Ignės puodas

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Būna, pamatai receptą ir negali susilaikyti. Jei trūksta ingredientų, susiperki, o jei visko yra – iškart puoli gaminti. Taip buvo ir su šiuo receptu. Pamačiusi suspirgėjau, nusipirkau trūkstamos cukinijos ir jogurto ir pradėjau suktis virtuvėje. Ta proga net patikrinau lenkų kalbos žinias, mat receptas lenkiškas.

2 kepalėliams reikės:

~250 g cukinijos

25 g šviežių mielių

400 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 šaukšto druskos

1 šaukšto cukraus

1 arbatinio  šaukštelio raudonėlių

800-900 g miltų + šiek tiek miltų stalviršiui pabarstyti

Nuluptą cukiniją sutarkuojame (aš tarkavau burokine trintuve) ir nuspaudžiame skystį, kad liktų vien tarkiai. Jogurtą šiek tiek pakaitiname – užvirti jis neturi, bet turi gerai įšilti. Šviežias mieles užpilame nedideliu kiekiu pašildyto jogurto ir gerai išmaišome. Po to į dubenį supilame likusį jogurtą, sudedame cukiniją, druską, cukrų, raudonėlį, aliejų, gerai išmaišome ir pildami miltus išminkome tešlą. Ją reikia palikti kambario temperatūroje 40 min., kad kiek pakiltų.

Tada ant miltais pabarstyto stalviršio dedame tešlą, iš jos suformuojame du kepaliukus. Juos dedame ant kepimo skardos, įpjauname peiliu keliose vietose ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių. Tokioje temperatūroje duoną kepame 5 min., o dar 30 min. kepame sumažinę karštį iki 200 laipsnių. Išimtus kepaliukus atvėsiname ir riekiame.

Neiškenčiau neparagavusi dar šiltos duonos… Mmm.. labai švelniai jaučiasi raudonėlis, savitą skonį duoda cukinija. O dėl jogurto duonelė minkšta ir drėgna. Skanu ir viena prie arbatos, ir ko nors užsitepti. O ir vargo ne tiek daug. Be reikalo taip retai kepu duoną

Pamenu, kai buvau vaikas, mama sekmadienio pusryčiams vasarą-rudenį kepdavo blynelius su cukinijomis. Kepdavo ji juos saldžius, ir tai buvo geras savaitgalinių pusryčių paįvairinimas. Neseniai iš namų parsivežiau didelę cukiniją. Pradėjusi laužyti galvą, kur ją sunaudoti, prisiminiau tuos blynelius. Bet kadangi aš iš prigimties daugiau mėgstu sūriai/rūgščiai/aštriai, gimė toks recepto variantas.

2-3 porcijoms reikės:

~100 g tarkuotos cukinijos (galima ir daugiau, jei norite, kad cukinija labiau jaustųsi)

1 kiaušinio

šiek tiek pieno

~5 valgomųjų šaukštų miltų

druskos

padažui:

grietinės

druskos

petražolių, krapų, kitų žalumynų

baltųjų pipirų

Iš kiaušinio, pieno ir miltų užmaišome gana tirštą blynų tešlą. Įmaišome tarkuotą cukiniją, tešlą padruskiname. Jei dedate daugiau cukinijos, nepakenks papildomas kiaušinis. Kol kepame blynus, paruošiame padažą iš grietinės, druskos, pipirų ir smulkintų žalumynų.

Gal tai ne visai receptas, o daugiau idėja vakarienei ar lengviems pietums. Gardus, greitai paruošiamas patiekalas, nereikalaujantis daug sąnaudų. Tikrai kepsiu ir dažniau, eksperimentuodama su cukinijos kiekiu bei įvairiais priedais, kad blynelių skonis būtų dar pikantiškesnis.

Puikus prancūziškas patiekalas, kurį nesunku pagaminti, o suvalgytas neapsunkina skrandžio.

Reikės:
480 g vištienos krūtinėlių
1 skiltelės česnako
2 morkų
2 nedidelių cukinijų
1 saldžiosios paprikos
saulėgrąžų aliejaus
200 g grietinėlės
druskos, pipirų
1 arbatinio šaukštelio Provanso žolelių (arba Viduržemio jūros prieskonių mišinio)
žiupsnelio tarkuoto “Džiugo” sūrio