Ignės puodas

Kartais reikia, kad vakarienė būtų tikrai pigi, soti ir paprasta. Ypač kai lysvėse vartosi jau beperaugantys agurkai ir taip gaila juos išmesti, o atiduoti nebėra kam – visi draugai, giminiečiai ir artimieji jau apdalyti. Šis patiekalas puikus savo paprastumu ir netikėtumu. Neabejoju, kad ne vienas suklus: “Įdaryti agurkai? Kas per..?” Taip, įdaryti agurkai! Kadangi šaldytuvo stalčius vos užsidaro nuo agurkų, gaminsiu dar ir dar kartą.

2 porcijoms reikės:

4 didelių agurkų (kuo didesni, tuo lengviau)

200 g maltos jautienos

pusės stiklinės virtų ryžių

druskos, pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus

1/2 stiklinės grietinės

Agurkus nuplauname ir nuplikiname verdančiu vandeniu. Sudedame į indą ir trumpam uždengiame. Paskui nulupame odelę, nupjauname vieną galą ir išskobiame sėklas (kad išeitų toks pailgas indelis). Kaip minėjau, kuo didesni agurkai, tuo lengviau bus sėklas per tą siaurą angą išrakinėti. Agurkų vidų pabarstome druska.

Maltą mėsą sumaišome su virtais ryžiais. Minėtoji pusė stiklinės yra gana orientacinė, kadangi recepto originale kiekio apskritai nebuvo. Siūlau maišyti “iš akies” – tiek, kiek norisi įdare ryžių. Įberiame druskos bei pipirų ir gerai išmaišome. Prikemšame agurkus gauto įdaro.

Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir iš visų pusių trumpai apkepame agurkus. Sudedame juos į kepimo indą arba indus (jei gaminame porcijomis), užpilame grietine ir pašauname kepti. Grietinę geriau naudoti liesą ir prieš pilant ją gerai išmaišyti, kad taptų kreminė ir lengviau pilama. Grietinę galima pagardinti pipirais. Šauname agurkus orkaitėn (~170-180 laipsnių) ir troškiname maždaug 15 min. Prieš patiekdama aš dar užbėriau tarkuoto kietojo sūrio, bet tai nėra būtina.

Keista, bet taip abejojau šio patiekalo sėkme, kad liko vos kelios neiškalbingos nuotraukos. Valgis tikrai skanus ir įdomus, vertas dėmesio. Tą gali paliudyti ir kiti bandžiusieji. Na, ir faktas, kad gaminsiu dar ne vieną kartą.

Receptas iš knygos “Didžioji virėja”.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.