Keptas karpis

Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…

Komentarų: 2

  1. egidija says:

    mano tėtis irgi užkietėjęs žvejys, upė kieme praktiškai tai ir sėdi prie jos nuo šešių vos ne kožną dieną :)
    o karpio nesu ruošus, tai ir patarimų neturiu. bet taviškis oi kaip apetitiškai atrodo…

  2. igne says:

    Jei mano tėčiui taip būtų, tai tikrai nebeišlįstų iš paupio.. Nebent pašarų virti :) Siaubo mamai būtų…
    O karpis šitas visai vykęs, bet va, tas smalsumas, kas kitapus tvoros… :) )

Palik komentarą