Ignės puodas

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.