Ignės puodas

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Pamaniau, kad jau grįžtu po ilgo laiko, tai grįšiu lengvai.

Prisipažinsiu, atostogos ir įvairiausi pokyčiai gyvenime išmuša iš vėžių.  O dar ima ir kažkur dingsta patiekalų nuotraukos… Aišku, ir užklumpančios abejonės daro savo. Bet abejoti sveika. Tada šiek tiek pergalvoji, pasveri viską iš naujo… ir štai tęsiu čia tą aiškaus tikslo neturintį dalyką. Mat labai patogu vienoje vietoje turėti išmėgintus receptus.

Tad kaip sakiau – lengvai. Kaloringai ir nevisai sveikai, bet labai skaniai.

~15 lazdelių reikės:

3 šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lakštelių

1 kiaušinio

60 g smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio

Atšildytą tešlą supjaustome vienodo pločio juostelėmis. Išplakame kiaušinį. Sutarkuojame sūrį. Tešlos juostelę merkiame į plakinį ir  apvoliojame tarkuotu sūriu. Susukame, kad išeitų savotiškas sukutis.

Dedame paruoštas juosteles į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 10 min.

Nieko čia stebuklingo, be abejo, nėra. Bet labai skanu ir paprasta. Išmėginta ir išgirta. Ir turbūt kai reikės lengvo užkandžio dar nekart prisiminsiu šias lazdeles.

Tad štai. Grįžau. Ir einu futbolo varžybų žiūrėti.

Dar vienas rudeniškai žiemiškas patiekalas. Bet užsiėmiau atlaisvinti vietos spintelėje. Ir žinot kaip būna – atsidarai, o ten produktai, pirkti kažkada kažkokiam patiekalui. Ir stovi maišeliai, dėželės, stiklainėliai, butelaičiai, kol juos kas panaudos. Primąja auka tapo lęšių pakuotė. Apskritai lęšiai po žirnelių man yra priimtina ankštinė daržovė. O štai su pupelėmis beveik nedraugauju. Bet gana tuščiažodžiauti. Paprastas patiekalas, kuriam lęšius geriausia pasiruošti iš anksto.

2-3 porcijoms reikės:

geros saujos lęšių

2-3 nelabai didelių bulvių

1 nedidelė morka

1 podidis poras

bet kurio rūkymo dešros (geriausia, aišku, naminės… bet pati jau buvau tokią subaigusi)

druskos, pipirų

1 kiaušinio

100 ml grietinėlės

0,75 l daržovių sultinio

šiek tiek tarkuoto fermentinio sūrio

Taigi lęšius užmerkiame šaltu vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Išbrinkusius nukošiame, užpilame daržovių sultiniu ir paverdame 15 min. Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome podidžiais kubeliais. Į verdantį vandenį sudedame bulves, jas paverdame 5 minutes, tada sudedame morkas ir paverdame dar 5-7 minutes. Porą supjaustome griežinėliais (maždaug 1 cm pločio) ir įdedame prie morkų-bulvių likus kokiai 1 minutei (porai gi greitai apverda).

Nukošiame lęšius ir daržoves, viską sumaišome. Dubenėlyje išplakame kiaušinį ir grietinėlę, padruskiname ir papipiriname. Įmaišome tarkuotą sūrį. Tarp daržovių mišinio įmaišome dešros gabalėlių, užpilame plakiniu, darsyk permaišome ir sudedame į kepimo formą. Ją pašauname į orkaitę ir kepame maždaug 15 min., kol sukrekės plakinys.

Neblogas apkepėlis, ypač gardus antrąją dieną, kai visi skoniai labiau susilieja. Praktinis patarimas – kuo daugiau dešros ir lęšių, tuo geriau. Receptą radau “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, tačiau patrumpinau gamybos laikus – man originalūs pasirodė per ilgi.

P. S. O jei nesudėjote visų lęšių ir jų atliko, sumaišykite juos su keliomis riekelėmis šiaudeliais pjaustyto kumpio ir fermentinio sūrio bei pora šaukštų majonezo – ir štai jums greita vakarienė.

