Pyragas su agrastais
Wednesday, July 21st, 2010Vėl grįžtu prie sezoninių gėrybių. Agrastai. Dar viena mėgiama uoga, kurios sunku atsivalgyti. Bet šiemet derlius tėvų sode buvo nemenkas, taigi agrastų atliko ir pyragui. Net nesinori tuščiažodžiauti, o tik skubėti prie reikalo esmės – gardaus, saikingai rūgštaus trapaus pyrago.
Reikės:
200 g sviesto
400 g miltų
1 v. š. romo
1 kiaušinio
1 v. š. grietinės
125+250 g cukraus
citrinos žievelės
3 stiklinių šviežių agrastų
cinamono
Iš sviesto, miltų, kiaušinio, romo, grietinės, 125 g cukraus ir citrinos žievelės užmaišome trapią tešlą. Išminkytą tešlą iškočiojame ir įklojame į sviestu pateptą kepimo formą taip, kad susidarytų kraštelis. Tešlą patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę kepti. Receptas tikslios temperatūros nerašė, aš, berods, kepiau 180 laipsnių. Kepti reikia tol, kol parus.
Agrastus nuplikome verdančiu vandeniu, nukošiame ir atvėsiname. Sumaišome su 250 g cukraus ir žiupsniu cinamono. Uogas suberiame ant iškepusio tešlos pagrindo ir dar kepame kol agrastai kiek suteš, o iš cukraus pasidarys sirupas. Tikslaus laiko nenuėmiau, tačiau manau, kad kepiau apie 15 min.
Dėl kepimo laiko pastaba: geriau tešlos pagrindą palikti vos švelniai parudusį, mat man kepant jau su įdaru tešlos šonai šiek tiek perkepė ir pasidarė kietoki.
Receptas rekomendavo patiekti pyragą dar šiltą, tačiau karštą vasaros vakarą norėjosi palūkėti ir pyragą valgyti pravėsusį. Turiu pasakyti, kad pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Tiesiog puikus rūgštaus-saldaus balansas, todėl lengva tokio gėrio apsivalgyti… Rekomenduoju! Manęs šaldytuve jau laukia turgaus laimikis, tad šiandien vėl bus agrastų pyrago šventė.
Receptas iš: “Didžioji virėja”












Skanu, sotu, šilta… Tikrai gera skonių dermė – švelniai rūgštu, sūroka. Grietinė suteikia kremiškumo. Būtinai darysiu dar ne kartą, nes raugintų kopūstų dar nemažai turiu.
Paprasčiausiai visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Recepto originale dar siūloma dėti 1 arb. š. cukraus. Iš asmeninės patirties siūlau neskubėti jo dėti. Tiesiog verta paragauti padažo ir nuspręsti, ar jis kiek per rūgštus ar ne, ir tada, esant pageidavimui, saldinti. Mat man abu kartus jo neprireikė.
Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju
Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno 