Yra maisto produktų, kuriuos sunku pagaminti gerai. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės. Restorane mielai jas renkuosi, o štai gaminti namie ne visada drąsu. Bet atėjo metas ir kalmarams mesti iššūkį. Tiesa, dar norėjau palepinti vyrą, nes lepinti mylimus žmones labai smagu.

Dabar galvodama apie tą akimirką, kai parduotuvėje palinkau virš šaldytų jūrų gėrybių, suprantu padariusi klaidą. Reikėjo ilgiau paieškoti, gal net būčiau radusi šviežių arba bent jau žiedais pjaustytų. Nes paskubomis radau tik filė, numojusi ranka ją nusipirkau ir… Na, vyrui patiko. Man taip pat. Bet labiau ne kalmaras, o nuostabus kvapus pikantiškas pagardas. Tad vien dėl jo sakau (t. y. rašau): eikite, vaikai, ir ieškokite šviežių ar šaldytų kalmarų ir gaminkite, nes tai yra gerai. O jei ne kalmarai, tai, manau, krevetės taip pat puikiai tiktų.

Vos nepamiršau svarbiausio – tai labai greitai pagaminamas patiekalas, todėl iš anksto pasirūpinkite, su kuo valgysite (pavyzdžiui, prancūzišku batonu), ir turėkite laikrodį, nes minutes sekti reikės.

2 porcijoms reikės:

0,5 kg kalmarų (šaldytų ar šviežių, supjaustytų arba visų)

1/4 a. š. maltos aitriosios paprikos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 išspaustų česnako skiltelių

1 v. š. juostelėmis pjaustytų bazilikų

1/4 citrinos sulčių

1/2 puodelio paskrudintų džiūvėsėlių

druskos, pipirų

Jei kalmarai šaldyti, atšlidome; jei nepjaustyti – supjaustome vienodo dydžio žiedais arba (kaip filė atveju) gabalėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejuje. Drūčiai įkaitiname, ne pašildome. Sudedame kalmarą, druską, pipirus ir maltą aitriąją papriką. Maišydami kepame, kol skystis tampa skaidrus – maždaug 1 min. Tada sudedame česnaką, baziliką ir supilame citrinos sultis. Maišome maždaug 30 sekundžių. Virtuvėje iš karto pasklinda nepakartojamas aromatas. Tada išjungiame ugnį, suberiame džiūvėsėlius ir išmaišome. Viskas!

Aš nemokėsiu aprašyti to aromato ir skonio, kuris užpuola pojūčius vos tik prisėdus prie lėkštės. Net šunėkas atėjo pažiūrėti, ką valgome, nors taip įprastai nesielgia. Malonus česnako kvapas, vos juntamas aitriojo pipiro karštis, švelnus citrinos rūgštumas – viskas puikiai dera. O dar taip greitai pagaminama…

Receptas iš Life in 3D.

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Panašius makaronus praėjusią vasarą valgiau Gargžduose. Tiesa, anieji buvo su ispaniška chorizo dešra. O štai manieji – su lietuviška kaimiška. Taip jau nutiko, kad iš tėvonijos vis parsivežu vieną-kitą dešrigalį. Taip ir gimė ši improvizacija aštria tema. Dešrai sunaudoti ir (labiau) vyrui palepinti. Drąsiai galima sumažinti aitriosios paprikos kiekį arba jos apskritai nedėti – manau, pavyks taip pat gerai. Bet tiems, kam patinka, kai pro ausis garų kamuoliukai verčias, – pats tas.

4 porcijoms reikės:

500 g makaronų (dažniausiai verdu vamzdelius)

gero bryzelio šalto rūkymo dešros (maždaug per gerą sprindį)

1 didelės raudonosios paprikos

1-2 aitriųjų paprikų

1 svogūno

2 česnako skiltelių

1 mažos skardinės konservuotų pomidorų

juodųjų pipirų

žiupsnelio džiovintų bazilikų

Su makaronais pasaka sena ir ta pati – išverdame al dente. Tuom tarpu susmulkiname svogūną, papriką, dešrą, aitriąją papriką ir pomidorus (jei jie nesmulkinti). Keptuvėje be aliejaus pakepiname dešros gabalėlius. Visi tie kaimiški riebumai išsilydo, dešrytė apskrunda – mmm! Tada keptuvėn keliauja svogūnas, išspaustos česnako skiltelės ir aitrioji paprika. Kartais, jei dešra pasitaiko riebesnė, netgi nepilu papildomo aliejaus. Bet jei prireikia – tiesiog vos vos šliukšteliu. Pamaišome, pakepiname ir sudedame smulkintą papriką. Vėlgi išmaišome, beriame pipirų ir bazilikų. Druskos į padažą nededu – dešra ir taip pakankamai sūri. Tada supilame pomidorus ir kelias minutes patroškiname, kad visi skoniai susigertų ir susimaišytų.

