Ignės puodas

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Vakar (šiandien pakartotinai) įvyko stebuklas. Aš pirmąkart šiek tiek dvejodama ir įsivaizduodama baisiausius scenarijus (iš kur sakysimės picą į namus jeigu ką?) pagaminau midijas balto vyno padaže (plačiai žinomas kaip moules mariniere). Tai populiarus ir patikimas receptas. Gaminau taip todėl, kad man midijos su baltu vynu pačios skaniausios. Taigi valio valio, mano širdis vis dar dainuoja, nes man pavyko – buvo pasakiškai skanu. Prie viso gerumo prisidėjo ir užkandžiui suvalgytos austrės. Pa-sa-ka.

Midijoms reikės:

1.5-2 kg šviežių midijų

2-3 svogūnėlių (shallots)

100 ml sauso balto vyno

100 ml vandens

50 g sviesto

saujos kapotų petražolių

Iš principo tai kelių receptų mišinys. Kaip suprantu, kiekvienas restoranas ir kiekvienas šefas savaip interpretuoja šį patiekalą, bet tai yra bazinis receptas. Vynas, svogūnėliai, petražolės, sviestas. Aišku, midijos. Pradėsime nuo jų. Taigi gyvas midijas reikia nuplauti ir peiliu nupjauti “barzdas”, kuriomis jos tvirtinasi prie akmenų. Darbas šiek tiek užtrunka. Svarbu yra tai, kad virti galima tas midijas, kurios tvirtai užsivėrusios. Jei midija atsivėrusi ir net pabeldus į jos kiautą atsisako užsiverti, ją reikia išmesti.

Dabar pasiūlysiu du variantus – arba pirma puode išlydyti sviestą ir jame pakepinti svogūnėlius, o tada sudėti midijas, supilti vyną, vandenį ir troškinti. Arba tiesiog pramaišiui sudėti midijas, kubeliais pjaustytą sviestą, smulkiai sukapotus svogūnėlius, užpilti vynu bei vandeniu ir troškinti. Aš rinkausi antrąjį variantą, Ir troškindama vis purčiau indą, kad padažas pasiskirstytų tolygiai. Taip vis purtant reikia stebėti midijas. Kai jos atsiveria, galima dar šiek tiek palaikyti ant ugnies, užberti kapotų petražolių ir tuoj pat valgyti. Su dukart keptomis belgiškomis bulvytėmis.

Kaip jau sakiau – pasaka. Tiems, kas mėgsta midijas rekomenduoju nors kartą jų pasiruošti namuose. Tarsi koks mažas stebuklas. Ypač mums, nepajūriniams. Patiekalą dar galima paskaninti kapotu saliero stiebu, lauro lapais. Man tiko tas bazinis variantas.

Ir pabaigai – reklama. Mat jūros gėrybes pirkau iš www.jurosgerybes.lt. Užsakiau pirmadienį, atvežė penktadienį. Galiu pasakyti, kad midijos ir austrės – puikios kokybės. Taigi rekomenduoju pamėginti. Kainos iš pirmo žvilgsnio lyg ir nemažos, tačiau palyginti su restoranų kainomis viskas pigu. O tokio didumo midijų Lietuvoj nevalgiau, tik Prancūzijoje.

Tegyvuoja jūrų gėrybės!

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

4 pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis. Nors, spėju, šįkart išėjo kiek per kreminis… Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos praktiškai ir nereikia. Gaila, kad daugiaryžis buvo tiek pat skanus, kiek ir nefotogeniškas.. Na, bet šiokią tokią nuotrauką sukurpiau… Tiesa, dar be petražolių

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West

Labai mėgstu grybus, turbūt tą jau kažkada minėjau. Pievagrybiai nėra išimtis. Tad akims užkliuvus už šio recepto “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, burnoje iškart ėmė kauptis seilės. Mintyse jau vaizdavausi švelnaus skonio pievagrybius su aromatingais krapais… Bet viskas pavyko ne visai taip, kaip tikėjaus. Vis dėlto idėjos neapleidžiu ir publikuoju neblogą bemėsį patiekalą.

4 porcijoms reikės:

600 g pievagrybių

1 nedidelio svogūno

1 šaukšto citrinų sulčių

didelio ryšelio krapų (pirkau vazonėlį, visą jį ir suvartojau)

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 stiklinės sauso baltojo vyno

1 šaukšto garstyčių

druskos, pipirų

250 g grietinėlės

Pievagrybius supjaustome riekelėmis ir apšlakstome citrinų sultimis, kad nepajuostų. Svogūną nulupame ir sukapojame. Krapus nuplauname ir sukapojame. Troškintuve įkaitiname alyvuogių aliejų ir trumpai apkepiname pievagrybius. Suberiame svogūną, dar pakepiname ir įpilame vyno. Pirkau nebrangų ir neypatingą stalo vyną. Ir iš karto galiu pasakyti – įpyliau jo kiek per daug. Ruošiau patiekalą dviems porcijoms, o vyno supyliau kaip keturioms. Taigi, kol kaista pievagrybiai ir svogūnai, sumaišome grietinėlę, garstyčias ir krapus. Viską supilame ant pievagrybių ir troškiname, kol mišinys sutirštėja. Prieš tai pagardiname druska ir pipirais.

Kadangi padauginau vyno, troškinys išėjo skystokas ir rūgštokas. T. y., man pernelyg ryškiai jautėsi vynas. Patiekiau troškinį su ryžiais ir išėjo sotūs, bet lengvi šeštadienio pietūs. Tikrai mėginsiu dar kartą – tai pigus ir geras patiekalas. Tik vyno kiekį jau pamažinsiu