Ignės puodas

Man labai patinka toks spalis, koks buvo iki šiol: šarmota žolė ryte, aukšta žydrynė, ilgi vakarai. Vakar, norėdami pasidžiaugti dar tveriančiais gražiais orais, buvome miške. Ten taip gražu, taip ramu… Grįžome jau temstant, ir tos rausvėjantį dangų rėžiančios medžių viršūnės savyje talpino paslaptį. Būties, laimės, norų išsipildymo…

Dar man patinka šiltas, paprastas naminis maistas. Šis troškinys kaip tik toks ir yra, suteikiantis lašelį jaukios šilumos.

4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių (tų, didžiųjų)

100 g rūkyto kumpio

1 poro

4 česnako skiltelių

4 bulvių

300 ml balto vyno

300 ml sultinio

1 v. š. garstyčių

200 ml grietinėlės

2 lauro lapų

1 a.š. čiobrelių

druskos, juodųjų pipirų, žiupsnelio bazilikų

Supjaustome kumpį, vištieną, bulves ir porą. Sukapojame česnako skilteles. Puode kelias minutes pakepiname rūkytą kumpį, sudedame vištienos gabalėlius ir dar šiek tiek pakepame. Įberiame druskos ir pipirų. Tada į puodą keliauja bulvės, česnako skiltelės ir porai. Įdedame čiobrelių, lauro lapus ir įpilame vyną bei sultinį. Gerai išmaišome ir uždengiame puodą. Troškiname apie 10 min. Tada metas įdėti garstyčias bei grietinėlę. Vėl išmaišome ir troškiname kol suminkštės bulvės. Prieš patiekdami įberiame bazilikų.

Skanu, paprasta, šilta. Rudenį-žiemą nieko daugiau ir nereikia. Be to, produktai paprasti, “žemiški”. Kartais reikia visai nedaug… Ak, tas spalio dangus!

Receptas iš: Receptai šeimos savaitgaliui

Iš pradžių maniau: neskelbsiu šito recepto. Pasiliksiu sau kaip dar vieną “makaronai, kai reikia greitai ir skaniai” variantą, ir viskas. Nes čia nėra nieko ypatingo… Bet tada persigalvojau. Nes galbūt ne man vienai reikia paprastų ir greitų idėjų, kai ingredientus galima rasti spintelėje ir šaldytuve.

Nežinau, kaip parašyti porcijas. Gaminau keturioms (su atsarga kitos darbo dienos pietums, kaip dažnai kad darau). Išėjo dvi. Na, gal makaronų išviriau šiek tiek mažėliau. Bet tik tiek. Ir vis tiek mudviem su vyru atrodė, kad, na, tos keturios originalo porcijos būtų labai nedidukės. Tai gal tebūnie taip -

2 sočioms porcijoms reikės:

300 g juostinių makaronų

50 ml alyvuogių aliejaus

4 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos ankšties

100 g kiaulienos kumpio: rūkyto arba vytinto

šiek tiek petražolių pabarstyti

Makaronus išverdame sūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame pakepiname smulkintus česnakus ir aitriąją papriką. Tada sudedame juostelėmis pjaustytą kumpį, išmaišome, pakepiname – ir užpilame ant nukoštų makaronų. Prieš patiekiant galima pabarstyti petražolių.

Ir viskas. Sakiau – paprasta, greita, nebrangu. Ir – svarbiausia – skanu. Padažui tikrai nereikia pipirų, druskos, grietinės ar grietinėlės. Jis puikus toks, koks yra. Šiek tiek aštrus, šiek tiek pikantiškas. Aš dar, kaip matote, kieto sūrio šiek tiek pabarsčiau – man kone nesąmoningai rankos kyla

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”

P.S. Kas pavogė laiką, greitai prisipažinkit!!!

Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Tai tęsiam kur baigėm, tiesa?

Jau ganėtinai senokai turguje perkant mėsą šuniui pardavėjas už nuodėmingai priimtiną kainą įsiūlė avies koją. Aš negaliu atsispirti tokiems pasiūlymams. Tad ilgai nesvarsčiusi čiupau tą gėrį ir pradėjau mąstyti, ką gi čia iškepus. Rinkausi ilgai, svarsčiau dar ilgiau. Bet galų gale apsistojau ties šiek tiek savaip adaptuotu delicious. magazine receptu. Tad štai.

Reikės:

~1,5 kg avienos (nebūtinai kojos, gali būti ir kita dalis, tik priklausomai nuo dydžio reikės reguliuoti kepimo laiką)

žiupsnio šafrano

1 smulkiai supjaustyto svogūno

2.5 cm ilgio imbiero šaknies supjaustytos šiaudeliais

2 česnako skiltelių

1 a. š. maltos aitriosios paprikos

1 a. š. maltų kalendrų

1 a. š. kuminų sėklų

2 a. š. garam masala prieskonių

Šafraną reikia užmerkti į 2 v. š. šilto vandens ir kuriam laikui palikti. Avienos gabalą iš visų pusių apkepame keptuvėje be riebalų, kol apskrus. Tuo pačiu nukepinsime papildomus riebalus, kurių aviena, kaip žinia, nestokoja.

