Ignės puodas

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

Man vasara patinka ne dėl karščio. Man vasara patinka dėl sodo, daržo ir miško gėrybių. O šauniausia yra tai, kad dažnai tos gėrybės būna dykos. Nes tėvai, seneliai, tetos, draugai apipila visokiais šviežumynais ir liepia “vežkis tiktai”. O aš, ta, kuriai patinka skaniai valgyti, ir vežuosi!

Šiandienos vakarienė buvo beveik absoliučiai nemokama – kainavo sviesto likučiai ir tie žiupsneliai druskos bei pipirų. Net voveraites ir tas gavau dovanų (gerą mėnesį gimti išsirinkau, a?). Tad net nepaisydama to, kad tokioj kaitroj norisi tik ledų ir nejudėti, pagaminau puikaus skonio vakarienę, švenčiančią vasaros gėrybes.

Recepto kaip ir nebus – tai tiesiog mano variantas “šviežių bulvių su grybais”.

Šviežias bulvikes (kiek teiksitės įveikti) nuplaunu ir užkaičiu pasūdytame vandenyje. Voveraites nuplaunu, kotelius nuvalau ir supjaustau stambokais gabalėliais. Kažkur skaičiau, kad patartina voveraites apvirti, tačiau aš to nedarau. Tiesiog įpusėjus virti bulvėms aš grybus pakepinu svieste, padruskinu ir papipirinu. Tada sudedu svogūnų laiškus, dar šiek tiek patroškinu ir suverčiu kelis šaukštus grietinės. Prieš pat patiekdama dar įberiu krapų.

Pas mus ši marmalienė visada patiekiama su agurkais, tik šįkart su mažai raugintais. Pasaka! Tas voveraičių švelnumas, tas šviežių bulvyčių iš tėvų daržo saldumas… Sunkoka sustoti

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Po nepigių ir išskirtinių patiekalų kartais tiesiog reikia suvalgyti ką nors paprasto, žemiško, šildančio. Toks yra šis receptas. Nieko prašmatnaus, tik kasdieniai dalykai, sukuriantys malonų skonį ir užpildančio sotumo jausmą. Be to, tai pigus patiekalas, ypač tiems, kas turi naminių bulvių ar raugintų kopūstų.

4 porcijoms reikės:
600 g bulvių
1 svogūno
sviesto kepti + 1 šaukšto + kelių gabalėlių apkepui apdėlioti
400 g raugintų kopūstų
100 ml obuolių sulčių
1 šaukšto rudojo cukraus arba medaus
4 dešrelių (manau, ne itin svarbu kokių)
200 g grietinės
2 šaukštelių grūdėtų garstyčių
4 šaukštų maltų džiūvėsių
druskos, juodųjų pipirų

Pirmiausia paruošiame bulves. Recepte siūlomas jas virti neluptas, tačiau, jei tingisi laukti kol pravės, galima virti ir luptas. Šiaip ar taip – bulves užpilame vandeniu ir verdame kol išvirs. Išvirusias nukošiame ir kiek paliekame atvėsti, kad nebūtų karšta lupti.
Svogūną nulupame, sukapojame ir apkepame išlydytame svieste. Kai svogūnai kiek suminkštėja, sudedame kopūstus, išmaišome ir trumpai patroškiname. Tada supilame obuolių sultis, įberiame cukrų/medų, druską ir pipirus. Išmaišome ir troškiname viską 15 min.
Pravėsusias ir nuluptas bulves sugrūdame, į jas įmaišome šaukštą sviesto. Supjaustome dešreles. Galime paruošti ir kepimo formą – ją reikėtų ištepti riebalais.
Kopūstus, bulves ir dešreles sudedame į vieną indą, įmaišome grietinę ir garstyčias, galime padruskinti ir papipirinti. Visą masę sukrečiame į kepimo formą, išlyginame paviršių. Apkepo viršų apibarstome džiūvėsėliais ir apdėliojame sviesto gabaliukais. Pašauname 180 laipsnių kaitrumo orkaitėn maždaug pusvalandžiui. Apkepas turėtų gražiai apskrusti. Manasis to nepadarė, nors temperatūra lyg ir tokia buvo. Tiesą sakant, pastaruoju metu nebesupaisau, ką mano orkaitė daro – nustatau reikiamą temperatūrą, bet gaunasi arba per kaitriai, arba per vėsiai.
Skanu, sotu, šilta… Tikrai gera skonių dermė – švelniai rūgštu, sūroka. Grietinė suteikia kremiškumo. Būtinai darysiu dar ne kartą, nes raugintų kopūstų dar nemažai turiu.

