Panašius makaronus pirmąkart valgiau Gargžduose – miestelyje, kuriame dabar ir gyvenu. Tiesa, anieji buvo su ispanišku čorisu. O štai manieji – su lietuviška kaimiška dešra. Taip jau nutiko, kad iš tėvonijos vis parsivežu vieną kitą dešrigalį. Taip ir gimė ši improvizacija aštria tema. Dešrai sunaudoti ir (labiau) vyrui palepinti. Drąsiai galima sumažinti aitriosios paprikos kiekį arba jos apskritai nedėti – manau, pavyks taip pat gerai. Bet tiems, kam patinka, kai pro ausis garų kamuoliukai virsta, – pats tas.
4 porcijoms reikės:
500 g makaronų (dažniausiai verdu vamzdelius)
bryzelio šalto rūkymo dešros (maždaug per gerą sprindį)
1 didelės raudonosios paprikos
1-2 nedidelių aitriųjų paprikų
1 mažo svogūno
2 česnako skiltelių
1 mažos skardinės konservuotų pomidorų
juodųjų pipirų
žiupsnelio džiovintų bazilikų arba kelių šviežių lapelių
Su makaronais pasaka sena ir ta pati – išverdame al dente. Tuo tarpu susmulkiname svogūną, papriką, dešrą, aitriąsias paprikas ir pomidorus (jei jie nesmulkinti). Keptuvėje be aliejaus pakepiname dešros gabalėlius. Visi tie kaimiški riebumai išsilydo, dešrytė apskrunda – mmm! Tada keptuvėn keliauja svogūnas, išspaustos česnako skiltelės ir aitriosios paprikos. Kartais, jei dešra pasitaiko riebesnė, netgi nepilu papildomo aliejaus. Bet jei prireikia – tiesiog vos vos šliūkštelėju. Pamaišome, pakepiname ir sudedame smulkintą papriką. Vėl išmaišome, beriame pipirų ir džiovintų bazilikų. Jei naudojate šviežius bazilikus, suberkite juos prieš pat išjungdami ugnį. Druskos į padažą nededu – dešra ir taip pakankamai sūri. Tada supilame pomidorus ir kelias minutes troškiname, kad visi skoniai susigertų ir susimaišytų.
Makaronus – į lėkštes, padažą – ant makaronų, šalia šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio, ir valgom. Aštru – taip. Skanu – taip. Sotu – taip. Vasarą tokie makaronai galbūt nelįstų, bet kai vėjas langus drebina ir pakraigėse stūgauja, patiekalas sušildys ir pakylės nuotaiką.
