Būna, aptingsti žmogus. Net jei šaldytuvas pilnutėlis, tau atrodo, kad nesugebėsi nė piršto pajudinti, na, net salotų nepasidarysi. Aš kartais taip aptingstu. Tiesa, gaminti valgyti labai mėgstu, bet kartais vėl eiti į virtuvę, traukti peilį ir keptuvę būna taip nepakeliamai sunku, kad numoju ranka ir nusprendžiu: reikia nusipirkti ko nors gatavo. Gyvenant tokiame nedideliame mieste kaip Gargždai pasirinkimas nėra didelis. Arba kebabai, arba pica, arba cepelinai iš „Bulvės“, jei dar dienos metas. Cepelinų aš nemėgstu, kebabas toks dalykas, kurį visi valgo, bet paskui meluoja, kad oi ne ne, kebabų nieku gyvu (tiesą sakant, jų reikia norėti; na, užsigeisti tos padaže paskandintos mėsos su daug kopūstų). Lieka… picos. Picerijų Gargžduose nemažai ir tokiomis tingulio dienomis mes kartais iš vienos arba kitos užsisakome, bet dar niekada neteko skirtingų picų lyginti. Kodėl gi neišsiaiškinus, kurios picos Gargžduose skaniausios? Pasikviečiau į talką prietelių ir du draugus su puse (ta pusė tai metinukė mergaitė, savo nuomonę išreiškianti iškalbingais oooooooo ir bum) iš Žemaitijos sostinės, išsirinkom kartu picas (viena iš jų būtinai turėjo būti aštri) ir susėdom lyginti (ne skalbinius).

Ievos skanėstai

Ievos skanėstai, kepyklėlė ir picerija, – tikra Gargždų senbuvė, daug patirties ir įdirbio turinti maitinimo įstaiga. Pyragai ir pyragaičiai ten tikrai skanūs, o ir įvairovė didelė. Bet kaip su picomis? Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepia maloni darbuotoja, priima užsakymą ir patikina, kad po 20 min. picos jau bus. Išsirinkome jų Aštriąją su rūkytu kiaulienos kumpiu, pomidorų ir „Tako“ padažais ir Barseloną su lašiša, krevetėmis, gražgarstėmis ir citrinomis. Už dvi mažas (25 cm skersmens) picas sumokėjome 8,8 €.

picos gargžduose

Atidarius dėžutes (jos, beje, firminės) pirmiausia nustebina estetinis vaizdas. Picos gražios, dailutės, spalvingos, kelia apetitą. Aštrioji, kaip ir priklauso pagal pavadinimą, pakankamai aštri, padažai maloniai dera, nors smulkiai tarkuotas kumpis primena pigias šaldytas picas. Barselonos įdaras taip pat skanus, gerai apgalvotas ir suderintas. Lašišos nemažai, krevečių galėtų ir daugiau būti, bet vis dėlto neblogai. Tiesa, picų pagrindas kietokas ir šiek tiek guminis. Norint atsikąsti tenka kaip reikiant pasidarbuoti dantimis.

Bokšto pica

Šita picerija (tiksliau, kioskas vieno namo kieme) veikia kokius metus, bet aš apie ją pirmąkart išgirdau ruošdamasi šitam mūšiui. Kaip supratau, tai prie autostrados esančios picerijos Imperija filialas kitame miesto gale. Užsakymo skambutis truko 14 sekundžių! Ir tik todėl, kad ėmiau mykti pamiršusi, kokias picas nusprendėme valgyti. Darbuotoja nepranešė, nei kada picos bus, nei ar tikrai jos bus. Čia picos dydžio nepasirinksi – yra toks, koks yra (atrodo, 32 cm). Valgiaraštį internete radome tik labai prastos kokybės, todėl rinkomės apgraibomis. Viena Aštrioji, viena Vištienos ypatingoji. Kas bus, tas bus. Aptarnavimas vietoje, priešingai nei pokalbis telefonu, buvo labai malonus ir draugiškas. Gal ten niekas telefonu neužsakinėja ir aš ją labai nustebinau? Gal visi tik ateina ir laukia, kol pica iškeps? Kad ir kaip ten bebūtų, čia dvi picos mums atsiėjo 8,6 €.