Makaronus – į lėkštes, padažą – ant makaronų, šalia šiek tiek tarkuoto sūrio – ir valgom. Aštru – taip. Skanu – taip. Sotu – taip. Vasarą tokių makaronų gal ir negaminsiu, bet kol vėjas dar langus padrebina, smagu ir iš vidaus sušilti.

Užteks tų duonų, tiesa? Duokit saldėsių, kad jau vakarai žvarbūs, o vėjas ūkauja ventiliacijos angose. Duokit saldėsių, nuo kurių ne tik širdis apsals, bet ir kūnas sušils!

~16 gabalėlių reikės:

200 g juodojo šokolado

50 g sviesto

2 kiaušinių

150 g cukraus

1 a. š. vanilinio cukraus

1 v. š. maltos aitriosios paprikos

70 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

50 g kapotų graikinių riešutų

Susmulkintą šokoladą ištirpdome kartu su sviestu. Geriausia tai daryti indą su šokoladu įdėjus į vandenį su šiltu (arba šildomu) vandeniu. Tada nereikės baimintis, kad šokoladas prisvils. Kiaušinius atskirai išplakame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišome šokolado masę. Atskirame dubenėlyje sumaišome miltus, aitriosios paprikos miltelius, kepimo miltelius ir kapotus riešutus. Miltų mišinį suberiame į šokolado masę ir pamažu išmaišome, kad pasiskirstytų tolygiai.

Stačiakampę arba kvadratinę (tačiau nedidelę) kepimo formą ištepame sviestu arba išklojame kepimo popieriumi. Supilame pyragaičių masę, išlyginame. Kepame 175 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-25 min. Perkepti nereikia – vidus telieka drėgnas. Atvėsusį kepinį supjaustome kvadratiniais gabalėliais.

Ką aš galiu pasakyti. Šokolado bomba. Su šildančia aitriosios paprikos natele. Dėl paprikos galiu pasiūlyti dvejopai: arba dėti visą nurodytą kiekį, arba sumažinti. Čia priklauso nuo valgytojų pageidavimų ir aitrumo toleravimo lygio. Aš kepiau abiem variantas. Ir abu variantai buvo skanūs, tačiau man asmeniškai labiau patiko su tuo visu šaukštu aitriosios paprikos. Mmm… šildo…

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”

Iš pradžių maniau: neskelbsiu šito recepto. Pasiliksiu sau kaip dar vieną “makaronai, kai reikia greitai ir skaniai” variantą, ir viskas. Nes čia nėra nieko ypatingo… Bet tada persigalvojau. Nes galbūt ne man vienai reikia paprastų ir greitų idėjų, kai ingredientus galima rasti spintelėje ir šaldytuve.

Nežinau, kaip parašyti porcijas. Gaminau keturioms (su atsarga kitos darbo dienos pietums, kaip dažnai kad darau). Išėjo dvi. Na, gal makaronų išviriau šiek tiek mažėliau. Bet tik tiek. Ir vis tiek mudviem su vyru atrodė, kad, na, tos keturios originalo porcijos būtų labai nedidukės. Tai gal tebūnie taip -

2 sočioms porcijoms reikės:

300 g juostinių makaronų

50 ml alyvuogių aliejaus

4 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos ankšties

100 g kiaulienos kumpio: rūkyto arba vytinto

šiek tiek petražolių pabarstyti

Makaronus išverdame sūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame pakepiname smulkintus česnakus ir aitriąją papriką. Tada sudedame juostelėmis pjaustytą kumpį, išmaišome, pakepiname – ir užpilame ant nukoštų makaronų. Prieš patiekiant galima pabarstyti petražolių.

Ir viskas. Sakiau – paprasta, greita, nebrangu. Ir – svarbiausia – skanu. Padažui tikrai nereikia pipirų, druskos, grietinės ar grietinėlės. Jis puikus toks, koks yra. Šiek tiek aštrus, šiek tiek pikantiškas. Aš dar, kaip matote, kieto sūrio šiek tiek pabarsčiau – man kone nesąmoningai rankos kyla

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”

P.S. Kas pavogė laiką, greitai prisipažinkit!!!

