Ignės puodas

Man labai patinka toks spalis, koks buvo iki šiol: šarmota žolė ryte, aukšta žydrynė, ilgi vakarai. Vakar, norėdami pasidžiaugti dar tveriančiais gražiais orais, buvome miške. Ten taip gražu, taip ramu… Grįžome jau temstant, ir tos rausvėjantį dangų rėžiančios medžių viršūnės savyje talpino paslaptį. Būties, laimės, norų išsipildymo…

Dar man patinka šiltas, paprastas naminis maistas. Šis troškinys kaip tik toks ir yra, suteikiantis lašelį jaukios šilumos.

4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių (tų, didžiųjų)

100 g rūkyto kumpio

1 poro

4 česnako skiltelių

4 bulvių

300 ml balto vyno

300 ml sultinio

1 v. š. garstyčių

200 ml grietinėlės

2 lauro lapų

1 a.š. čiobrelių

druskos, juodųjų pipirų, žiupsnelio bazilikų

Supjaustome kumpį, vištieną, bulves ir porą. Sukapojame česnako skilteles. Puode kelias minutes pakepiname rūkytą kumpį, sudedame vištienos gabalėlius ir dar šiek tiek pakepame. Įberiame druskos ir pipirų. Tada į puodą keliauja bulvės, česnako skiltelės ir porai. Įdedame čiobrelių, lauro lapus ir įpilame vyną bei sultinį. Gerai išmaišome ir uždengiame puodą. Troškiname apie 10 min. Tada metas įdėti garstyčias bei grietinėlę. Vėl išmaišome ir troškiname kol suminkštės bulvės. Prieš patiekdami įberiame bazilikų.

Skanu, paprasta, šilta. Rudenį-žiemą nieko daugiau ir nereikia. Be to, produktai paprasti, “žemiški”. Kartais reikia visai nedaug… Ak, tas spalio dangus!

Receptas iš: Receptai šeimos savaitgaliui

Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Vos tik išvydau Žiupsnelyje Druskos šį desertą, mano širdis užvirė noru jį išmėginti… Tačiau iš pradžių viskas ėjosi ne itin sklandžiai – grietinėlė, tūnojusi šaldytuve, taip ir pralaukė savo grand entree. Kai sumaniau pasigaminti jo Naujųjų metų savaitgalį, nepažiūrėjusi į receptą, nusipirkau granatų ir… ledų. Kodėl? Nežinau, taip susišvietė Po to morengų pirkti neradau…

Bet štai pagaliau desertas jau išlaižytas. Ir tikrai jis puikus dėl dviejų dalykų: greita ir skanu. Tikslus receptas ir granatų sėklyčių išgavimo būdas yra ČIA. Aš galiu pridėti nuo savęs tiek: 4 porcijoms pakaktų 250 ml grietinėlės, vieno didelio granato ir poros didelių morengų arba galybės mažų (būtent tokius pirkau “Prismoje”).

Aišku, ir pavadinimas duoda savo. Įdomu, kaip galėjo nuskambėti, kai parduotuvėje, užklausta vyro, išpyškinau: “Šiandien bus žudynės ant sniego!”

Gal ir ne visai tinkamas patiekalas tarpušvenčiu ar šventiniam savaitgaliui. Tačiau prieš Naujuosius reikia atsikratyti senų skolų. O šito patiekalo nuotrauka jau seniai inkštė – panaudok mane pagaliau!

Receptą Jamie Oliverio knygoje “Gaminame su Oliveriu” susiradau, nes reikėjo suvartoti pradarytą maskarponės indelį.

4 porcijoms reikės:

455 g plokščiųjų makaronų (tagliatelle) arba spagečių

šlakelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių sviesto

2 česnako skiltelių

1/2 tarkuoto muskato riešuto (aš įbėriau šiek tiek iš anksto tarkuoto muskato)

400 g šviežių špinatų

120 ml grietinės (priešingai nei Jamie, siūlau imti liesą)

150 g maskarponės

šviežiai tarkuoto parmezano

druskos, šviežiai maltų pipirų

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir nukošiame. Šiek tiek vandens paliekame. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir sviestą. Sudedame griežinėliais supjaustytas česnako skilteles ir įberiame tarkuoto muskato. Nuplautus ir susmulkintus špinatus suberiame į keptuvę, išmaišome ir kepame apie 5 min. Kai špinatai sukris, pabarstome juos druska ir pipirais, įdedame grietinę, maskarponę ir šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai. Išmaišome, užviriname ir, jei dar norisi, paprieskniuojame.

Nukoštus makaronus sumaišome su špinatų padažu, užberiame parmezano ir ragaujame.

Man patiko. Iš tiesų patiko, kaip dera špinatai ir riebokas kremas. Tikrai malonaus skonio padažas. Ir kažkaip užtaikiau skanių plokščiųjų makaronų įsigyti.

Tingų ir lietingą sekmadienio vakarą, kai likau karaliauti viena namuose, išsitraukiau prijuostę, ingredientus ir susiruošiau išsikepti rikotos pyragą. Kai terliojimasis su miltais, sviestu, grietinėle ir kitkuo baigėsi, įsitaisiau jaukiai, įsijungau Katie Melua ir uodžiau uodžiau tuos pasakiškus kvapus, sklindančius iš orkaitės. Tokios tobulos akimirkos, kai viskas yra savo vietose ir taip, kaip turi būti, nutinka retai. Tad reikia jomis dorai atsidžiaugti.

Receptas iš Nolitos blogo, pateikiu tokį, kokį radau; mano pastabos apačioje.

Reikės:

250 g miltų

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

kiaušinio trynys

žiupsnelis druskos

300 g rikotos

150 g cukraus

pakelis vanilinio pudingo

2 arb. š. žaliųjų citrinų sulčių

200 g plaktos grietinėlės

Viskas vyksta labai paprastai: iš sviesto, miltų, cukraus pudros, kiaušinio trynio ir žiupsnelio druskos paruošiame tešlą, kurią maždaug valandai įdedame į šaldytuvą. Įdarui rikotą išsukame su cukrumi, žaliųjų citrinų sultimis, vanilinio pudingo milteliais ir pabaigoje įmaišome išplaktą grietinėlę. Iš tešlos iškočiotą blyną klojame į riebalais pateptą kepimo skardą, subadome šakute, užpilame kremu ir kepame 30 minučių 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Pyragas išėjo gardus. Beje, arba man pasirodė, arba jis pastovėjęs tapo dar skanesnis. Nors vyras išreiškė pastabą, jog saldumo trūksta… Aš, plokščių pyragų mėgėja, kepiau jį neaukštoje skardoje. Kremas buvo kone idealaus skonio. Tačiau, kaip ir Nolita, pasigedau ryškesnio žaliųjų citrinų akcento, nors spaudžiau sultis negailėdama. Taigi kitąkart (o tikrai kepsiu dar ne kartą, nes receptas labai patiko) spausiu kone dvigubą kiekį, nes man labai tinka ta gaivi rūgštelė. Ir dar toks prisipažinimas: iš išsiblaškymo tešlą paruošiau su cielu kiaušiniu. Bet nieko tragiško neįvyko…

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.

Jau seniai buvau vienam asmeniui skolinga desertą. Bevartant prašmatnią receptų knygą pastebėjau idėją, kurią interpretavau savaip, ir štai – paprastas, lengvai paruošiamas, be galo gardus ir be galo kaloringas desertas.

Reikės (4 porcijoms):
500 g maskarponės
150 g grietinėlės
3-4 šaukštų cukraus
2 apelsinų