Salierų ir bulvių tyrsriubė
Būna, paskanauju kur nors patiekalą ir mirk-gyvenk užsimanau jį įgyvendinti pati. Recepto, be abejo, neturiu. Tad tenka improvizuoti ir kurti. Šįsyk – improvizacija sriubos iš “Mano guru” tema. Iš karto perspėju – iš nurodytų apytikslių kiekių išėjo skystoka sriuba. Kitąkart pilsiu kone perpus mažiau sultinio, taip skonis turėtų būti sodresnis.
Reikės:
1 litro sultinio
5-6 nedidelių bulvių
0,5 vidutinio dydžio saliero šaknies
2 arbatinių šaukštelių kario
maltų baltųjų pipirų
saujos džiovintų grybų (nebūtina)
Patinka man sriubos, kai visas sudedamąsias dalis galima rasti virtuvėje ir niekur nereikia pėdinti ieškoti specialingų ingredientų.
Džiovintų grybų (baravykų ir šilvbaravykių) dėjau todėl, kad “Mano guru” patiekiama tyrsriubė gardinama baravykais ir šonine – tai suteikia papildomų skonio natų. Tačiau tai nėra būtina, manau, ir viena tyrė yra gardi. Taigi, jei dedame grybus, juos išmirkome, nukošiame. Galima ir pakepinti. Aš to nedariau, bet, manau, nepamaišytų bryzelis šoninės ir tuose riebaluose pakepti grybai.
Paruošiame sultinį. Saliero šaknį ir bulves nulupame, nuplauname ir supjaustome kubeliais. Užviriname sultinį ir į jį sudedame daržoves. Verdame, kol suminkštėja. Kaip jau minėjau, norėjau sodresnės sriubos, tačiau padauginau sultinio. Na, bet šituos dalykus galima pagal pageidavimą suderinti.
Traukiame trintuvus ir triname triname triname, kol masė pasidaro vientisa. Salieras ne visada “atsiduoda” trintuvui, tad verta ilgėliau gabalėlius pavirti.
Į sriubą beriame kario, pipirų, grybų. Viską išmaišome ir pakaitiname kelias minutes. Susilaikiau nuo noro įbert imbiero – nežinau, gal eksperimentas būtų vykęs.
Pilame į dubenėlius ir skanaujame. Mano manymu, tai vykusi sriuba. Ir nebrangi, ir soti, ir netgi šiek tiek “antigripinė” – sukirtusi dubenėlį jos, įlindau lovon ir peršalimas pagaliau truputuką atsikabino. Tikrai kartotina sriuba, o su šonine dar ir vyram įtiktų, manau, kirstų išsijuosę 