Receptas iš “Greitai, lengvai skaniai”.

Lietingą, šaltą ir niūrų vakarą pamėginau sugrąžinti šiltą ir saulėtą Nicą. Deja, žalių šparaginių pupelių neturėjau, tačiau puikiai tiko ir geltonos. Sugrįžti į atostogas taip pat pavyko – namuose tapo dar šilčiau ir jaukiau.

4 sočioms porcijoms reikės:

1 nedidelės gūžės salotų

3-4 vidutinio dydžio pomidorų

3 kietai virtų kiaušinių

3 vidutinio dydžio virtų bulvių

geros saujos apvirtų šparaginių pupelių

1 nedidelio raudonojo svogūno

poros ančiuvių

konservuoto tuno (tikrai nežinau kiekio – kroviau nuo širdies iš didelės skardinės)

jei norisi – žalių arba juodų alyvuogių

Užpilui:

1 nedidelės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių raudonėlių

1 valgomojo šaukšto bazilikų

juodųjų pipirų, druskos

1 arbatinio šaukštelio dižono garstyčių

Šitas salotas geriausia paruošti iš anksto: išvirti bulves, kiaušinius ir šparagines pupeles. Tada reikėtų paruošti užpilą: sumaišyti visus ingredientus, druskos kiekį reguliuoti pagal skonį. Aš iš pradžių maniau, jog būsiu padauginusi citrinos sulčių. Tačiau kai užpilas įsigėrė, per rūgštu nebuvo. Tada bulves ir šparagines pupeles apvoliojau dalimi užpilo ir palikau kurį laiką pastovėti, kad įsigertų. Į tą laiką suplėšiau salotų lapus, supjausčiau skiltelėmis pomidorus, plonomis riekelėmis svogūnus, suketvirčiavau kiaušinius, atidariau tunų skardinę ir susmulkinau ančiuvių filė. Na, o tada metas viską sudėti į vieną lėkštę, apipilti likusiu užpilu ir truputį palaikyti. Alyvuoges dėjome tik prieš pat valgydami, tad jų nuotraukose nematyti.

Buvo skanu.. ir sotu. Nors mano po miškus bėgiojęs vyras sukirto dvigubą porciją.

Receptas adaptuotas pagal Simply Recipes ir pačioje Nicoje valgytas salotas.

Dar vienas rudeniškai žiemiškas patiekalas. Bet užsiėmiau atlaisvinti vietos spintelėje. Ir žinot kaip būna – atsidarai, o ten produktai, pirkti kažkada kažkokiam patiekalui. Ir stovi maišeliai, dėželės, stiklainėliai, butelaičiai, kol juos kas panaudos. Primąja auka tapo lęšių pakuotė. Apskritai lęšiai po žirnelių man yra priimtina ankštinė daržovė. O štai su pupelėmis beveik nedraugauju. Bet gana tuščiažodžiauti. Paprastas patiekalas, kuriam lęšius geriausia pasiruošti iš anksto.

2-3 porcijoms reikės:

geros saujos lęšių

2-3 nelabai didelių bulvių

1 nedidelė morka

1 podidis poras

bet kurio rūkymo dešros (geriausia, aišku, naminės… bet pati jau buvau tokią subaigusi)

druskos, pipirų

1 kiaušinio

100 ml grietinėlės

0,75 l daržovių sultinio

šiek tiek tarkuoto fermentinio sūrio

Taigi lęšius užmerkiame šaltu vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Išbrinkusius nukošiame, užpilame daržovių sultiniu ir paverdame 15 min. Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome podidžiais kubeliais. Į verdantį vandenį sudedame bulves, jas paverdame 5 minutes, tada sudedame morkas ir paverdame dar 5-7 minutes. Porą supjaustome griežinėliais (maždaug 1 cm pločio) ir įdedame prie morkų-bulvių likus kokiai 1 minutei (porai gi greitai apverda).