Buvo smalsu pamėginti, ką galima pagaminti iš obuolių, kas nebūtų keksiukai, sausainiai, apkepai ar pyragai. Taigi lengvas ir gretai pagaminamas patiekalas.

4 porcijoms reikės:

4 vidutinio dydžio obuolių

150 g fermentinio sūrio

2 kiaušinių

kmynų

druskos

citrinos sulčių

folijos

Sūris sutarkuojamas, įmušami abu kiaušiniai, įberiame šiek tiek kmynų ir druskos. Masė gerai išmaišoma. Tada išskobiami obuoliai, jų vidus pašlakstomas citrinos sultimis. Tada geriausia obuolį padėti ant folijos gabalėlio (maždaug tokio dydžio, kad būtų galima įvynioti obuolį) ir į vidų prikrėsti sūrio masės. Visus obuolius suvyniojame į foliją ir sudedame į kepimo formą. Kepti 10-12 min. karštoje orkaitėje. Po šio laiko sūris gražiai išsilydo, o didesnis obuolys gali ir neiškepti, tad geriau rinktis mažesnius obuolius.

Obuoliai patiekiami folijoje, kad įdaras neišbėgtų. Rezultatas – kvapnus ir skanus patiekalas. Atrodo lengvas, tačiau pakankamai skanus. Vis įdomiau nei kokie įdaryti pomidorai ar paprikos.

Kurį laiką namuose buvo daug bulvių, kurių nebuvo kur sunaudoti. Tad šeštadienio pietums pasirinkau vegetarišką-itališką patiekalą — bulvių kukulaičius, arba kitaip gnocchi.

Reikės:
1 kg bulvių
250 g miltų
poros skiltelių česnako
fermentinio sūrio
aliejaus
druskos

Nuskustas ir nuplautas bulves dedame į puodą ir verdame. Išvirusias sugrūdame iki vientisos masės. Dėl menkos mano patirties liko nesutrintų bulvių gabalėlių.. Tad reikia nepatingėti ir kruopščiai trinti. Masę paliekame atvėsti. Įberiame druskos ir, po truputį berdami miltus, minkome tešlą. Pateiktas miltų kiekis gana santykinis, viskas priklauso nuo pačių bulvių miltingumo. Iš išminkytos tešlos formuojame volelius, juos supjaustome nedideliais gabalėliais. Gana smagi atrakcija — rėželių darymas šakutės dantukais. Skoniui tai įtakos jokios neturi, tiesiog šiaip smagu. Dar gaminant kukulaičius užkaičiame didelį puodą sūdyto vandens. Jam užvirus, leidžiame kukulaičius ir verdame tol, kol jie iškyla į paviršių. Išvirusius kukulaičius dedame į aliejumi išteptą kepimo skardą, apibarstome kapotais česnakais ir tarkuotu sūriu. Dedame į orkaitę kelioms minutėms. Išsilydžius sūriui, išimame ir valgome. Geriausia patiekti su kokia nors gaivia daržove, pvz., pomidorais.

Labiausiai man patiko tai, kad kukulaičiai išeina pigūs ir itin universalūs: pridėjus prieskonių ar pagaminus įmantresnį padažą, skonis iškart taps kitoks. Žodžiu, laisvė fantazijai.
Beje, kol gaminau kukulaičius, kambariokės šaldytuvo lentynoje užmačiau “Gnocchi di Patata”, lygiai tokius pat kukulaičius, tik parsivežtus iš Kroatijos. Manieji – naminiai, švieži – manau, šimtąsyk skanesni. Beje, idėja tingintiems kaskart virti tuos kukulaičius — vienu ypu pasidaryti jų daug daug, tada užšaldyti ir panorėjus greitai pasigaminti pietus.

Powered by ScribeFire.

Skanūs ir sotūs pietūs – dukart orkaitėje iškeptos bulvės, įdarytos aromatingu įdaru.

Reikės:
4 didelių bulvių
pusės vidutinio dydžio poro
150 g kumpio (jautienos, kiaulienos ar vištienos – jums rinktis)
100 g fermentinio sūrio
150 g pievagrybių
raudonėlių
baziliko
druskos, pipirų
aliejaus kepti