Ignės puodas

Yra maisto produktų, kuriuos sunku pagaminti gerai. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės. Restorane mielai jas renkuosi, o štai gaminti namie ne visada drąsu. Bet atėjo metas ir kalmarams mesti iššūkį. Tiesa, dar norėjau palepinti vyrą, nes lepinti mylimus žmones labai smagu.

Dabar galvodama apie tą akimirką, kai parduotuvėje palinkau virš šaldytų jūrų gėrybių, suprantu padariusi klaidą. Reikėjo ilgiau paieškoti, gal net būčiau radusi šviežių arba bent jau žiedais pjaustytų. Nes paskubomis radau tik filė, numojusi ranka ją nusipirkau ir… Na, vyrui patiko. Man taip pat. Bet labiau ne kalmaras, o nuostabus kvapus pikantiškas pagardas. Tad vien dėl jo sakau (t. y. rašau): eikite, vaikai, ir ieškokite šviežių ar šaldytų kalmarų ir gaminkite, nes tai yra gerai. O jei ne kalmarai, tai, manau, krevetės taip pat puikiai tiktų.

Vos nepamiršau svarbiausio – tai labai greitai pagaminamas patiekalas, todėl iš anksto pasirūpinkite, su kuo valgysite (pavyzdžiui, prancūzišku batonu), ir turėkite laikrodį, nes minutes sekti reikės.

2 porcijoms reikės:

0,5 kg kalmarų (šaldytų ar šviežių, supjaustytų arba visų)

1/4 a. š. maltos aitriosios paprikos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 išspaustų česnako skiltelių

1 v. š. juostelėmis pjaustytų bazilikų

1/4 citrinos sulčių

1/2 puodelio paskrudintų džiūvėsėlių

druskos, pipirų

Jei kalmarai šaldyti, atšlidome; jei nepjaustyti – supjaustome vienodo dydžio žiedais arba (kaip filė atveju) gabalėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejuje. Drūčiai įkaitiname, ne pašildome. Sudedame kalmarą, druską, pipirus ir maltą aitriąją papriką. Maišydami kepame, kol skystis tampa skaidrus – maždaug 1 min. Tada sudedame česnaką, baziliką ir supilame citrinos sultis. Maišome maždaug 30 sekundžių. Virtuvėje iš karto pasklinda nepakartojamas aromatas. Tada išjungiame ugnį, suberiame džiūvėsėlius ir išmaišome. Viskas!

Aš nemokėsiu aprašyti to aromato ir skonio, kuris užpuola pojūčius vos tik prisėdus prie lėkštės. Net šunėkas atėjo pažiūrėti, ką valgome, nors taip įprastai nesielgia. Malonus česnako kvapas, vos juntamas aitriojo pipiro karštis, švelnus citrinos rūgštumas – viskas puikiai dera. O dar taip greitai pagaminama…

Receptas iš Life in 3D.

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Vis dar vejuosi tuos aprašytinus, bet užsistovėjusius receptus… Ką padarysi – toks gyvenimas. Kai stengiesi aprėpti šiek tiek daugiau, nei pajėgi, kuriam nors galui pritrūksta. Bet aš nepasiduosiu! Visus iššūkius sutiksiu tvirtai ir drąsiai, o užuovėja, kaip visada, rasiu namuose – virtuvėje, tuose keliuose kvadratiniuose metruose kitokio (spalvingesnio, jaukesnio?) gyvenimo.

Atrodo, jau kadų kadais kepiau tą kamamberą. Vienas sūrelis dar išvakarėse iškeliavo prie vyno, bet, subėgiojus parduotuvėn, ant stalo vakarienei puikavosi keptas kamamberas. Skanumėlis.

Cituoju Dautartę:

2 porcijoms reikės:

2 camembert arba brie sūrių (po maždaug 120-150 g)
1 kiaušinio
maltų džiūvėsėlių
žolelių ar kitų prieskonių (nebūtina, aš neduodu)
spanguolių uogienės mėsai – aš gardinau brukniene (I.)