Visus prieskonius, svogūną ir česnaką sutriname trintuvu iki vientisos masės. Tada įmaišome šafraną su vandeniu, kuriame jis mirko, ir dar patriname. Šiuo mišiniu ištepame avieną. Mėsą įdedame į kepimo indą, uždengiame dangčiu arba folija ir kepame 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 4 valandas.

Receptas rekomendavo šalia patiekti graikiško jogurto padažo, tačiau aš patiekiau paprastas šviežių daržovių salotas, kad avytės skonis geriau atsiskleistų. Buvo skanu, tikrai skanu. Ir daug – dar kelias dienas valgėme sumuštinius su kepta aviena. Naudoti prieskoniai puikiai papildė specifinį avienos skonį. O kad viskas būtų dar gardžiau, prie pietų išgėrėme po taurę pinot noir vynuogių vyno.

Žinau, kad Lietuvoje aviena nėra labai populiari mėsa. O be reikalo…

Receptas iš delicious. magazine 2009 m. lapkričio mėn. nr.

Žinau, žinau… Ir mane apėmęs toks jausmas, kad prisėdu, vienu ypu prirašau ir vėl tyliu savaitę… ar daugiau… Tikriausiai dingsta rašymo esmė ir prasmė. Bet pastarieji pora mėnesių buvo pašėlę. Permainos, naujas gyvenimo būdas, o tuoj lauks dar daugiau permainų. Bent jau noras gaminti ir atrasti nenuslopo, tad artimiausiu metu naujų receptų netrūks.

Aš jau seniai visiems deklaravau, kad labai mėgstu pikantiškus pyragus. Juos smagu gaminti ir patogu valgyti tiek šiltus, tiek šaltus. Tad radusi dar vieną pyrago variantą ilgai nelaukiau.

1 pyragui reikės:

šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (aš vienam pyragui sunaudojau 3 lakštelius, t.y. pusę pakuotės)

1,5 kg pomidorų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 smulkiai kapotų česnako skiltelių

3 v. š. kapotų petražolių

1 v. š. pomidorų pastos

cukraus, druskos, pipirų, šlakelio tabasko padažo

300 g sūrio (rekomenduoja goudą, aš naudojau kitą olandišką)

Tešlą atšildome. Keturis pomidorus reikia supjaustyti riekelėmis. Likusius (nuluptus arba ne) reikia susmulkinti. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname česnaką. Sudedame smulkintus pomidorus, dalį petražolių, pomidorų pastą, druskos, cukraus, pipirų ir tabasko padažo. Išmaišome ir troškiname 10 minučių vis pamaišydami.

Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Sviestu išteptą kepimo formą išklojame sluoksniuota tešla. Ant jos paskleidžiame pomidorų įdarą, o ant šio išdėliojame pomidorų riekeles. Sūrį supjaustome juostelėmis ar gabalėliais ir išdėliojame ant pyrago viršaus.

Pyragą šauname orkaitėn ir kepame 30 minučių. Prieš patiekiant galima pabarstyti likusiomis petražolėmis.

Skanu. Paprasta, bet skanu. Aš gal kitąkart šiek tiek daugiau tabasko dėčiau – norisi aštrumo. Bet šiaip labai gerai.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinėlės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

kelių šviežio čiobrelio šakelių

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas.

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Gal ir ne visai tinkamas patiekalas tarpušvenčiu ar šventiniam savaitgaliui. Tačiau prieš Naujuosius reikia atsikratyti senų skolų. O šito patiekalo nuotrauka jau seniai inkštė – panaudok mane pagaliau!

Receptą Jamie Oliverio knygoje “Gaminame su Oliveriu” susiradau, nes reikėjo suvartoti pradarytą maskarponės indelį.

4 porcijoms reikės:

455 g plokščiųjų makaronų (tagliatelle) arba spagečių

šlakelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių sviesto

2 česnako skiltelių

1/2 tarkuoto muskato riešuto (aš įbėriau šiek tiek iš anksto tarkuoto muskato)

400 g šviežių špinatų

120 ml grietinės (priešingai nei Jamie, siūlau imti liesą)

150 g maskarponės

šviežiai tarkuoto parmezano

druskos, šviežiai maltų pipirų

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir nukošiame. Šiek tiek vandens paliekame. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir sviestą. Sudedame griežinėliais supjaustytas česnako skilteles ir įberiame tarkuoto muskato. Nuplautus ir susmulkintus špinatus suberiame į keptuvę, išmaišome ir kepame apie 5 min. Kai špinatai sukris, pabarstome juos druska ir pipirais, įdedame grietinę, maskarponę ir šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai. Išmaišome, užviriname ir, jei dar norisi, paprieskniuojame.

Nukoštus makaronus sumaišome su špinatų padažu, užberiame parmezano ir ragaujame.

Man patiko. Iš tiesų patiko, kaip dera špinatai ir riebokas kremas. Tikrai malonaus skonio padažas. Ir kažkaip užtaikiau skanių plokščiųjų makaronų įsigyti.