Kartais reikia, kad vakarienė būtų tikrai pigi, soti ir paprasta. Ypač kai lysvėse vartosi jau beperaugantys agurkai ir taip gaila juos išmesti, o atiduoti nebėra kam – visi draugai, giminiečiai ir artimieji jau apdalyti. Šis patiekalas puikus savo paprastumu ir netikėtumu. Neabejoju, kad ne vienas suklus: “Įdaryti agurkai? Kas per..?” Taip, įdaryti agurkai! Kadangi šaldytuvo stalčius vos užsidaro nuo agurkų, gaminsiu dar ir dar kartą.

2 porcijoms reikės:

4 didelių agurkų (kuo didesni, tuo lengviau)

200 g maltos jautienos

pusės stiklinės virtų ryžių

druskos, pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus

1/2 stiklinės grietinės

Agurkus nuplauname ir nuplikiname verdančiu vandeniu. Sudedame į indą ir trumpam uždengiame. Paskui nulupame odelę, nupjauname vieną galą ir išskobiame sėklas (kad išeitų toks pailgas indelis). Kaip minėjau, kuo didesni agurkai, tuo lengviau bus sėklas per tą siaurą angą išrakinėti. Agurkų vidų pabarstome druska.

Maltą mėsą sumaišome su virtais ryžiais. Minėtoji pusė stiklinės yra gana orientacinė, kadangi recepto originale kiekio apskritai nebuvo. Siūlau maišyti “iš akies” – tiek, kiek norisi įdare ryžių. Įberiame druskos bei pipirų ir gerai išmaišome. Prikemšame agurkus gauto įdaro.

Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir iš visų pusių trumpai apkepame agurkus. Sudedame juos į kepimo indą arba indus (jei gaminame porcijomis), užpilame grietine ir pašauname kepti. Grietinę geriau naudoti liesą ir prieš pilant ją gerai išmaišyti, kad taptų kreminė ir lengviau pilama. Grietinę galima pagardinti pipirais. Šauname agurkus orkaitėn (~170-180 laipsnių) ir troškiname maždaug 15 min. Prieš patiekdama aš dar užbėriau tarkuoto kietojo sūrio, bet tai nėra būtina.

Keista, bet taip abejojau šio patiekalo sėkme, kad liko vos kelios neiškalbingos nuotraukos. Valgis tikrai skanus ir įdomus, vertas dėmesio. Tą gali paliudyti ir kiti bandžiusieji. Na, ir faktas, kad gaminsiu dar ne vieną kartą.

Receptas iš knygos “Didžioji virėja”.

Mokykloj mane mokė, kad nedera rašyti dviejų įžangų. Bet šįkart kitaip neišeis. Pirma turiu pasipasakoti apie planą-chuliganą. Kažkurį sausio pabaigos vakarą susimąsčiau, kad naršyklėje esu prisižymėjusi gyvą galą receptų, kurie… taip ten ir tūno. Tad nusprendžiau vasarį sau asmeniškai paskelbti “bookmarksuose pasižymėtų receptų mėnesiu” (fui, svetimybė…). Pradėsiu nuo deserto.

Mano vyrą su “Guinness” sieja artimi santykiai. Tad neišvengiamai, jei receptas su šiuo alum, turiu jį pagaminti. Dėl to seniai pasižymėjau šį receptą ir va pagaliau prisiruošiau. Nes vyrą lepinti reikia.

Pyragui reikės:

250 ml Guinness alaus
250 g sviesto
150 g grietinės
75g kakavos (nesaldintos)
400 g cukraus (arba, pasak Bea, mažiau, jei norisi ne taip saldžiai)
2 kiaušinių
275 g miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto

Alų supilame į puodą, sudedame sviestą ir pamažu šildydami išlydome iki vientisos masės. Dubenyje išplakame kiaušinius su grietine. Į alaus masę sudedame kakavą ir cukrų, išmaišome. Tada alaus masė keliauja į grietinės ir kiaušinių plakinį. Vėlgi gerai išmaišome, supilame miltus su kepimo milteliais, įlašiname vanilės ekstrakto. Tikrai tikrai, patvirtinu – tešla išeina baugokai skysta, bet nereikia baimintis, viskas iškepa puikiai. Taigi pilame į kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje ~45-60 min. Geriausia vis bakstelti pagaliuką ir patikrinti, ar pyragas iškepęs.

Pirma apie skonį – alus jaučiasi. Taip subtiliai, neįkyriai, tačiau nenuginčijamai. Saldus (aš dėjau beveik visą cukraus normą), tačiau vėgli neįkyriai. Šiaip jau geras paprastas pyragas.

O dabar apie broką. Nežinau, gal daug kam taip būna: išsiruoši plakti, maišyti, kepti ir t.t., o, pasirodo, kakava beveik baigės. Todėl mano pyragas toks aristokratiškai išbalęs. Visgi šiaip ar taip esu patenkinta rezultatu. O dar su puodeliu kavos… Mmm…

Receptas rastas Braškėse su pipirais.

