Viskas – kol vyras grįžta namo ir paruošiu vakarienę, beveik sutemsta. Vis labiau norisi ruošti sumetei į puodą – išvirė – valgyk patiekalus. Vis dažniau norisi užsiplikyti visą arbatinį arbatos, įsitaisyti su knyga ir kirmyti. Vis vėliau rytais prasikrapštau akis – jergau, kaip tamsu už lango, ne, ne, dar ne rytas… Todėl akys ir užkliuvo už patiekalo viename puode varianto – vištienos ir ryžių troškinio, kitaip biryani.

4 porcijoms reikės:

8 vištos šlaunelių arba nedidelių blauzdelių su oda

1 plonais pusžiedžiais supjaustyto svogūno

1 plonai supjaustytos česnako skiltelės

350 g Basmati ryžių

750 ml daržovių sultinio

130 g pjaustytų šparaginių pupelių

25 g paskrudintų migdolų riekelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

gabalėlio sviesto

3 v. š. kario pastos (galite naudoti gatavą, galite patys pasigaminti iš kario miltelių ir vandens)

Keptuvėje įkaitiname sviestą ir 2 v. š. alyvuogių aliejaus. Sudedame vištieną ir apkepame iš visų pusių, kol apskrus. Išimame. Į keptuvę beriame svogūną ir česnaką ir maišydami kepiname kelias minutes, kol suminkštės. Sukrečiame kario pastą, gerai išmaišome ir pakepame dar kelias minutes. Tada supilame likusį šaukštą aliejaus, suberiame ryžius ir gerai išmaišome, kad jie pasidengtų prieskoniais. Pakaitiname porą minučių, suberiame skrudintus migdolus ir užpilame sultiniu. Ant viršaus sudedame vištieną, uždengiame dangčiu ir troškiname 10-15 min. Praėjus šiam laikui suberiame šparagines pupeles. Vėl uždengiame ir troškiname dar apytiksliai 10 min., kol ryžiai ir vištiena bus išvirę. Patiekiame apibarstę likusiomis migdolų riekelėmis.

Pastaba: kuo mažesni vištienos gabalėliai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išsitroškins vienu metu su ryžiais.

Labai aromatingas patiekalas, skanus ir sotus. Namai dar ilgai kvepėjo kariu… Puikus būdas greitai paruošti gardžią vakarienę.

Receptas iš delicious. magazine

Yra maisto produktų, kuriuos sunku pagaminti gerai. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės. Restorane mielai jas renkuosi, o štai gaminti namie ne visada drąsu. Bet atėjo metas ir kalmarams mesti iššūkį. Tiesa, dar norėjau palepinti vyrą, nes lepinti mylimus žmones labai smagu.

Dabar galvodama apie tą akimirką, kai parduotuvėje palinkau virš šaldytų jūrų gėrybių, suprantu padariusi klaidą. Reikėjo ilgiau paieškoti, gal net būčiau radusi šviežių arba bent jau žiedais pjaustytų. Nes paskubomis radau tik filė, numojusi ranka ją nusipirkau ir… Na, vyrui patiko. Man taip pat. Bet labiau ne kalmaras, o nuostabus kvapus pikantiškas pagardas. Tad vien dėl jo sakau (t. y. rašau): eikite, vaikai, ir ieškokite šviežių ar šaldytų kalmarų ir gaminkite, nes tai yra gerai. O jei ne kalmarai, tai, manau, krevetės taip pat puikiai tiktų.

Vos nepamiršau svarbiausio – tai labai greitai pagaminamas patiekalas, todėl iš anksto pasirūpinkite, su kuo valgysite (pavyzdžiui, prancūzišku batonu), ir turėkite laikrodį, nes minutes sekti reikės.

2 porcijoms reikės:

0,5 kg kalmarų (šaldytų ar šviežių, supjaustytų arba visų)

1/4 a. š. maltos aitriosios paprikos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 išspaustų česnako skiltelių

1 v. š. juostelėmis pjaustytų bazilikų

1/4 citrinos sulčių

1/2 puodelio paskrudintų džiūvėsėlių

druskos, pipirų

Jei kalmarai šaldyti, atšlidome; jei nepjaustyti – supjaustome vienodo dydžio žiedais arba (kaip filė atveju) gabalėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejuje. Drūčiai įkaitiname, ne pašildome. Sudedame kalmarą, druską, pipirus ir maltą aitriąją papriką. Maišydami kepame, kol skystis tampa skaidrus – maždaug 1 min. Tada sudedame česnaką, baziliką ir supilame citrinos sultis. Maišome maždaug 30 sekundžių. Virtuvėje iš karto pasklinda nepakartojamas aromatas. Tada išjungiame ugnį, suberiame džiūvėsėlius ir išmaišome. Viskas!

Aš nemokėsiu aprašyti to aromato ir skonio, kuris užpuola pojūčius vos tik prisėdus prie lėkštės. Net šunėkas atėjo pažiūrėti, ką valgome, nors taip įprastai nesielgia. Malonus česnako kvapas, vos juntamas aitriojo pipiro karštis, švelnus citrinos rūgštumas – viskas puikiai dera. O dar taip greitai pagaminama…

Receptas iš Life in 3D.