1. Išplakti kiaušinį dubenėlyje – jame mirkysime sūrį. Ant plokščios lėkštės įberti džiūvėsėlių.
2. Sūrio galima nepjaustyti, gali būti kiek sudėtingiau kepti, bet gausis gražus storas sūrio „kotletas“. Jei ruošiamės sūrį pjaustyti, jis turi būti tiesiai iš šaldytuvo, kitaip bus sudėtinga supjaustyti. Sūrį supjaustome į du plonesnius griežinėlius arba (jei ruošiame finger food tipo užkandžius) trikampėliais t.y. į ketvirčius o po to dar kiekvieną per pusę.
3. Dabar labai atsakingas etapas. Kiekvieną sūrio gabaliuką reikia pamirkyti kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Daryti tai reikia labai kruopščiai ir atsargiai, kad neliktų jokių neapvoliotų vietų, pro kurias kepimo metų sūris galėtų ištekėti. Po pirmo apvoliojimo reikia palikti sūri kelioms minutėms, kad kiek apdžiūtų, o po to apvolioti dar kartą.
4. Kepimas. Jei yra kepamas visas sūris, kuris nebuvo pjaustomas ir yra storas, kepti reikia ant nedidelės ugnies – kad sūrio vidus spėtų gražiai sušilti ir suminkštėti, o viršus nesudegtų. Tokie nepjaustyti sūriai šiek tiek išsipučia. Jei yra kepamos pusės, tai aliejų reikia labai gerai įkaitinti, įdėti sūrį pjūviu į apačią (tai jo silpniausia vieta ir reikia, kad greičiau apkeptų) ir iš karto sumažinti ugnį iki vidutinio, kaip apačia apskrus, apversti į kitą pusę. Trikampius geriausiai yra kepti giliame aliejuje, kad jis iš karto juos apsemtų iš visų pusių.

Ką čia bekartoti – viską dariau žodis žodin, o rezultatas buvo puikus. Ar galit patikėti, kad šis receptas “to do” sąraše laukė nuo pat to laiko, kai jį perskaičiau??? Nuo gruodžio iki kovo – neblogai, a? Ir kiek dar tokių… Man net baisu darosi…

Kaip ir visi itališki patiekalai, paprastas, bet subtilus – su natele saulėtos Viduržemio jūros pakrantės lietingą vilnietišką vakarą.

2 porcijoms reikės:

spagečių

kelių saulėje džiovintų pomidorų

2 šaukštų maltų džiūvėsėlių

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 česnako skiltelės

saujelės šviežių petražolių

Užkaičiame vandenį spagečiams (ar kitiems makaronams). Kol jie verda, atliekame tokius veiksmus. Susmulkiname džiovintus pomidorus ir sudedame į didelį indą, į kurį vėliau atkeliaus ir makaronai. Keptuvėje įkaitiname 1 šaukštą alyvuogių aliejaus ir jame apkepiname džiūvėsėlius, kol šie apskrunda, tampa auksiniai. Padedame į šoną. Nuplautus petražolių lapelius susmulkiname, sumaišome su išspausta česnako skiltele ir pakepiname 2-se šaukštuose alyvuogių aliejaus. Atsargiai, kad neapskrustų, kitaip bus kartu. Į česnakų ir petražolių mišinį galima įpilti šaušktą vandens, kuriame virė makaronai.

O kai jau viskas baigta, į dubenį su džiovintais pomidorais sudedame nukoštus makaronus, džiūvėsėlius ir česnakus su petražolėmis. Gerai išmaišome ir patiekiame immediatamente.

Dar galima pabarstyti parmezanu, pašlakstyti alyvuogių aliejumi, šalia patiekti gražgarsčių su pomidorėliais ir balzamininiu actu… Ir valgymo rojus beveik ranka pasiekiamas

Receptą pagal šaldytuvo ir spintelių turinį radome Česnako skiltelėje.

Varškė pirmiausia man asocijuojas su mamos retkarčiais kepamais varškėčiais – saldu ir tirpsta burnoje. Tad norėjau rasti varškės patiekalą, kuris tiktų pietums ir nebūtų saldus. Varškės kukuliai su žolelėmis – pats tas.

4 porcijoms reikės:

750 g varškės

150 g maltų džiūvėsėlių

200 g miltų

3 kiaušiniai

4 šaukštai grietinės

didelė skardinė konservuotų pomidorų

ryšulėlis petražolių

2 nedideli svogūnai

2-3 česnako skiltelės

po 1 šaukštą džiovintų raudonėlių ir bazilikų

1 šaukštelis maltų muskatų

alyvuogių aliejaus

druskos, juodųjų pipirų

Kukuliai: Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną. Varškę, jei reikia, nusunkiame ir sutriname. Įmušame kiaušinius, sudedame grietinė ir gerai išmaišome. Tada beriame sukapotas petražoles, bazilikus, muskatus, druską, pipirus, džiūvėsėlius ir miltus. Užmaišome tešlą. Kukulius verdame pasūdytame vandenyje kol jie iškyla. Priklausomai nuo dydžio ir ugnies stiprumo tai gali trukti iki 12 min.

Padažas: aliejuje apkepiname 1 supjaustytą svogūną ir sukapotas česnako skilteles. Tada sudedame sutrintus konservuotus pomidorus. Pakaitiname, suberiame raudonėlius, druską, juoduosius pipirus ir paverdame apie 10 min.

Kukulius patiekiame pomidorų padaže. Buvo gana skanu ir labai sotu. Tai puikus patiekalas pasninkui, vegetarams (jei neklystu, vegetarai nevengia kiaušinių ir pieno produktų?) ar kai atsibosta mėsa. Tik, kad būtų įdomiau, kitąkart darysiu mažus kukulaičius. Vienakąsnius nuotaikingiau valgyti.