Ignės puodas

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

Keturiems pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

Ilgai tylėjau… Bet turėjau pateisinamų priežasčių. Pažadu, kad jau po Velykų rašysiu daugiau – paprasčiausiai turėsiu daugiau laiko.

O štai šįsyk susiklostė palankios aplinkybės – “Skanių savaičių” pusmetis, kurio nevalia nepaminėti ir savaitgalis tėvų namuose, kai, kaip dažnai, labai norisi juos lepinti. Tad pasirinkau pora receptų iš katalogo ir pirmyn.

Sekmadienio pietums  – Vištiena apelsininiame padaže pagal Forelle. Receptas toks:

25 g sviesto;
4 gabalėliai po 100 g vištienos filė;
1 vidutinis svogūnas;
2 š. miltų;
300 ml apelsinų sulčių;
150 ml grietinės;
1 š. apelsinų džemo;
½ a.š. džiovinto mairūno.

Sviestą ištirpinti keptuvėje ir jame apkepti vištienos gabalėlius. Sudėti į kepimo indą. Tame pačiame svieste pakepti smulkiai pjaustytą svogūną, kai suminkštės, suberti miltus ir minutę maišant pakepti. Vis maišant supilti apelsinų sultis, pavirti, kol sutirštės. Nukėlus nuo ugnies, sudėti kitus produktus: džemą, grietinę, mairūną. Gerai išmaišyti ir užpilti ant vištienos. Indą uždengti ir kepti 180 laipsnių kaitintoje orkaitėje 45 minutes.

O mano pakeitimas buvo tik toks, kad vietoje šaukštelio apelsinų džemo dėjau pusės apelsino minkštimą. Ir orkaitėje troškinau neuždengtame inde. Tačiau nemanau, kad buvo blogiau. Minkštimas suteikė papildomo rūgštumo, o ištroškinta mėsa buvo minkšta ir gardi gardi.  Patiekiau su ryžiais, atrodė tinkamas garnyras.

Tikrai, puikus receptas sekmadienio pietums. Derinys suteikia tam tikro išskirtinumo, tarsi valgytum šventinį patiekalą. Tikiu, jog nesyk jį gaminsiu, kai norėsiu padaryti įspūdį kam nors.

Jau senokai norėjau išmėginti šį padažą makaronams. Tad sulaukusi itališkų patiekalų savaitės ir radusi laisvą vakarą, ėmiausi darbo.

4 porcijoms reikės:

pakelio makaronų (pvz., vamzdelių)

1/2 stiklinės tarkuoto parmezano

85 g fontinos sūrio, tarkuoto

85 g trupintos gorgonzolos

85 g maskarponės

250 g grietinės (geriau liesesnės)

šiek tiek šviežių petražolių

pipirų (geriau baltų)

poros šaukštų sviesto

Kol verda makaronai, puode ar sunkesnėje keptuvėje išlydome sviestą ir grietinę. Maišome, kol masė tampa vientisa. Pamažu sudedame visus sūrius ir maišome maišome, kol viskas išsilydo.

Trumpas nuokrypis į sūrius – radau tiek parmezano, tiek gorgonzolos, tiek maskarponės. Su fontina sekėsi sunkiau. Tad jei nepavyks rasti brandžios fontinos, galima rinktis ementalį, ką sėkmingai aš ir padariau.

Sūrių masę paskaniname pipirais. Nukošiame makaronus (viriau, kaip ir rekomendavo, vamzdelius), sumaišome su padažu ir prieš patiekdami pabarstome kapotomis petražolėmis. Skanaujame su baltu vynu

Skanus ir subtilus padažas. Patiekalas pavyko sotus ir riebokas, tad jo pasisotinti pakanka visai nedaug. Tačiau dėl paprasto gaminimo ir galimo varijavimo komponentais, spėju, gaminsiu dar ir dar kartą.

Varškė pirmiausia man asocijuojas su mamos retkarčiais kepamais varškėčiais – saldu ir tirpsta burnoje. Tad norėjau rasti varškės patiekalą, kuris tiktų pietums ir nebūtų saldus. Varškės kukuliai su žolelėmis – pats tas.

4 porcijoms reikės:

750 g varškės

150 g maltų džiūvėsėlių

200 g miltų

3 kiaušiniai

4 šaukštai grietinės

didelė skardinė konservuotų pomidorų

ryšulėlis petražolių

2 nedideli svogūnai

2-3 česnako skiltelės

po 1 šaukštą džiovintų raudonėlių ir bazilikų

1 šaukštelis maltų muskatų

alyvuogių aliejaus

druskos, juodųjų pipirų

Kukuliai: Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną. Varškę, jei reikia, nusunkiame ir sutriname. Įmušame kiaušinius, sudedame grietinė ir gerai išmaišome. Tada beriame sukapotas petražoles, bazilikus, muskatus, druską, pipirus, džiūvėsėlius ir miltus. Užmaišome tešlą. Kukulius verdame pasūdytame vandenyje kol jie iškyla. Priklausomai nuo dydžio ir ugnies stiprumo tai gali trukti iki 12 min.

Padažas: aliejuje apkepiname 1 supjaustytą svogūną ir sukapotas česnako skilteles. Tada sudedame sutrintus konservuotus pomidorus. Pakaitiname, suberiame raudonėlius, druską, juoduosius pipirus ir paverdame apie 10 min.

Kukulius patiekiame pomidorų padaže. Buvo gana skanu ir labai sotu. Tai puikus patiekalas pasninkui, vegetarams (jei neklystu, vegetarai nevengia kiaušinių ir pieno produktų?) ar kai atsibosta mėsa. Tik, kad būtų įdomiau, kitąkart darysiu mažus kukulaičius. Vienakąsnius nuotaikingiau valgyti.

Tai padažas, skirtas makaronams, tačiau ir itališkų kukulaičių jis nepagadino.

Reikės:
1 svogūno
2-3 česnako skiltelių
100 g konservuotų tunų aliejuje
100 g grietinės
3 šaukštų pomidorų pastos
pipirų
raudonėlių

Negaliu nepasidalinti puikaus pyrago receptu, kuris tapo savaitgalio atradimu man ir mano mamai.

Reikės:
3-4 obuolių
250 g grietinės
250 gramų cukraus
1 arb. š. sodos
3 kiaušinių
miltų
šiek šiek sviesto skardai ištepti

Kiaušinius reikia išsukti su cukrumi. Tada išplakti grietinę ir sodą, mišinį supilti į kiaušinių plakinį ir viską dar kartą gerai išplakti. Metas miltams. Juos reikia berti į tešlą, kol ji taps tirštesnė už riebią grietinę. Į svietu išteptą kepimo formą supilame tešlą. Ant viršaus krauname kubeliais supjaustytus obuolius. Kepti 170 laipsnių orkaitėje daugiau nei valandą. Mėgautis su arbata, kava ir gal ledais. Perspėjimas: vieno pyrago gali nepakakti