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Vištiena yra gerai. Ji universali. Ji nenusibosta. Ji gali būti ir paprasta, ir prašmatni. Nežinau, ar daugelis taip elgiasi, bet aš, iškepusi vištą, pirmiausia sau atsipjaunu sparnelius. Kitko gali ir nebūti – svarbu, kad suvalgyčiau sparnelius. Todėl ir susiradau šį receptą – kad galėčiau išsikepti tik sparnelių. Ir juos sušlamšti.

4 porcijoms reikės:

12 sparnelių

2 v. š. Dižono garstyčių

4 v. š. skysto medaus

2 didelių išspaustų česnako skiltelių

1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės

“Tabasco” padažo

Sumaišome viską, išskyrus “Tabasco” padažą. Gautu marinatu gausiai aptepame vištų sparnelius ir, jei yra laiko, paliekame 1 val. Šiek tiek marinato pasilikti reikia. Jei laiko nėra – nieko baisaus. Sparnelius sudedame į aliejumi pateptą kepimo skardą ir apšlakstome “Tabasco” padažu. Kepame 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje 25 min. Praėjus pusei laiko sparnelius apverčiame ir aptepame likusiu marinatu.

Viskas. Greita, paprasta ir skanu. Saldu, aštru, lipnu, pikantiška – tikras džiaugsmas sparnelių mėgėjams. Aš šalia orkaitėje kepiau bulvių, tačiau garnyrą galima sugalvoti kokį tik nori. Arba ir visai be garnyro, o padaryti sparnelius kaip užkandį prie alaus. Va, kad ir prie to kvietinio alaus, kurio beliko vos pora butelių…

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. rugsėjo nr.

Aha! “Desertas su česnaku?” – paklausite jūs. “Taip!” – atšausiu aš. Ir dar ohohohoho-koks! Mat 2011-uosius sutikome Rygoje ir kaip ir Egidija lankėmės restorane “Kiploku krogs”. Ragavome, džiaugėmės ir aikčiojome – tik pamanyk, pyragas su česnaku! Jis man taip patiko, kad grįžusi susieškojau panašaus pyrago receptą. Tiesa, ilgai jis brendo, bet kai šaldytuve atsirado puskilis varškės, pasiraitojau rankoves.

Reikės:

1 3/4 puodelio sutrupintų sausainių

4 kiaušinių

~120 g lydyto sviesto

~500 g pertrintos varškės arba kreminio sūrelio, pvz., Filadelfijos.

200 g cukraus

3-4 orkaitėje iškeptų ir sutrintų česnako skiltelių

1 v. š. vanilinio cukraus

1 v. š. miltų

1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės

1. a. š. grietinėlės

šiek tiek druskos

Pirmiausia, žinoma, geriausia pašauti kepti česnako skilteles. Aš jas neluptas sumečiau į skardelę ir ~180 laipsnių orkaitėje kepiau kol suminkštėjo. Trukmė priklauso nuo dydžio. Ak, o iškepusios skiltelės būna švelnesnio skonio, ne tokios aitrios.

Kol skiltelės kepa, suturpiname sausainius (aš naudojau “Selga”, kiek daugiau nei 1 pakelį). Trupinius sumaišome su 1 kiaušiniu  ir išlydytu sviestu, o gautą masę sudedame į kepimo formos dugną, gerai prispaudžiame ir išlyginame.

Pertrintą varškę (ar sūrį) išplakame su likusiais kiaušiniais, cukrumi, miltais, vaniliniu cukrumi, citrinos žievele, grietinėle ir cukrumi. Iškepusius ir pravėsusius česnakus sutriname ir sudedame į varškės masę. Jei lieka nesusitrinančių dalių, metam jas lauk. Dar sykį masę išmaišome ir pilame ant sausainių pagrindo. Išlyginame ir šauname orkaitėn. Iš pradžių 5 minutes kepame 260 laipsnių orkaitėje, tada sumažiname iki 90 laipsnių ir kepame valandą. Prisipažinsiu, šioje vietoje aš iš Farenheitų turbūt tinkamai nepaskaičiavau mūsiškų laispnių, dėl to kepiau per karštai Bet nereikia kartoti tokių klaidų – ir pyrago viršus bus baltesnis.

Kaip ir visi varškiniai-sūriniai pyragai, šis skanesnis atvėsęs. Man česnako buvo pats tas kiekis. Vyrui – per mažai! Tačiau abiems buvo labai skanu.

