Ignės puodas

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Tai tęsiam kur baigėm, tiesa?

Jau ganėtinai senokai turguje perkant mėsą šuniui pardavėjas už nuodėmingai priimtiną kainą įsiūlė avies koją. Aš negaliu atsispirti tokiems pasiūlymams. Tad ilgai nesvarsčiusi čiupau tą gėrį ir pradėjau mąstyti, ką gi čia iškepus. Rinkausi ilgai, svarsčiau dar ilgiau. Bet galų gale apsistojau ties šiek tiek savaip adaptuotu delicious. magazine receptu. Tad štai.

Reikės:

~1,5 kg avienos (nebūtinai kojos, gali būti ir kita dalis, tik priklausomai nuo dydžio reikės reguliuoti kepimo laiką)

žiupsnio šafrano

1 smulkiai supjaustyto svogūno

2.5 cm ilgio imbiero šaknies supjaustytos šiaudeliais

2 česnako skiltelių

1 a. š. maltos aitriosios paprikos

1 a. š. maltų kalendrų

1 a. š. kuminų sėklų

2 a. š. garam masala prieskonių

Šafraną reikia užmerkti į 2 v. š. šilto vandens ir kuriam laikui palikti. Avienos gabalą iš visų pusių apkepame keptuvėje be riebalų, kol apskrus. Tuo pačiu nukepinsime papildomus riebalus, kurių aviena, kaip žinia, nestokoja.

Visus prieskonius, svogūną ir česnaką sutriname trintuvu iki vientisos masės. Tada įmaišome šafraną su vandeniu, kuriame jis mirko, ir dar patriname. Šiuo mišiniu ištepame avieną. Mėsą įdedame į kepimo indą, uždengiame dangčiu arba folija ir kepame 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 4 valandas.

Receptas rekomendavo šalia patiekti graikiško jogurto padažo, tačiau aš patiekiau paprastas šviežių daržovių salotas, kad avytės skonis geriau atsiskleistų. Buvo skanu, tikrai skanu. Ir daug – dar kelias dienas valgėme sumuštinius su kepta aviena. Naudoti prieskoniai puikiai papildė specifinį avienos skonį. O kad viskas būtų dar gardžiau, prie pietų išgėrėme po taurę pinot noir vynuogių vyno.

Žinau, kad Lietuvoje aviena nėra labai populiari mėsa. O be reikalo…

Receptas iš delicious. magazine 2009 m. lapkričio mėn. nr.

Žinau, žinau… Ir mane apėmęs toks jausmas, kad prisėdu, vienu ypu prirašau ir vėl tyliu savaitę… ar daugiau… Tikriausiai dingsta rašymo esmė ir prasmė. Bet pastarieji pora mėnesių buvo pašėlę. Permainos, naujas gyvenimo būdas, o tuoj lauks dar daugiau permainų. Bent jau noras gaminti ir atrasti nenuslopo, tad artimiausiu metu naujų receptų netrūks.

Aš jau seniai visiems deklaravau, kad labai mėgstu pikantiškus pyragus. Juos smagu gaminti ir patogu valgyti tiek šiltus, tiek šaltus. Tad radusi dar vieną pyrago variantą ilgai nelaukiau.

1 pyragui reikės:

šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (aš vienam pyragui sunaudojau 3 lakštelius, t.y. pusę pakuotės)

1,5 kg pomidorų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 smulkiai kapotų česnako skiltelių

3 v. š. kapotų petražolių

1 v. š. pomidorų pastos

cukraus, druskos, pipirų, šlakelio tabasko padažo

300 g sūrio (rekomenduoja goudą, aš naudojau kitą olandišką)

Tešlą atšildome. Keturis pomidorus reikia supjaustyti riekelėmis. Likusius (nuluptus arba ne) reikia susmulkinti. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname česnaką. Sudedame smulkintus pomidorus, dalį petražolių, pomidorų pastą, druskos, cukraus, pipirų ir tabasko padažo. Išmaišome ir troškiname 10 minučių vis pamaišydami.

Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Sviestu išteptą kepimo formą išklojame sluoksniuota tešla. Ant jos paskleidžiame pomidorų įdarą, o ant šio išdėliojame pomidorų riekeles. Sūrį supjaustome juostelėmis ar gabalėliais ir išdėliojame ant pyrago viršaus.

Pyragą šauname orkaitėn ir kepame 30 minučių. Prieš patiekiant galima pabarstyti likusiomis petražolėmis.

Skanu. Paprasta, bet skanu. Aš gal kitąkart šiek tiek daugiau tabasko dėčiau – norisi aštrumo. Bet šiaip labai gerai.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas. Buvo taip skanu, kad net du škotukai atėjo smalsaudami, kas gi čia taip gardžiai kvepia…

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

4 pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis. Nors, spėju, šįkart išėjo kiek per kreminis… Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos praktiškai ir nereikia. Gaila, kad daugiaryžis buvo tiek pat skanus, kiek ir nefotogeniškas.. Na, bet šiokią tokią nuotrauką sukurpiau… Tiesa, dar be petražolių

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Trumpai – užkandis, kurį nusižiūrėjau viename restorane ir išmėginau namuse. Paprasta, tačiau labai gardu.

Reikės:

~200 g juodųjų alyvuogių be kauliukų

1-2 česnako skiltelių

kelių šviežio rozmarino šakelių

alyvuogių aliejaus

Česnako skilteles supjaustome vidutinio storumo plokštelėmis, nuplauname ir nuskabome rozmarinų lapelius (jei lapeliai stambūs, galima pasmulkinti). Alyvuoges sumaišome su česnakais ir rozmarinais, užpilame alyvuogių aliejumi (tikslaus kiekio nežinau…) ir paliekame kelioms dienoms.

Pikantiškas, tačiau pakankamai švelnus derinys. Puikiai tnka prie vyno.