Ignės puodas

Nuo tada, kai pradėjau domėtis viešuoju maitinimu, vis ieškau tos pačios pačiausios vietos skaniai ir jaukiai pavalgyti. Yra kelios vietos, kur mielai sugrįžtu. Tačiau dar tiek daug neaplankyta, kad negaliu tvirtinti – štai ta, mano vieta. Visgi šiokį tokį apibendrinimą galiu padaryti – pajūrio restoranų maistu beveik nenusivyliau (išskyrus pora išimčių)! Valgyta ir Šventojoje, ir Klaipėdoje, ir Šturmuose.

Kadangi savaitgalį vėl buvome Vakarų Lietuvoje, pasinaudojome proga ir vėlyvus sekmadienio pusryčius-pietus valgėme Gargžduose esančiame restorane “Lijo”. Iš tikrųjų tai keturi viename: kavinė, restoranas, galerija ir viešbutis. Sėdėjome restorano pusėje. Nežinau, ar meniu skiriasi, tačiau supratau, kad vakare smagiau pasisėdėti kavinės pusėje – klesteli ant palangės, išsirenki vyno iš gausaus sąrašo ir mėgaujies…

Aplinka – toks subtilus ir romantiškas skandinaviškas minimalizmas… Knygų lentynos, stalo žaidimai, akvariume gyvena auksinė žuvytė. Tualete – taipogi knygų lentynėlė, linksmos ir nostalgiškos nuotraukos. Tyliai skamba subtili muzika. Puiki vieta ramiai pavalgyti. Iš visko spinduliuoja gera aura – justi, kad šeimininkai pasistengė.

Kainos nėra labai mažos. Tačiau porcijų dydis tikrai nemenkas, tad reikia atsargiai apskaičiuoti, ar po užkandžio dar tilps kepsnys Patiekalų pasirinkimas tikrai nemažas. Yra ir prašmatnesnių kepsnių, ir paprastų lietuviškų cepelinų. Kelios pilstomo alaus rūšys (dėmesio – nebrangus “Guiness”), daug vyno ir kitų gėrimų, nemažai desertų. Įtraukti keli patiekalai ir vaikams – “Lijo” jiems ir žaislų parūpino, stengiasi pritraukti šeimas.

Užsisakome, kaip ir dera netoli jūros, jūros gėrybių ir žuvies patiekalus. Užkandžiui rinkomės midijas baltojo vyno padaže (20 Lt). Valgėme pasidalindami, tad nežinia, ar specialiai mums jų padaugino, ar porcija visada tokia. Bet buvo skanu skanu… O ir pačios midijos nemažos, mėsingos, nepervirtos. Padavėja minėjo, jog jas gauna šviežias, tad kokybė gera. Manau, čia midijos netgi skanesnės nei belgiškame restorane Vilniuje (o ir gerokai pigesnės…).

Antrieji patiekalai atkeliavo greitai ir nustebino porcijų dydžiu. Kolega ragavo troškintus kalmarus su bulvių koše (15 Lt), o aš – sterko kepsnį su porų padažu (18 Lt). Abu patiekalai buvo labai gardūs, ypač puikiai derėjo padažai. Prie sterko tiko keptos bulvės su lupena. Tiesa, salotos buvo truputį neišradingos, tačiau tai nekliuvo.

Po gardžių ir sočių pietų, deja, nebetilpo desertas, nors magėjo paragauti rikotos sūrio deserto. Tad išgėrėme geros kavos, pasidžiaugėme jaukia atmosfera ir pasižadėjome užsukti dar, mat liko daug kas neišragauta… Beje, patiko tai, kad sekmadienį, dar ne visai pietų metu, ne sezono metu ir netgi ne pajūryje, o Gargžduose, buvome ne vieninteliai lankytojai – vadinasi, vietiniai vertina šį restoraną.

Likau labai patenkinta vizitu “Lijo” – jis pateisino lūkesčius, išsikeltus dar prieš gerą mėnesį. Apskritai tai aukšto lygio maitinimo įstaiga, nes turi savo dvasią, savo kryptį ir išsiskiria iš kitų restoranų. Jau nekantraudama laukiu kitos kelionės pajūrin!