Nukošiame lęšius ir daržoves, viską sumaišome. Dubenėlyje išplakame kiaušinį ir grietinėlę, padruskiname ir papipiriname. Įmaišome tarkuotą sūrį. Tarp daržovių mišinio įmaišome dešros gabalėlių, užpilame plakiniu, darsyk permaišome ir sudedame į kepimo formą. Ją pašauname į orkaitę ir kepame maždaug 15 min., kol sukrekės plakinys.

Neblogas apkepėlis, ypač gardus antrąją dieną, kai visi skoniai labiau susilieja. Praktinis patarimas – kuo daugiau dešros ir lęšių, tuo geriau. Receptą radau “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, tačiau patrumpinau gamybos laikus – man originalūs pasirodė per ilgi.

P. S. O jei nesudėjote visų lęšių ir jų atliko, sumaišykite juos su keliomis riekelėmis šiaudeliais pjaustyto kumpio ir fermentinio sūrio bei pora šaukštų majonezo – ir štai jums greita vakarienė.

Labai mėgstu su lupena keptas bulves. Labai mėgstu tunus. Tad kodėl gi nepagardinus bulvių tunų padažu?

4 vyriškoms porcijoms reikės:

8 didelių pailgų bulvių

125 g konservuoto tuno

200 g neriebios grietinės

100 g virtų krevečių

pusės citrinos sulčių

pusės raudonosios paprikos

ryšelio krapų

8 gabalėlių folijos

pipirų, druskos

šiek tiek sviesto

Bulvikes gerai nušveičiam, subadom šakute, suvyniojam į foliją ir kepam 1 val. 200 laipsnių temperatūroje. Turime gražaus laiko. Galime paskaityti knygą, išgerti arbatos ar išvesti šunį pasivaikščiot. O likus keliolikai minučių galime paruošti padažą.

Smulkiais kubeliais supjaustome paprikos puselę, sumaišome su tunu, grietine, citrinos sultimis, smulkintais krapais ir krevetėmis. Pagardiname druska ir pipirais.

Iškepusias bulves išimame iš folijos, įpjauname kryžmai (truputį praskečiame, kad būtų kur įdėti padažo). Į įpjovas įdedame po gabalytį sviesto ir užpilame padažu.

Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno

Tiesa, patiekalas sotus. Aš įveikiau vieną bulvę. Na, o vaikinams sulindo ir cielos dvi (manau, būtų paprašę dar, jei būtų buvę).

Daug kas mėgsta bulvių košę. Kitiems skanu keptos bulvės. Dar kitiems – virtos. O man patinka orkaitėje keptos bulvės, kurias tinka patiekti su salotomis ir mėsos ar žuvies patiekalu. Taigi nusprendžiau išmėginti bulves garnyrui su skirtingais priedais – gal atrasiu tinkamiausią? Visi kiekiai – dviems porcijoms.

Bulvės su parmezanu

Reikės:

2 bulvių

2 šaukštų tarkuoto parmezano

1 šaukšto džiovintų bazilikų

1 šaukšto vandens

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

pipirų, druskos

pusės riekelės skrudintos duonos

Bulves nuskutame, nuplauname ir supjaustome vienodo storio riekelėmis. Jas įdedame į riebalais išteptą skardą ir paskleidžiame vieną ant kitos. Na, tokiais “laipteliais”. Bulves ištepame alyvuogių aliejaus, bazilikų, pipirų ir druskos mišiniu. Pašauname į orkaitę maždaug pusvalandžiui. Į tą laiką paruošiame aptepą – paskrudiname duonos riekelę, ją smulkiai supjaustome ir sumaišome su parmezanu ir vandeniu. Bulvėms beveik iškepus, aptepame jas parmezano mišiniu ir pakepame dar kelias minutes, kol sūris išsilydo. Buvo skanu. Tačiau per mažai parmezano.

Bulvės su čiobreliais

Reikės:

1 didelės bulvės

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 šaukšto džiovintų čiobrelių

pipirų, druskos

Inde sumaišome aliejų, čiobrelius, druską ir pipirus. Bulvę nuskutame, nuplauname ir supjaustome vienodo dydžio riekelėmis. Tas riekeles šast į indą su prieskoniais, išmaišome gerai ir sudedame į riebalais išteptą skardą. Kepame orkaitėje apie pusvalandį. Labai skanu. Bene geriausias variantas iš ragautųjų.