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Vėl grįžtu prie sezoninių gėrybių. Agrastai. Dar viena mėgiama uoga, kurios sunku atsivalgyti. Bet šiemet derlius tėvų sode buvo nemenkas, taigi agrastų atliko ir pyragui. Net nesinori tuščiažodžiauti, o tik skubėti prie reikalo esmės – gardaus, saikingai rūgštaus trapaus pyrago.

Reikės:

200 g sviesto

400 g miltų

1 v. š. romo

1 kiaušinio

1 v. š. grietinės

125+250 g cukraus

citrinos žievelės

3 stiklinių šviežių agrastų

cinamono

Iš sviesto, miltų, kiaušinio, romo, grietinės, 125 g cukraus ir citrinos žievelės užmaišome trapią tešlą. Išminkytą tešlą iškočiojame ir įklojame į sviestu pateptą kepimo formą taip, kad susidarytų kraštelis. Tešlą patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę kepti. Receptas tikslios temperatūros nerašė, aš, berods, kepiau 180 laipsnių. Kepti reikia tol, kol parus.

Agrastus nuplikome verdančiu vandeniu, nukošiame ir atvėsiname. Sumaišome su 250 g cukraus ir žiupsniu cinamono. Uogas suberiame ant iškepusio tešlos pagrindo ir dar kepame kol agrastai kiek suteš, o iš cukraus pasidarys sirupas. Tikslaus laiko nenuėmiau, tačiau manau, kad kepiau apie 15 min.

Dėl kepimo laiko pastaba: geriau tešlos pagrindą palikti vos švelniai parudusį, mat man kepant jau su įdaru tešlos šonai šiek tiek perkepė ir pasidarė kietoki.

Receptas rekomendavo patiekti pyragą dar šiltą, tačiau karštą vasaros vakarą norėjosi palūkėti ir pyragą valgyti pravėsusį. Turiu pasakyti, kad pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Tiesiog puikus rūgštaus-saldaus balansas, todėl lengva tokio gėrio apsivalgyti… Rekomenduoju! Manęs šaldytuve jau laukia turgaus laimikis, tad šiandien vėl bus agrastų pyrago šventė.

Receptas iš: “Didžioji virėja”

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Man vasara patinka ne dėl karščio. Man vasara patinka dėl sodo, daržo ir miško gėrybių. O šauniausia yra tai, kad dažnai tos gėrybės būna dykos. Nes tėvai, seneliai, tetos, draugai apipila visokiais šviežumynais ir liepia “vežkis tiktai”. O aš, ta, kuriai patinka skaniai valgyti, ir vežuosi!

Šiandienos vakarienė buvo beveik absoliučiai nemokama – kainavo sviesto likučiai ir tie žiupsneliai druskos bei pipirų. Net voveraites ir tas gavau dovanų (gerą mėnesį gimti išsirinkau, a?). Tad net nepaisydama to, kad tokioj kaitroj norisi tik ledų ir nejudėti, pagaminau puikaus skonio vakarienę, švenčiančią vasaros gėrybes.

Recepto kaip ir nebus – tai tiesiog mano variantas “šviežių bulvių su grybais”.

Šviežias bulvikes (kiek teiksitės įveikti) nuplaunu ir užkaičiu pasūdytame vandenyje. Voveraites nuplaunu, kotelius nuvalau ir supjaustau stambokais gabalėliais. Kažkur skaičiau, kad patartina voveraites apvirti, tačiau aš to nedarau. Tiesiog įpusėjus virti bulvėms aš grybus pakepinu svieste, padruskinu ir papipirinu. Tada sudedu svogūnų laiškus, dar šiek tiek patroškinu ir suverčiu kelis šaukštus grietinės. Prieš pat patiekdama dar įberiu krapų.

Pas mus ši marmalienė visada patiekiama su agurkais, tik šįkart su mažai raugintais. Pasaka! Tas voveraičių švelnumas, tas šviežių bulvyčių iš tėvų daržo saldumas… Sunkoka sustoti

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinėlės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

kelių šviežio čiobrelio šakelių

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas.

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Manęs gal vos porąkart gyvenime klausė, kokios šalies virtuvė man labiausiai patinka. Kiekvieną kartą atsakiau (ir taip tebemanau), kad neturiu mėgiamiausios virtuvės. Tiesiog man daug kas skanu, daug ką įdomu paragauti… Tačiau išeina taip, kad itališkus patiekalus gaminu dažniausiai. Pirma, paprasta ir greita. Antra, visada būna skanu. Trečia, būna vakarų, kai pavalgyti reikia greitai ir lengvai. Makaronų patiekalai būna dažnas variantas.

