Ignės puodas

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

Labai mėgstu grybus, turbūt tą jau kažkada minėjau. Pievagrybiai nėra išimtis. Tad akims užkliuvus už šio recepto “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, burnoje iškart ėmė kauptis seilės. Mintyse jau vaizdavausi švelnaus skonio pievagrybius su aromatingais krapais… Bet viskas pavyko ne visai taip, kaip tikėjaus. Vis dėlto idėjos neapleidžiu ir publikuoju neblogą bemėsį patiekalą.

4 porcijoms reikės:

600 g pievagrybių

1 nedidelio svogūno

1 šaukšto citrinų sulčių

didelio ryšelio krapų (pirkau vazonėlį, visą jį ir suvartojau)

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 stiklinės sauso baltojo vyno

1 šaukšto garstyčių

druskos, pipirų

250 g grietinėlės

Pievagrybius supjaustome riekelėmis ir apšlakstome citrinų sultimis, kad nepajuostų. Svogūną nulupame ir sukapojame. Krapus nuplauname ir sukapojame. Troškintuve įkaitiname alyvuogių aliejų ir trumpai apkepiname pievagrybius. Suberiame svogūną, dar pakepiname ir įpilame vyno. Pirkau nebrangų ir neypatingą stalo vyną. Ir iš karto galiu pasakyti – įpyliau jo kiek per daug. Ruošiau patiekalą dviems porcijoms, o vyno supyliau kaip keturioms. Taigi, kol kaista pievagrybiai ir svogūnai, sumaišome grietinėlę, garstyčias ir krapus. Viską supilame ant pievagrybių ir troškiname, kol mišinys sutirštėja. Prieš tai pagardiname druska ir pipirais.

Kadangi padauginau vyno, troškinys išėjo skystokas ir rūgštokas. T. y., man pernelyg ryškiai jautėsi vynas. Patiekiau troškinį su ryžiais ir išėjo sotūs, bet lengvi šeštadienio pietūs. Tikrai mėginsiu dar kartą – tai pigus ir geras patiekalas. Tik vyno kiekį jau pamažinsiu

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Kaip studento gyvenimas paprastos salotos, kurių receptu mielaširdingai pasidalino jo autorius – Paulius, aka vap.

Reikės:
200 g salotų
200 g alyvuogių
100 g sūrio
1 citrina

Suplėšome salotas, alyvuoges padaliname į keturias dalis, o sūrį sutarkuojame. Viską sumaišome ir pašlakstome citrina.
Greitos ir gaivios studentiškos salotos.