Bulvės su rozmarinais

Reikės:

1 šaukšto džiovintų rozmarinų arba dviejų šaukštų šviežių

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 didelės bulvės

druskos, pipirų

Bulvę nuskutame, nuplauname ir supjaustome skiltelėmis. Sumaišome rozmarinus, aliejų ir druską bei pipirus. Mišiniu ištepame bulvės gabalėlius. Kepame orkaitėje taipogi apie pusvalandį. Tiesą sakant, tikėjaus daugiau. Kvepėjo labai gardžiai, tiesiog kutente kuteno nosį. Tačiau švieži rozmarinai (tokius naudojau) buvo pakankamai švelnūs ir menkai jautėsi. Vis dėlto tikiu, jog padidinus jų kiekį būtų puiku.

Bulvės su česnaku

Reikės:

1 didelės bulvės

1 česnako skiltelės

1/2 svogūno

druskos, pipirų

alyvuogių aliejaus

Bulvę nulupame, nuplauname ir įpjauname nedidelio storio riekelės. Tik įpjauname, kad bulvė liktų visa, tik gražiai įpjaustyta. Ją aptepame alyvuogių aliejumi, apibarstome druska ir pipirais. Kepame kone valandą. Tada ją apdedame ir tarp “riekelių” pritepame svogūno ir česnako mišinio. Svogūną reikėtų labai smulkiai sukapoti, kad masė būtų vientisesnė. Čia padariau klaidą ir susmulkinau per stambiai. Taigi mase apteptą bulvę dar pakepame 10 minučių. Nos baiminausi, buvo gana skanu. Visgi tobulumui ribų nėra.

Bulvės su žalumynais

Reikės:

1 didelės bulvės

1 šaukšto džiovintų bazilikų

1 šaukšto džiovintų raudonėlių

kelių šakelių šviežių petražolių

druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus

Bulvę paruošiame taip pat, kaip ir aukščiau – įpjauname “riekeles”. Kepame taipogi apie valandą, išteptą aliejumi, pabarstytą druska bei pipirais. Tik aptepame petražolių, bazilikų ir raudonėlių mase. Dar pakepame kelias minutes. Čia skonio tarsi pritrūko, nors petražolės maloniai kvepėjo. Galbūt, jei kitąkart ruošiu bulves taip, masę paskaninsiu česnako skiltele.

Vasarą, gerdama alų Barselonoje, pakaštavojau tortiljos, lietuviškai – ispaniško omleto. Skonis patiko, nors suvokiau, kad tai itin paprastas patiekalas. Ir štai, kai sužinojau, kad 52 skanioms savaitėms teks gaminti iš bulvių, pirma toptelėjusi mintis – tortilja!

Receptas – hibridas iš ispaniško ir vokiško recepto. Pagal vokišką reikėjo morkų, bet aš nedėjau.

2 asmenims:

3 nedidelės bulvės

4 kiaušiniai

1 svogūnas

druskos

alyvuogių aliejaus

Nuskustas bulves reikia supjaustyti labai plonais griežinėliais, o svogūną – smulkiai sukapoti. Gana didelį kiekį aliejaus reikia kaip reikiant įkaitinti. Kol aliejus kaista, bulves reikia apibarstyti druska ir išmaišyti. Sudėtos bulvės kepamos nuolat maišant, kad nepradėtų skrusti. Po kelių minučių sudedamas svogūnas. Vėl viskas maišant kepama, kol bulvės pasidaro trapios.

Iki tol į dubenį reikia įmušti kiaušinius, įberti druskos. Į kiaušinių masę sudedamos bulvės, viskas gerai išmaišoma. Aliejų iš keptuvęs reikia išpilti ir kaitinti tuščią keptuvę. Į ją supilama visa masė ir kepama, kol parus. Esant dideliam norui, galima suformuoti ir tipišką tortiljos išvaizdą – aukštesnį kraštelį. Aš kepiau per didelėje keptuvėje, tad nė nesistengiau. Porą kartų apverčiame tortilją ir galime valgyti.

Skanu. Skonis beveik toks pat, kaip Ispanijoje ragautos tortiljos, tad užskaitau. Gaminsiu dar ir dar kartą – juk taip paprasta. Ir yra neribotos patiekimo galimybės – galima varijuoti salotomis ar sudedamosiomis dalimis.