Rabarbarų ir morengų pyragas
Šį receptą radau Nigella Lawson knygoje “How to eat” – mano dabartinėje maisto gamybos ir požiūrio į maistą Biblijoje. Šiaip jau tai nėra greitai ir paprastai pagaminamas skanumynas, ypač kepant pirmąkart. Tačiau nujaučiu, jog, gerai pasitreniravus, viskas pasidaro greitai.
Reikės:
130 g + 2 valgomųjų šaukštų miltų
6 šaukštų atšaldyto ir kubeliais supjaustyto sviesto
1 didelio apelsino sulčių
šiek tiek druskos
700 g kubeliais supjaustytų rabarbarų
2 atskirtų kiaušinių
250 g + 1 valgomasis šaukštas cukraus
2 valgomųjų šaukštų išlydyto sviesto
1/4 cream of tartar (galima pakeisti valgomosios sodos ir kepimo miltelių mišiniu arba šlakeliu (žaliosios) citrinos sulčių)
Tešlos gamyba nesudėtinga (tik užima laiko). Kubeliais pjaustytą sviestą sumaišykite su miltais ir kelias minutes palaikykite šaldymo kameroje ar bent šaldytuve. Atvėsinkite pusę apelsino sulčių su žiupsneliu druskos. Visus produktus dedame į virtuvinį kombainą (kapoklę) ir smulkiname, kol matyti, kad galima formuoti tešlą. Jei reikia, galima paskiesti šaltu vandeniu (bet atsargiai, kad nebūtų per daug). Suformuojame tešlos rutulį, jį kiek paplojame ir dedame į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui.
Iškočiotą tešlą klojame į neaukštą kepimo formą, dar pusvalandžiui dedame į šaldytuvą. Ruošiame įdarą. Smulkintus rabarbarus patroškiname likusiose apelsinų sultyse (jei jų maža, galima įpilti daugiau). Troškinti reikia tik tiek, kad jie neatrodytų žali. Tada rabarbarus nukošiame, tačiau skysčio neišpilame, o pasiliekame.
Atskiriame kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukame. Atskirai sumaišome 180 g cukraus, du šaukštus miltų, išlydytą sviestą. Į masę sudedame trynius ir nuo rabarbarų nukoštą skystį. Išmaišome.
Metas viską sudėti į krūvą. Kepimo formą su tešla (tik tešla, dar be įdaro) kepame 200 laipsnių orkaitėje (aš kepiau vėsiau, mat bijojau sugadinti) maždaug 20 min. O kepti reikia taip: uždengiame tešlą folija, į ją įberiame džiovintų pupų (kad laikytų tešlos formą) ir kepame. Taigi į pakepusią tešlą sudedame rabarbarus ir užpilame paruošta mase. Kepame dar apie pusvalandį, kol mišinys sutirštės.
Kiaušinių baltymus išplakame iki tvirtų putų, sudedame likusį cukrų (išskyrus tą vieną šaukštą), šiek tiek rūgšties (cream of tartar ar citrinos sulčių ar kito pakaitalo; galima ir nieko nedėti) ir dar plakame, kol, pakėlus baltymus, jie stovi tvirtai. Baltymus dedame ant rabarbarų masės, galime dailiai pašiaušti, pabarstome šaukštu cukraus ir kepame, kol viršus apskrunda ir sukietėja.
Pyragas skanus ir šaltas, ir šiltas, patiektas su ledais. Keista, tačiau rezultatas buvo vertas triūso (aš vis dar bijau kepti pyragus ir tortus, bijau sugadinti tešlą; tad šis receptas man buvo tikras iššūkis). Iš nurodytų kiekių išeina deserto aštuoniems žmonėms. Beje, galima dėti ir daugiau cukraus, pyragas tada bus saldesnis. Beje, apelsinas tešloje ir įdare suteikia puikaus papildomo skonio. Manau, apelsino sulčių galima pilti į bet kuriam saldžiam pyragui kepamą tešlą.
Iš anksto atsiprašau dėl nuotraukos nebuvimo. Ji teoriškai yra, bet nenori persikelti. Teks pagyventi taip, kol kepsiu darsyk ir kokybiškai nufotografuosiu.
oh, labai sudominai knyga – iš pavadinimo regisi, kad kalbėtų apie slow life tokį. po egzamino (kuris už poros val., o vis dar nieeeeeeeko nemoku; todėl skaitau tinklaraščius xD) pasidomėsiu. amazon tai rašo įdomiai: “”I hate the new-age voodoo about eating”, she declares. “The notion that foods are either harmful or healing, that a good diet makes you a good person”". mano irgi panašus požiūris, labai panašus – nėra tokio dalyko kaip “nuodėmingas maistas”, nebent kaip “pyragėlis, už kurį nuodėmę padaryčiau”, o ne kaip “500 kcal, 40g riebalų — nuodėmė, ryt sportuosiu 3 valandas”. ir ypač ta dalis, kad “good diet makes you a good person”. o kokio tipo ten receptai?