Mano rašymo dažnumas glumina net mane pačią. Bet gimtadieniai, Joninės kaime ir visokiausios permainos profesiniame gyvenime muša iš vėžių ir verčia aukštyn kojom bet kokius planus.

Aš vis dar vejuosi gamintų patiekalų traukinį. Yra tiek daug, ką norėčiau čia sudėti, bet…

O dabar prie reikalo – puikaus sluoksniuotos tešlos vyniotinio aštrumo mėgėjams (tokiems kaip aš).

8 porcijoms reikės:

1 lakšto šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos

1-2 aitriųjų paprikų

1 raudonosios paprikos

1 žaliosios paprikos

1 poro

1 a. š. sviesto

100 g fetos

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. druskos

žiupsnelio pipirų

kiaušinio plakinio

Kol tešlos lakštas atšilinėja, smulkiai sukapojame atriąsias paprikas. Raudonąją bei žaliąją paprikas ir porą taip pat smulkiai supjaustome. Daržoves reikia trumpai pakepinti ant sviesto ir ataušinti. Tada įmaišome smulkintą fetą, pagardiname druska, pipirais ir čiobreliais.

Įdarą paskleidžiame ant tešlos lakšto ir suformuojame vyniotinį. Jį dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą, patepame kiaušinio plakiniu ir kepame 20 min. 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Valgome tiek šiltą, tiek šaltą. Skaniai pikantiška. Tik mūsų aštriamėgių šeimai pasirodė per… švelnu. Tad pati kitąkart dėsiu daugiau aitriųjų paprikų. Na, o normaliems žmonėms siūlau likti prie recepto normos.

Štai, žvilgtelėjau per petį – šuva antra diena be dvasios po savaitgalio kaime. Su viena tamsiai rudais dažais nutepta ausimi (įmaknojo į kibirėlį). Paprastuoju plovimu neišsiplovė, reikės mechaniškai šalinti

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem.

Mes mėgstam picą. Naminę, su gausiu norimų ingredientų kiekiu. Pica puikiai pasitarnauja, kai norisi ištuštinti šaldytuvą. Ilgą laiką picos paplotį ruošdavau pagal kažkokį pačios sugalvotą receptą (neklausk meilės vardo). Na, paprastasis mielinis padas. O štai viename delicious. magazine numeryje užtikau ruginio picos pagrindo receptą. Išmėginau – patiko. Tačiau tąkart ant picos “puikavosi” kažkokia eilinė šaldytuvo valymo betvarkė. Tad nenufotografavau ir neaprašiau.

Kadangi tešlos atliko, ją suvartojau a la Kalabrijos picai. Kodėl a la? Būna dienų lyg tyčia – ir kas nors baigiasi/sugenda pačiu netinkamiausiu metu. Tad visų pirma – ruginis picos padas. O tada – ką dėjau ant viršaus.

Ruginiam picos padui reikės (išeis 2 nemažos picos):

25 g šviežių mielių

300 g ruginių miltų

150 g kvietinių miltų

~300 ml šilto vandens

1 a. š. druskos

Prisipažinsiu, aklai gaminimo receptu nesekiau. Tiesiog šiltame vandenyje išmaišiau mieles, įmaišiau druską ir įminkiau miltus. Iškildinau per valandą ir kepiau. Skanu! Puiku! Įdomus skonis, puiki ruginių miltų panauda. Esu labai patenkinta rezultatu, tad ruginis picos padas nuo šiol bus pagrindinis.

O dabar – apie viršų. Kalabrijos pica. Aš net neminėsiu visų pipirų ir dešrų pavadinimų, kuriuos receptas diktavo sudėti. Ir fakto, kad nusipirkta mocarela per neapsižiūrėjimą spėjo prarūgti. Tiesiog. Ant pomidorų pasta ištepto pado sudėjau pipirinę dešrą, žalius aštrius pipirus, pabrasčiau parmezano ir raudonėlio. Kepiau, kol padas paskrudo, o sūris išsilydė. Iškepusią picą dar apibarsčiau parmezanu ir šaukštelyje pesto apvoliotomis sultenėmis. Saikingai aštru, skanu ir sotu. Sultenės suteikė tinkamo gaivumo.