picos gargžduose

Bokšto picos estetiškai ne tokios patrauklios, daug abejonių kelia ant Vištienos ypatingosios juoduojantys grybai. Bet neragauti negalima, todėl pamažu suleidžiame dantis į picas. Aštrioji pakankamai aštri, su faršu, marinuotais svogūnėliais ir Chalapos paprikomis. Sūrio nepagailėta ir mums visiems patiko padažas, kuriuo išteptas pagrindas. Vištienos ypatingoji be pievagrybių būtų daug geresnė. Vištienos nemažai ir ji neperkepta, rūkytas kumpelis suteikia malonaus dūmo aromato. Bokšto picos pagrindas, mūsų galva, geresnis, minkštesnis. Prie picų gavome ir majonezinio padažo. Padažas prie picos – tai laiko patikrintas būdas nuslėpti, kad ji sausa ir sprangi. Šitos picos nei sausos, nei sprangios, bet padažo vis dėlto paragavome. Neblogas.

Pizza Buda

Prie Gargždų autobusų stoties veikiantis raudonas kioskas vietinių jau senokai pamėgtas, dažną vakarą prie jo nusidriekia eilės. Priežastis paprasta – ten gali greitai, pigiai ir sočiai pavalgyti. Išsirenkame dvi 32 cm skersmens picas: Peperoni su saliamiu ir Chalapos paprikomis ir Su tunu, kuri, taip, be abejonės, yra su tunu, alyvuogėmis ir citrinomis. Užsakymą telefonu priima greitai ir operatyviai (beveik taip pat greitai kaip Bokšto picoje). Po dvidešimties minučių picos jau iškeptos ir kainavo jos 6,6 €.

picos gargžduose

Pizza Buda picos taip pat ne grožio įsikūnijimas, prajuokina ant Peperoni užmesta viena raudonoji aitrioji paprika ir tos trys alyvuogės ant picos su tunu, pasmulkintos taip, kad atrodytų daugiau. Skonio picos neblogo, o ir pagrindas ne guminis. Bet ingredientai prastokos kokybės, viskas atsainiai paruošta. Greta Pizza Buda taip pat duoda majonezinio padažo, tik šis aštresnis, labiau dvelkia česnakais. Žinoma, kai viena pica kainuoja 3,3 €, nėra ko norėti. Kaip sakant, gauni tai, už ką moki.

Verdiktas

Po sočių ir įdomių pietų prasidėjo diskusija, kurios gi picos buvo skaniausios, tačiau vieningos nuomonės nepasiekėme. Ievos skanėstų picos brangiausios ir mažiausios, bet su geriausiais ingredientais ir vizualiai patraukliausios. Jei ne tas guminis pagrindas, būtume jas paskelbę neginčijamomis favoritėmis. Pizza Buda picos didelės ir nebrangios, bet jų ir kokybė prasčiausia. Bokšto picos kepiniai gana skanūs, su geru pagrindu, tik įdarai galėtų būti dar geresni, nes kaina vejasi Ievos skanėstų picas. Žodžiu, nusprendėme: jei mieste atsirastų įstaiga Ievos skanėstai prie bokšto, kur būtų vienų įdaras ir kitų pagrindas, tos įstaigos picas paskelbtume geriausiomis Gargžduose.

Papildyta:

Ibo kebabai ir picos

Atrodo, Gargždai nedidelis miestelis, bet vaikštant šen bei ten išsimina tam tikri takai, iš kurių iškrypsti tik retomis progomis. Todėl fakto, kad garsieji Ibo kebabai siūlo ir picų, nežinojau. Na, neteko niekada pro šalį praeiti. Bet internetas nuostabus dalykas – ko pats nežinai, kiti pasako. Todėl nepraėjus nė savaitei po picų eksperimento aš jau žengiau per balto kiosko prie turgaus slenkstį. Pietums vėl picos! Dvi mažos picos atsiėjo lygiai 8 €, ir nepraėjus nė 15 min. žygiavau namo su… įtartinai sunkiu nešuliu. Kodėl jos tokios sunkios, mąsčiau sau šildama po kvapnia našta. Dar benešant sukirbėjo įtarimas, kuris atidarius dėžutes pasitvirtino su kaupu.

