Ignės puodas

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Vos tik išvydau Žiupsnelyje Druskos šį desertą, mano širdis užvirė noru jį išmėginti… Tačiau iš pradžių viskas ėjosi ne itin sklandžiai – grietinėlė, tūnojusi šaldytuve, taip ir pralaukė savo grand entree. Kai sumaniau pasigaminti jo Naujųjų metų savaitgalį, nepažiūrėjusi į receptą, nusipirkau granatų ir… ledų. Kodėl? Nežinau, taip susišvietė Po to morengų pirkti neradau…

Bet štai pagaliau desertas jau išlaižytas. Ir tikrai jis puikus dėl dviejų dalykų: greita ir skanu. Tikslus receptas ir granatų sėklyčių išgavimo būdas yra ČIA. Aš galiu pridėti nuo savęs tiek: 4 porcijoms pakaktų 250 ml grietinėlės, vieno didelio granato ir poros didelių morengų arba galybės mažų (būtent tokius pirkau “Prismoje”).

Aišku, ir pavadinimas duoda savo. Įdomu, kaip galėjo nuskambėti, kai parduotuvėje, užklausta vyro, išpyškinau: “Šiandien bus žudynės ant sniego!”

Tingų ir lietingą sekmadienio vakarą, kai likau karaliauti viena namuose, išsitraukiau prijuostę, ingredientus ir susiruošiau išsikepti rikotos pyragą. Kai terliojimasis su miltais, sviestu, grietinėle ir kitkuo baigėsi, įsitaisiau jaukiai, įsijungau Katie Melua ir uodžiau uodžiau tuos pasakiškus kvapus, sklindančius iš orkaitės. Tokios tobulos akimirkos, kai viskas yra savo vietose ir taip, kaip turi būti, nutinka retai. Tad reikia jomis dorai atsidžiaugti.

Receptas iš Nolitos blogo, pateikiu tokį, kokį radau; mano pastabos apačioje.

Reikės:

250 g miltų

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

kiaušinio trynys

žiupsnelis druskos

300 g rikotos

150 g cukraus

pakelis vanilinio pudingo

2 arb. š. žaliųjų citrinų sulčių

200 g plaktos grietinėlės

Viskas vyksta labai paprastai: iš sviesto, miltų, cukraus pudros, kiaušinio trynio ir žiupsnelio druskos paruošiame tešlą, kurią maždaug valandai įdedame į šaldytuvą. Įdarui rikotą išsukame su cukrumi, žaliųjų citrinų sultimis, vanilinio pudingo milteliais ir pabaigoje įmaišome išplaktą grietinėlę. Iš tešlos iškočiotą blyną klojame į riebalais pateptą kepimo skardą, subadome šakute, užpilame kremu ir kepame 30 minučių 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Pyragas išėjo gardus. Beje, arba man pasirodė, arba jis pastovėjęs tapo dar skanesnis. Nors vyras išreiškė pastabą, jog saldumo trūksta… Aš, plokščių pyragų mėgėja, kepiau jį neaukštoje skardoje. Kremas buvo kone idealaus skonio. Tačiau, kaip ir Nolita, pasigedau ryškesnio žaliųjų citrinų akcento, nors spaudžiau sultis negailėdama. Taigi kitąkart (o tikrai kepsiu dar ne kartą, nes receptas labai patiko) spausiu kone dvigubą kiekį, nes man labai tinka ta gaivi rūgštelė. Ir dar toks prisipažinimas: iš išsiblaškymo tešlą paruošiau su cielu kiaušiniu. Bet nieko tragiško neįvyko…

Labai mėgstu grybus, turbūt tą jau kažkada minėjau. Pievagrybiai nėra išimtis. Tad akims užkliuvus už šio recepto “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, burnoje iškart ėmė kauptis seilės. Mintyse jau vaizdavausi švelnaus skonio pievagrybius su aromatingais krapais… Bet viskas pavyko ne visai taip, kaip tikėjaus. Vis dėlto idėjos neapleidžiu ir publikuoju neblogą bemėsį patiekalą.

4 porcijoms reikės:

600 g pievagrybių

1 nedidelio svogūno

1 šaukšto citrinų sulčių

didelio ryšelio krapų (pirkau vazonėlį, visą jį ir suvartojau)

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 stiklinės sauso baltojo vyno

1 šaukšto garstyčių

druskos, pipirų

250 g grietinėlės

Pievagrybius supjaustome riekelėmis ir apšlakstome citrinų sultimis, kad nepajuostų. Svogūną nulupame ir sukapojame. Krapus nuplauname ir sukapojame. Troškintuve įkaitiname alyvuogių aliejų ir trumpai apkepiname pievagrybius. Suberiame svogūną, dar pakepiname ir įpilame vyno. Pirkau nebrangų ir neypatingą stalo vyną. Ir iš karto galiu pasakyti – įpyliau jo kiek per daug. Ruošiau patiekalą dviems porcijoms, o vyno supyliau kaip keturioms. Taigi, kol kaista pievagrybiai ir svogūnai, sumaišome grietinėlę, garstyčias ir krapus. Viską supilame ant pievagrybių ir troškiname, kol mišinys sutirštėja. Prieš tai pagardiname druska ir pipirais.

Kadangi padauginau vyno, troškinys išėjo skystokas ir rūgštokas. T. y., man pernelyg ryškiai jautėsi vynas. Patiekiau troškinį su ryžiais ir išėjo sotūs, bet lengvi šeštadienio pietūs. Tikrai mėginsiu dar kartą – tai pigus ir geras patiekalas. Tik vyno kiekį jau pamažinsiu

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.

Jau seniai buvau vienam asmeniui skolinga desertą. Bevartant prašmatnią receptų knygą pastebėjau idėją, kurią interpretavau savaip, ir štai – paprastas, lengvai paruošiamas, be galo gardus ir be galo kaloringas desertas.

Reikės (4 porcijoms):
500 g maskarponės
150 g grietinėlės
3-4 šaukštų cukraus
2 apelsinų

Taigi pirmiausia reikia apelsinus išskirstyti dailiomis skiltelėmis. Vaisius nulupame, nugramdome visą baltą apvalkalą, o galiausiai nulupame visas pertvarėles, kad liktų tik apelsino minkštimas. Darbas ilgas ir gana terlinas, tačiau po to būna lengva valgyti.

Puikus prancūziškas patiekalas, kurį nesunku pagaminti, o suvalgytas neapsunkina skrandžio.

Reikės:
480 g vištienos krūtinėlių
1 skiltelės česnako
2 morkų
2 nedidelių cukinijų
1 saldžiosios paprikos
saulėgrąžų aliejaus
200 g grietinėlės
druskos, pipirų
1 arbatinio šaukštelio Provanso žolelių (arba Viduržemio jūros prieskonių mišinio)
žiupsnelio tarkuoto “Džiugo” sūrio