2 porcijoms reikės:

200 g kaspinėlių

gabalėlio šoninės, supjaustytos juostelėmis

1 nedidelio poro, supjaustyto žiedeliais

100 g žirnelių, konservuotų arba šaldytų

150 ml grietinės

1 kiaušinio

tarkuoto parmezano

juodųjų pipirų

Makaronus, kaip visada, verdame tiek, kiek nurodyta ant pakelio. Kol šis dalykas vyksta, keptuvėje apkepame šoninę kol apskrus. Tada sudedame daržoves (šaldytus žirnelius anksčiau nei konservuotus). Išmaišome ir patroškiname. Indelyje sumaišome grietinę, kiaušinį ir dalį parmezano, pagardiname pipirais. Išvirusius makaronus nukošiame, palikdami šiek tiek virimo vandens. Į indą su makaronais sudedame šoninę su daržovėmis, užpilame grietinės mišinį ir išmaišome. Masė pasidarys kreminė. Patiekiame su parnezanu pabarstyti.

Skanu. Kartosiuos, bet… paprastai, sočiai skanu. Sudedamosios dalys paprastos (pas mane dažnai šaldytuve jų būna), tad galima kada tik sugalvojus tokių makaronų pasigaminti.

Receptas su pakeitimais iš delicious. magazine 2010 m. gegužės mėn. nr.

Po nepigių ir išskirtinių patiekalų kartais tiesiog reikia suvalgyti ką nors paprasto, žemiško, šildančio. Toks yra šis receptas. Nieko prašmatnaus, tik kasdieniai dalykai, sukuriantys malonų skonį ir užpildančio sotumo jausmą. Be to, tai pigus patiekalas, ypač tiems, kas turi naminių bulvių ar raugintų kopūstų.

4 porcijoms reikės:
600 g bulvių
1 svogūno
sviesto kepti + 1 šaukšto + kelių gabalėlių apkepui apdėlioti
400 g raugintų kopūstų
100 ml obuolių sulčių
1 šaukšto rudojo cukraus arba medaus
4 dešrelių (manau, ne itin svarbu kokių)
200 g grietinės
2 šaukštelių grūdėtų garstyčių
4 šaukštų maltų džiūvėsių
druskos, juodųjų pipirų

Pirmiausia paruošiame bulves. Recepte siūlomas jas virti neluptas, tačiau, jei tingisi laukti kol pravės, galima virti ir luptas. Šiaip ar taip – bulves užpilame vandeniu ir verdame kol išvirs. Išvirusias nukošiame ir kiek paliekame atvėsti, kad nebūtų karšta lupti.
Svogūną nulupame, sukapojame ir apkepame išlydytame svieste. Kai svogūnai kiek suminkštėja, sudedame kopūstus, išmaišome ir trumpai patroškiname. Tada supilame obuolių sultis, įberiame cukrų/medų, druską ir pipirus. Išmaišome ir troškiname viską 15 min.
Pravėsusias ir nuluptas bulves sugrūdame, į jas įmaišome šaukštą sviesto. Supjaustome dešreles. Galime paruošti ir kepimo formą – ją reikėtų ištepti riebalais.
Kopūstus, bulves ir dešreles sudedame į vieną indą, įmaišome grietinę ir garstyčias, galime padruskinti ir papipirinti. Visą masę sukrečiame į kepimo formą, išlyginame paviršių. Apkepo viršų apibarstome džiūvėsėliais ir apdėliojame sviesto gabaliukais. Pašauname 180 laipsnių kaitrumo orkaitėn maždaug pusvalandžiui. Apkepas turėtų gražiai apskrusti. Manasis to nepadarė, nors temperatūra lyg ir tokia buvo. Tiesą sakant, pastaruoju metu nebesupaisau, ką mano orkaitė daro – nustatau reikiamą temperatūrą, bet gaunasi arba per kaitriai, arba per vėsiai.
Skanu, sotu, šilta… Tikrai gera skonių dermė – švelniai rūgštu, sūroka. Grietinė suteikia kremiškumo. Būtinai darysiu dar ne kartą, nes raugintų kopūstų dar nemažai turiu.

Receptas iš “Greitai, lengvai skaniai”.

Šį savaitgalį teko net du kartus gamintį šį gaivų padažą. Galiu patvirtinti, kad jis tiko ir prie fondiu keptos mėsos, ir prie mėsa įdarytų lietinių. Tai tikrai universalus padažas, nors originaliai skirtas žuviai.

Reikės:

200 ml grietinės (arba riebios, arba liesos – pagal poreikį)

1 arbatinio šaukštelio krienų

pusės smulkiai kapoto raudonojo svogūno

kelių šakelių šviežių smulkintų krapų arba 1 arb. š. džiovintų

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

2 arbatinių šaukštelių citrinų sulčių

Paprasčiausiai visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Recepto originale dar siūloma dėti 1 arb. š. cukraus. Iš asmeninės patirties siūlau neskubėti jo dėti. Tiesiog verta paragauti padažo ir nuspręsti, ar jis kiek per rūgštus ar ne, ir tada, esant pageidavimui, saldinti. Mat man abu kartus jo neprireikė.

Skanus, gaivus, lengvas padažas. Tinka prie visko!

Receptas rastas ieškant padažų, tinkančių prie fondiu, štai čia.