėsą išimkite iš marinato (jo neišpilkite!) ir kepkite keptuvėje iki pageidaujamo iškepimo lygio. Aš šįkart kepiau, kad būtų visiškai iškepusi. Mėsą išimkite iš keptuvės, ją švariai iššluostykite, įpilkite aliejaus, suberkite daržoves ir maišydami kepkite 2 min. Tada įpilkite 2 v. š. vandens, pakepkite dar 3 min. Supilkite marinatą ir dar pora šaukštų vandens ir patroškinkite 1-2 min.

Sumaišykite mėsą ir daržoves ir patiekite su virtais ryžiais. Gardumėlis! Teriyaki padažas suteikia pikantiškumo, traškios daržovės – gaivos, o sultinga mėsa duoda finalinį skonio akordą.

Šiek tiek pakeistas receptas iš delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. numerio

Jautienos troškinys su “Guinness”

Tuesday, April 27th, 2010

Aš tyliu. Aš nesiteisinu. Yra kaip yra – kartais reikia neturėti laiko ar jėgų… Ar abiejų, kaip, pavyzdžiui, šį sekmadienį. Seniai taip besitrankiau – nuo Panevėžio ryte, iki Šiaulių krašto perpiet ir Kauno vakare… Ir sunkaus pavargėliško miego Vilniuje.

Apskritai šitas patiekalas labiau žiemiškas ar rudeniškas. Bet būna ir vėsių pavasario dienų (tikiuos, nebebus labai žvarbių…). Šitą receptą norėjau išmėginti senokai, tik reikėjo gauti geros jautienos. Ir gavau. Labai gero jautienos kumpio. Tiesa, aš nežinau, kiek smarkiai mano vyro širdis verkė matant į troškinį pilamą “Guinness”. Bet nesakė. Ir nesiskundė.

4 porcijoms reikės:

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 nedidelio stambiai kapoto svogūno

75 g rūkytos šoninės

0,8 kg jautienos supjaustytos gabalėliais

300 ml “Guinness”

250 ml sultinio (pageidautina jautienos)

1,5 v. š. miltų (su pipirais ir druska sumaišytų)

prieskonių: petražolių, lauro lapų, čiobrelių

Troškintuve įkaitiname dalį aliejaus ir jame apkepame smulkintą svogūną, kol suminkštės. Tada sudedame šoninę ir kepame dar 4-5 minutes. Vis pamaišome. Išimame iš troškintuvo.

Jautieną pavoliojame miltų mišinyje ir kepame likusiame aliejuje. Kepti reikia nedidelėmis partijomis iš visų pusių, kol mėsytė apskrus. Tada sumažinus ugnį į troškintuvą sudedame svogūną su šonine, visą apkeptą mėsą, supilame alų ir sultinį, sudedame prieskonius. Jei yra noro, dar padruskiname ir papipiriname ir užviriname.

Viską verdame apytiksliai 2,5 val. Tiesiog po kokios 1,5 val. vis žvilgtelime, ar jau mėsa minkštutėlė. Na, turi būti minkšta ir tirpstanti burnoje.

Taip ir buvo. Tirpo burnoje. Aš gal kiek sultinio per daug įpyliau, tad nesutirštėjo kaip reikiant. Bet vis tiek. Skanu. Minkšta, aromatinga… Mmm… Pats tas žvarbiai dienai. Su bokalu stouto.

Receptas iš delicious. magazine kovo mėn. nr.

Morkų ir pievagrybių sriuba

Thursday, November 13th, 2008

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Aluje troškinta jautiena

Sunday, October 14th, 2007

Jaučiausi skolinga vienam žmogui, tad nutariau savotiškai atsidėkoti pietumis. Patiekalą rinkosi jis, o aš savo ruožtu jį interpretavau ir papildžiau garnyru.

Reikės:
500 g jautienos (pasirinkau kumpį su kaulu)
2 nedidelių svogūnų
kmynų
0,5 l tamsaus alaus (pačiupau Švyturio “Baltijos”)
pipirų, druskos
garstyčių
raudonėlių

Iš pradžių mėsą reikia pamarinuoti. Jautieną ištriname pipirų, tarkuotų svogūnų (išbandymas akims), druskos ir garstyčių mišiniu ir palaikome 30-60 min. šaldytuve. Po to mėsą pakepiname, kad ji apskrustų ir išsiskirtų sultys. Tada supilame alų, suberiame kmynus ir raudonėlius. Troškiname uždengtame puode ant mažos ugnies.
Ilgokai mąsčiau, koks garnyras tiktų prie tokių pietų. Ir sumąsčiau. Pravertė likusios paskutinės dvi vidutinio dydžio bulvės ir dvi morkos. Iš pradžių bulvės. Jas tiesiog kruopščiai nuploviau, nenuskutau. Supjausčiau riekelėmis ir suprieskoniavau: kmynai, krapai ir druska. Tada maždaug 20 min. orkaitėje ir traškios bulvių riekelės gatavos. Kad jos iš tiesų tirptų burnoje, patartina prieš prieskoniuojant ir kepant palaikyti vandenyje.
Salotoms parinkau morkas su česnakais ir majonezu – skanu, paprasta ir greita.
Gėrimas prie pietų – man asmeniškai itin skanus tamsusis alus “Staropramen”. Pietūs buvo skanūs, tačiau bevalgydama sugalvojau, kaip dar juos būtų galima pagerinti. Ir pagrindinis pakeitimas – ne lietuviškas alus. Šis pasirodė esąs ne toks tirštas ir nesodrus.