Jul, receptai ten įvairiausi, pradedant pagrindiniais padažais, makaronų patiekalais ir baigiant mažais meniu, pvz., savaitgalio pietums. Daug žuvies patiekalų, įdomių desertų. Yra skyriai apie maisto ruošimą kūdikiams ir vaikams, apie greitai paruošiamus patiekalus, apie gaminimą sau. Filosofija ten tokia ir yra – nėra blogo maisto ir nėra prasmės nevalgyti skaniai. Žodžiu, motto: tu esi vertas to, kad skaniai gamintum ir pats tai valgytum. Ir kad negalima būti geru virėju, jei nemėgsti valgyti
Šiaip teisinga knyga ir labai įdomiai parašyta – receptai įsikomponuoja į vientisą pasakojimą. Jau nusėjau puslapius lapeliais, pasižymėdama dėmesio vertus receptus. Norėjau iš amazonės jos kitą knygą pirkt, “How to be a domestic goddess”, bet kažkas ten man nesusikombinavo.
(lengva man kalbėt, jau pamiršau ką tai reiškia..)
Eik mokytis
darkart perskaičiau receptą – ogi ir aš pati jį jau senokai kompiutery išsisaugojusi, va tai tau
na, taip nelabai ir pasimokinau, beje (nors reikėtų, oi kaip reikėtų, kad kas užpakalį paspardytų – mat labai jau sunkios savaitės dvi nusimato.. bet ką jau čia..), tuoj jau ir į egzaminą važiuosiu, tačiau
ah, dar pavarčiau virtualiai tą knygą – kiek amazonius leido – man patinka, kad ji storaaaaa, man patinka didelės knygos. bėda ta, kad esmi vegetarė, todėl labai sunku išsirinkti knygą – vegetariškos kai kurios būna tokios mehhh, nieko vertos, bet nenoriu užtaikyti ir ant tokios, kuri būtų kiaurai mėsiška. taip ir sukinėjuosi rateliu. ak kaip gaila, kad mūsų bibliotekose bei knygynuose nedaug tų kulinarinių – pavartytum, ir būtų aišku, nori ar ne.
Nigella isties yra nereali. Ir jos receptai be galo skanus. Bet isties nuodemingi.. Tad nors turiu jos knyga ir labai ja megstu, stengiuosi nepadauginti jos receptu, nes nesinori tokios pat transformacijos kaip kad Nigella. Jei palygintumet jos figura pirmosiose ir veliausiose laidose..
Zodziu filosofija is esmes teisinga, bet ir pavojinga
na, man regisi, kad nigella būtent tą ir sako: nesvarbios tos transformacijos bei pavojai, nesvarbus tas ’svoris’ ar ką – svarbu turiningai (ir gardžiai ,)) gyventi, štai: “She stands as a “healthy model” for young girls and encourages women of all sizes to live their lives to the fullest.”.
pasidomėsiu ja daugiau, tikrai sudomino ,}
Ot tai diskusija užvirė. Dėl Nigellos figūros ir kitko – man ji kaip tik tokia ir graži. Aišku, įtakos turi ir jos genai. Turbūt net būdama ūkininkė ji būtų elegantiška… O dėl transformacijų – ji gi du vaikus pagimdė
Bet kurios moters figūra pasikeistų.
Tegul ir toliau ji populiarina savo filosofiją. Kad būtų atsvara kūno kultui ir vergavimui jam.
Niekas cia nepropaguoja kuno kulto. Tiesiog visur reikia saiko ir as didziuliam virssvory didelio grozio nematau.. O kur dar implikacijos sveikatai (diabetas, padidejusi sirdies ligu rizika, etc).
Ir gimdymui kazin ar galima suverst viska.. ypac kai vidutinis jos desertas turi mazdaug puse visos dienos kaloriju normos
O siaip man Nigella ir jos laidos net labai patinka, visgi gyvenant vien jos receptais ne gimdyt nereiketu..
Taigi čia kiek pavėluotai, bet į temą – paskaičiau beveik iki galo knygą. Ir yra visas skyrius, skirtas dietai. Nigellos receptai gali ir be tūkstančių kalorijų apsieiti! Bet netgi rašydama apie dietos laikymąsi, ji lieka ištikima sau – kad nebūtina kankintis, kad galima ir liekninantis valgyti skaniai ir sočiai, tik mažiau kaloringai ir riebiai. Ten ir desertų suminėta – tiesa, dauguma tai švieži vaisiai bei jų deriniai. Bet visgi net ir toks dalykas jos supratimu turi būti malonus.
Beje, aš labai norėčiau sugebėti nenorėti valgyti. Kita vertus, tai toks malonumas, kad tenka paaukoti idealias kūno proporcijas…