Receptas iš Suite101.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

]]> http://puodas.lt/ne-piemens-pyragas/feed/ 0 http://puodas.lt/jautienos-didkepsnis-su-cesnakiniu-padazu/ http://puodas.lt/jautienos-didkepsnis-su-cesnakiniu-padazu/#comments Fri, 28 Jan 2011 12:51:41 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=946
Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering. 4 porcijoms reikės: 4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių 1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno 2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio) 1 stiklinės balto vyno 280 ml pieno 45 g sviesto 30 g miltų druskos, pipirų Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei [...]]]>

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Ne, kalėdinių receptų kol kas nebus – juk negaliu išduoti, ką dovanosiu! Nes šiemet kaip niekad daug valgomų dovanų užvertė mažyčius mūsų namus ir dar mažesnį šaldytuvą. Nors kartais apimdavo lengva panika, visgi pačiai ruošti dovanas labai malonu. Nes visąlaik, kol gaminu ir pakuoju, galvoju apie tuos, kurie tai gaus.

Bet aš ne apie Kalėdas, o apie avieną. Gardžią lengvai pagaminamą avieną.

Reikės:

~400 g avienos (nesu tikra, mat kepiau iš akies)

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų

kelių saujų grybų (pievagrybių arba miško grybų)

1 svogūno

2 skiltelių česnako

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

Mėsą supjaustome podidžiais gabalėliais ir apkepiname iš abiejų pusių keptuvėje. Sudedame į karščiui atsparų indą su dangčiu. Toje pačioje keptuvėje pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Kai šie suminkštėja, dedame grybus ir trumpai pakepiname. Viską sudedame į indą su aviena, užpilame pomidorais, pabarstome druskos ir pipirų, permaišome ir šauname orkaitėn… geroms 2-4 val. Svarbu, kad temperatūra nebūtų didelė (~150-160 laipsnių), o avytė sau sultingai ir gardžiai troškintųsi. Jei nėra indo su dangčiu, tinkamo orkaitei, galima dėti į kepimo skardą ir uždengti ją aliuminio folija. Beje, avytė taip pat pukiai išsitroškins ir puode ant viryklės ant nedidelės kaitros, tik reikės vis pasižiūrėti, ar skysčio netrūksta.

Patiekiau su paprastomis keptomis bulvėmis, nes, tiesą sakant, nuvargusi po sausainių skardų traukiojimo, neturėjau ūpo ką nors įmantriau galvoti.

Gerai, o dabar vėl apie Kalėdas. Pasierzinsiu tuo, kas dabar užima didžiąją dalį mažulytės virtuvėlės ir netgi viso buto…

Receptas iš Cooking Katie.

Ar, be manęs, dar yra žmonių, dovanas, palankumo ženklus ar lauktuves gaunančių maisto produktais? Štai gimtadienio proga gavau kibiraitį voveraičių, vasarą užsiminusi – vėžių, kitąkart – krapų. O štai ne visai seniai tėvai savo meilę parodė… aviena Už tai esu didžiai dėkinga, nes du savaitgalius namai gardžiai kvepėjo ir buvo proga išmėginti seniai pasižymėtus receptus. Pradėsiu nuo avienos kario su kokosų pienu.

6 porcijoms reikės:

2 v. š. ghee arba augalinio aliejaus

1 kg avienos be kaulų ir riebalų, supjaustytos gabalėliais (manoji vadinosi “aviena plovui”, tiko)

1 didelio plonai supjaustyto svogūno

3 supjaustytų česnako skiltelių

1 v. š. šviežio tarkuoto imbiero (be abejo, tiks ir milteliai)

1 nemažos smulkiai kapotos aitriosios paprikos

1 a. š. maltos ciberžolės

4 v. š. kario miltelių

400 g kapotų konservuotų pomidorų

500 ml sultinio (geriausia avienos, bet aš naudojau daržovių)

160 ml kokosų pieno

2 v. š. kapotų kalendrų lapų (tokių neradau, apsiėjau be jų, o iš bėdos, manau, ir petražolės nekenktų)

Puode įkaitiname 1 v. š. ghee arba augalinio aliejaus ir porcijomis apkepiname avieną kol paruduoja. Atidedame į šalį. Likusį ghee (arba aliejų) įkaitiname puode. Sudedame svogūną ir maišydami kepiname 5 min. kol suminkštėja. Tada dedame česnaką, imbierą, aitriąją papriką ir ciberžolę. Pakepiname 1 min. Tada sudedame kario miltelius ir avieną. Suverčiame pomidorus, supilame sultinį ir viską užviriname. Tada sumažiname ugnį ir neuždengtame puode troškiname 1 val. 15 min., kol mėsa suminkštės. Jei pasitaiko labai sausgyslota aviena, drąsiai galite troškinti 1,5 val. ar net daugiau.

Po troškinimo sudedame kalendrų lapus, supilame kokosų pieną ir pakaitiname 15 min., kol padažas sutirštėja.

Patiekiau su virtais ilgagrūdžiais ryžiais.

Labai aromatinga ir pikantiška. Mano nuomone, ilgai ir lėtai troškinta aviena – skaniausias jos pavidalas. Kai mėsa tokia minkšta, kad net skiriasi skaidulos.. Ach.. Šįkart tokio minkštumo nebuvo, nes neturėjau laiko ilgiau troškinti. Bet vis tiek buvo skanu. Labai skanu.

Receptas iš: delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. nr.