picos gargžduose

Tai, ką čia matote, ne lengvasvorės lietuviškos picos! Čia Gargždų picų motinos, iš kurių įsčių gimtų bent penkios standartinės picos, čia vietinės deep dish picos ar bent jau užuomina į jas. Sūrio paklotai žadina apetitą ir susėdame ragauti aštrios Rasos picos su kumpiu ir Chalapos paprikomis ir Ibo picos su kebabų mėsa, marinuotais agurkėliais ir pievagrybiais. Įdaro tiek daug, kad jis tiesiog krenta iš vidaus. Daug mėsos, daug sūrio, daug visko. Pagrindas maloniai minkštas, nors galbūt kiek perkepęs. Dviese suvalgome po gabalėlį abiejų picų ir suprantam: liks ir vakarienei, ir rytojaus čempionų pusryčiams – tokios šitos picos sočios. Aš nežinau, ar greitai vėl norėsiu tų picų pyragų, bet dėl vieno esu tikra – kai užsigeisiu nuodėmingai sotaus maisto, eisiu pas Ibo.

Papildyta 2016 lapkritį:

Jei kas nors mėgins jus įtikinti, kad Gargždai – cepelinų miestas, paniekinamai prunkštelėkite, atmeskite plaukus (jei tokių turite) ir tarkite: Gargždai yra picų miestas. Taip, tikrai! Man rodėsi, kad vienam nedideliam miesteliui picerijų kaip ir pakanka, bet ne! Šį rudenį pačiame centre atsidarė dar viena – importinė Trolių pica. Kodėl importinė? Todėl, kad jos filialai jau veikia Kaune, Telšiuose ir kituose Lietuvose miestuose. Būtent Telšiuose pirmąkart ragavau jų keptų picų, todėl klaidingai maniau, jog tai žemaitiškas produktas. Ir to ragavimo neprisiminiau. Ar buvo skanu? Lyg ir. Kokybiška? Nežinau… Taigi, vieną lapkričio sekmadienį nutariau vėl paragauti tų troliškų picų, tik šįkart jau keptų Gargžduose. Užsakymą telefonu priėmė žvaliai ir energingai ir pažadėjo, kad picos bus iškeptos per 10 min. (!!!) Nustėrusi puoliau mautis padoresnes kelnes ir užsimaukšlinusi kepurę lėkiau pro duris. Nors gyvenu arti, be reikalo šaldyti picos nenorėjau. Ir išties – vos atėjusios manęs jau laukė dvi vidutinės picos: aštri Prego su kalakutienos kebabų mėsa, pievagrybiais ir Chalapos paprikomis ir bemėsė Rucola su mocarela, pomidorais, kaparėliais ir gražgarstėmis (abi po 4,09 Eur).

picos gargžduose

Picos gana dailios ir fotogeniškos. Ir jos – tikra aukščiau aprašytų Ibo picų antitezė. Plonos, lengvos, o įdaro būtent tiek, kiek reikia. Benešant namo ir befotografuojant tos plonapadės picos atvėso, bet skoniui tai nepakenkė. Padas išliko traškus, o įdaras pakankamai sultingas. Jokių padažų (kuriuos Trolių pica duoda už papildomą kainą) nereikia. Viskas gana subtilu, skoninga, neperkepta. Žodžiu, įspūdis tikrai geras. Beje, Trolių picoje taip pat galima valgyti vietoje, yra keli staliukai. O iškaboje išraitytas žodis „sušiai“ mane labai suintrigavo. Kaip supratau, yra ir paruošta vieta jiems gaminti. Troliai, jei jūs man pasiūlysit Gargžduose bent pusėtinų sušių, aš pas jus eisiu ir eisiu. Tikrai.