Ignės puodas

Turbūt esu keista moteris – nemėgstu kepti pyragų ir tortų. Vis atrodo, kad tešlos paruošimas yra aukštasis pilotažas. Bet štai ėmiau ir pasiryžau tą savotišką baubą nugalėti – kas sekmadienį vis ką nors saldaus gardaus iškepu. Šįkart nutariau palepinti savo gyvenimo vyrą ir iškepiau mėlynių pyragą. Be abejo, vasarą jis būtų gardesnis (visgi naudočiau šviežias uogas). Bet ir dabar pavyko visai neblogai. Tik kepiau truputį per karštai ir tešla pasidarė trapoka. Na, bet pirmas blynas turi būti prisvilęs

Reikės (kiekiai nurodyti vienam tešlos lakštui; jei gaminsite pyragą su viršumi ir apačia, kiekius reikia didinti):

180 g miltų (ir dar šiek tiek kočiojant)

115 g atšaldyto sviesto

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

1 1/2 arbatinio šaukštelio cukraus

2-4 valgomųjų šaukštų šalto vandens

iki 400 g mėlynių uogienės

kiaušinio plakinio

Sviestą supjaustome kubeliais ir įdedame į šaldytuvą (geriau į šaldiklį) maždaug 30 min.  Į tą laiką galime sumaišyti miltus, druską ir cukrų. Tada imame kapoklę, į ją dedame sviesto kubelius ir miltus ir viską sukapojame iki smulkių sviesto gabalėlių, aplipusių miltais. Pamažu pilame vandens ir dar pamaišome, kad gabalėliai pradėtų vienas prie kito lipti. Tada jau viskas rankomis – išminkome tešlą. Joje dar turi matytis sviesto gabalėlių. Tešlą įdedame į šaldytuvą 1 val.

Atvėsintą tešlą palaikome keletą minučių kambario temperatūroje, čiumpame kočėlą ir iškočiojame lakštą. Kepimo formą ištepame sviestų ir pabarstome miltais. Įklojame tešlos lakštą, sudedame uogienę… Ir tada galimos variacijos – arba dedame antrą lakštą, arba ruošiame a la amerikietišką pyragą su “grotelėmis” Viršutinį tešlos sluoksnį patepame kiaušinio plakiniu. Pyragą kepame apie 30-40 min. 170 laipsnių orkaitėje.

Valgome šiltą su ledais. Be ledų gali būti pernelyg aitru – mėlynės visgi ne iš švelniųjų uogų. Mmmm.. buvo skanu – tešla tirpo burnoje, įdaro pridėjau daug (beveik per daug, gal truputį proporcijų neištaikiau). Iš esmės eksperimentu esu patenkinta – kaip nekonditerė savo lūkesčius netgi viršijau Ir gyvenimo vyras liko patenkintas – o tai, turbūt, ir yra svarbiausia.

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.

Nuo tada, kai dar mokiausi mokykloje, kasmet prieš Kalėdas kepu meduolius, o šiaip ypatingesnėmis progomis kepdavau sausainius su kava. Receptą nusižiūrėjau viename iš receptų žurnaliukų (jau nebepamenu, kuriame..). Tad neseniai nusprendžiau atgaivinti šią tradiciją ir išsikepiau sausainėlių.

Reikės:

3 kiaušinių

1 šaukšto maltos kavos

200 g sviesto

1 stiklinės cukraus (galite dėti mažiau, skonis nenukenčia)

miltų (niekada neskaičiuoju tiksliai, dedu atsižvelgdama į tešlą

1 arb.šaukštelio kepimo miltelių

20 g vanilinio cukraus

galima paskaninti tarkuota citrinos žievele

Dideliame inde sumaišome kiaušinius, sviestą (aš jį prieš tai išlydžiau), cukrų, vanilinį cukrų, kavą ir, jei yra noras, citrinos žievelę. Tada pamažu įmaišome miltus ir kepimo miltelius. Minkome, kol tešla nebelimpa prie rankų. Tada padedame ją į šaldytuvą valandai ar daugiau.

Palaikytą tešlą iškočiojame, spaudžiame norimos formos sausainėlius ir kepame orkaitėje, kol parus.

Citrinos žievelės nebededu jau seniai – ne visiems ragavusiems ji patiko. Tačiau man asmeniškai tiek su citrina, tiek be jos sausainiai yra be galo skanūs. Na, galiu apsivalgyti. Bekepant juos apėmė nostalgija. Ko gero, atgaivinsiu tradiciją kepti šiuos sausainius draugų gimtadienio progomis.

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo
50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio šviežių mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio
vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.

Jau seniai buvau vienam asmeniui skolinga desertą. Bevartant prašmatnią receptų knygą pastebėjau idėją, kurią interpretavau savaip, ir štai – paprastas, lengvai paruošiamas, be galo gardus ir be galo kaloringas desertas.

Reikės (4 porcijoms):
500 g maskarponės
150 g grietinėlės
3-4 šaukštų cukraus
2 apelsinų

Negaliu nepasidalinti puikaus pyrago receptu, kuris tapo savaitgalio atradimu man ir mano mamai.

Reikės:
3-4 obuolių
250 g grietinės
250 gramų cukraus
1 arb. š. sodos
3 kiaušinių
miltų
šiek šiek sviesto skardai ištepti

Kiaušinius reikia išsukti su cukrumi. Tada išplakti grietinę ir sodą, mišinį supilti į kiaušinių plakinį ir viską dar kartą gerai išplakti. Metas miltams. Juos reikia berti į tešlą, kol ji taps tirštesnė už riebią grietinę. Į svietu išteptą kepimo formą supilame tešlą. Ant viršaus krauname kubeliais supjaustytus obuolius. Kepti 170 laipsnių orkaitėje daugiau nei valandą. Mėgautis su arbata, kava ir gal ledais. Perspėjimas: vieno pyrago gali nepakakti

Skaniausias, kol morkos šviežios ir saldžios – ką tik iš dirvos. Ryškios oranžinės spalvos kepinys derės su gaivinančiais ledais.

Reikės:

2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
1 stiklinė cukraus
2-2,5 stiklinių miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio imbiero
1 pakelis vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
125 g sviesto

Morkas smulkiai sutarkuojame bulvėms skirta trintuve, apibarstome cukrumi, išmaišome ir padedame į šalį 15-20 min. Minkštą sviestą išsukame su kiaušiniais. Suberiame tarkuotas morkas ir, nuolat maišydami, beriami miltus su kepimo milteliais. Kai tešla būna pakankamai tiršta (turi gautis panaši į obuolių pyragui reikalingą tešlą), suberiame visus prieskonius, gerai išmaišome ir sukrečiame į aliejumi išteptą kepimo skardą. Kepame 30 min. 200 laipsinių karščio orkaitėje.
Rezultatas: pyragas, kurio verta paragauti. Saldus, minkštas ir švelnus – tinkamas svečiams vaišinti ir namiškiams nustebinti. Asmeniškai – vienas geriausiai pavykusių pyragų. Pasirodo, morkos tinka ne tik salotoms.