Yra maisto produktų, kuriuos sunku pagaminti gerai. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės. Restorane mielai jas renkuosi, o štai gaminti namie ne visada drąsu. Bet atėjo metas ir kalmarams mesti iššūkį. Tiesa, dar norėjau palepinti vyrą, nes lepinti mylimus žmones labai smagu.

Dabar galvodama apie tą akimirką, kai parduotuvėje palinkau virš šaldytų jūrų gėrybių, suprantu padariusi klaidą. Reikėjo ilgiau paieškoti, gal net būčiau radusi šviežių arba bent jau žiedais pjaustytų. Nes paskubomis radau tik filė, numojusi ranka ją nusipirkau ir… Na, vyrui patiko. Man taip pat. Bet labiau ne kalmaras, o nuostabus kvapus pikantiškas pagardas. Tad vien dėl jo sakau (t. y. rašau): eikite, vaikai, ir ieškokite šviežių ar šaldytų kalmarų ir gaminkite, nes tai yra gerai. O jei ne kalmarai, tai, manau, krevetės taip pat puikiai tiktų.

Vos nepamiršau svarbiausio – tai labai greitai pagaminamas patiekalas, todėl iš anksto pasirūpinkite, su kuo valgysite (pavyzdžiui, prancūzišku batonu), ir turėkite laikrodį, nes minutes sekti reikės.

2 porcijoms reikės:

0,5 kg kalmarų (šaldytų ar šviežių, supjaustytų arba visų)

1/4 a. š. maltos aitriosios paprikos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 išspaustų česnako skiltelių

1 v. š. juostelėmis pjaustytų bazilikų

1/4 citrinos sulčių

1/2 puodelio paskrudintų džiūvėsėlių

druskos, pipirų

Jei kalmarai šaldyti, atšlidome; jei nepjaustyti – supjaustome vienodo dydžio žiedais arba (kaip filė atveju) gabalėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejuje. Drūčiai įkaitiname, ne pašildome. Sudedame kalmarą, druską, pipirus ir maltą aitriąją papriką. Maišydami kepame, kol skystis tampa skaidrus – maždaug 1 min. Tada sudedame česnaką, baziliką ir supilame citrinos sultis. Maišome maždaug 30 sekundžių. Virtuvėje iš karto pasklinda nepakartojamas aromatas. Tada išjungiame ugnį, suberiame džiūvėsėlius ir išmaišome. Viskas!

Aš nemokėsiu aprašyti to aromato ir skonio, kuris užpuola pojūčius vos tik prisėdus prie lėkštės. Net šunėkas atėjo pažiūrėti, ką valgome, nors taip įprastai nesielgia. Malonus česnako kvapas, vos juntamas aitriojo pipiro karštis, švelnus citrinos rūgštumas – viskas puikiai dera. O dar taip greitai pagaminama…

Receptas iš Life in 3D.

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Viskas, vasara. Reikia mesti šalin rūpesčius, apnuoginti rankas ir kojas, džiaugtis saule ir vis dažniau iškylauti. Ir kepti maistą ant grotelių. Man patinka ant grotelių kepti kepsniai. Žinau, žinau, kancerogenai ir t. t. Bet kartais tingų ir saulėtą sekmadienį taip smagu kurti kepsninę, sėdėti su draugais ir dalintis maistu bei šypsenomis.

Tiesa, reikia pakalbėti ir apie “Marmite” arba, kaip mes paprastai vadiname, marmitą. Tai toks mielių ekstraktas, praturtintas žolelėmis ir vitaminais. Jį sugalvojo tūlas vokietis, o gaminti pradėjo Britanijoje – aludariai norėjo panaudoti nuo alaus virimo atlikusias mieles. Ir štai – atsirado toks pagardas, kurį arba myli, arba nekenti. Paprasta. Aš myliu. Mano vyras mėgsta. Todėl vėl gavusi lauktuvių iš Londono ir sulaukusi išvykos į kaimą paruošiau štai tokį marinatą vištienos krūtinėlei.

2 vištų krūtinėlėms reikės:

pusės citrinos sulčių ir žievelės

3 a. š. marmito

3 v. š. natūralaus jogurto

šiek tiek juodųjų pipirų

Viską sumaišome, apliejame marinatu vištieną ir paliekame per naktį, o gal ir ilgiau. Kvepia tikrai savotiškai – marmitiškai. Kepame ant grotelių. Ir mėgaujamės. Marinatas tikrai švelnus, neįkyrus, todėl norintiems kažko išskirtinesnio siūlau arba daugiau marmito dėti, arba daugiau citrinos žievelės įmaišyti.

Kuo pakeisti marmitą – galbūt panašaus sūrumo ir aromato yra sojų padažas, bet tik panašaus. Tikrai nežinau, ar marmito būna Lietuvoje, bet šiais laikais, kai visi turi giminaičių JK, tikriausiai yra daug jo ragavusiųjų.

Receptas iš šio labai nuotaikingo straipsnio.

Vištiena yra gerai. Ji universali. Ji nenusibosta. Ji gali būti ir paprasta, ir prašmatni. Nežinau, ar daugelis taip elgiasi, bet aš, iškepusi vištą, pirmiausia sau atsipjaunu sparnelius. Kitko gali ir nebūti – svarbu, kad suvalgyčiau sparnelius. Todėl ir susiradau šį receptą – kad galėčiau išsikepti tik sparnelių. Ir juos sušlamšti.

4 porcijoms reikės:

12 sparnelių

2 v. š. Dižono garstyčių

4 v. š. skysto medaus

2 didelių išspaustų česnako skiltelių

1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės

“Tabasco” padažo

Sumaišome viską, išskyrus “Tabasco” padažą. Gautu marinatu gausiai aptepame vištų sparnelius ir, jei yra laiko, paliekame 1 val. Šiek tiek marinato pasilikti reikia. Jei laiko nėra – nieko baisaus. Sparnelius sudedame į aliejumi pateptą kepimo skardą ir apšlakstome “Tabasco” padažu. Kepame 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje 25 min. Praėjus pusei laiko sparnelius apverčiame ir aptepame likusiu marinatu.

Viskas. Greita, paprasta ir skanu. Saldu, aštru, lipnu, pikantiška – tikras džiaugsmas sparnelių mėgėjams. Aš šalia orkaitėje kepiau bulvių, tačiau garnyrą galima sugalvoti kokį tik nori. Arba ir visai be garnyro, o padaryti sparnelius kaip užkandį prie alaus. Va, kad ir prie to kvietinio alaus, kurio beliko vos pora butelių…

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. rugsėjo nr.

Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

]]> http://puodas.lt/bulves-su-tunu-padazu/feed/ 0 http://puodas.lt/morku-ir-pievagrybiu-sriuba/ http://puodas.lt/morku-ir-pievagrybiu-sriuba/#comments Thu, 13 Nov 2008 11:16:58 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=111
Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko. Reikės: 3 vidutinio dydžio morkų 200 g pievagrybių pusės citrinos 150 g maltos jautienos 100 g ryžių 1 l sultinio sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas) 1 nedidelis svogūnas 2 česnako skiltelės kelios petražolės šakelės druskos, baltųjų pipirų norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti. Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm [...]]]>

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…