- Ignės puodas - http://puodas.lt -

Kaip suplanuoti maisto atostogas

Jau senokai ruošdamasi į kelionę maisto reikalų nepalieku atsitiktinumui. Pakako man vidutiniškų valgymo patirčių ar pusbadžiu praleistų atostogų svetimame mieste. Juk norisi, kad metas, praleistas negaminant, būtų kuo malonesnis. Be to, yra tiek regioninių, tradicinių patiekalų ir ingredientų, kad viso gyvenimo nepakaktų jiems išragauti. Kam švaistyti laiką ir kelionių atveriamas galimybes šlamščiant „saugų“ maistą (pirmąkart viešėdama Stokholme valgiau mėsainį Burger King ir šaldytą troškinį iš prekybcentrio)? Nesu didelė avantiūristė ir rizikuoti nemėgstu, bet mėgstu atrasti, o neįprasto maisto teikiamas atradimo džiaugsmas – vienas maloniausių pojūčių.

Jei ir jums nesinori beskonių ir kulinariškai nuobodžių atostogų, pasidalysiu savo patirtimi. Ruoštis maisto atostogoms galima dvejaip: ieškant konkrečių restoranų/ užkandinių/ barų arba išsiaiškinant patiekalus/ ingredientus, kuriais garsėja tam tikras kraštas arba miestas. Aš mėgstu derinti abu dalykus. Būtinai pasidomiu tradiciniais šalies patiekalais ir kaskart pasitaikius progai stengiuosi jų paragauti, palyginti, atrasti, kur ir kokie jie skaniausi. Bet taip pat susirandu įdomias ir itin gerai vertinamas maitinimo įstaigas (nepriklausomai nuo to, kokią virtuvę ar kokius patiekalus jos siūlo). Jei reikia, jei rekomenduojama, kartais ir staliuką iš anksto rezervuoju. Kaip išsirinkti dėmesio vertą restoraną? Šiais visagalio interneto laikais tai kaip niekada paprasta – užtenka paguglinti. Aš rinkdamasi derinu tris šaltinius: TripAdvisor [1], Facebook ir Google atsiliepimus. Būtinai perskaitau kuo daugiau nuomonių, bet į radikaliai neigiamas išmokau nekreipti dėmesio. Žmonės – išrankūs, užgaidūs padarai, todėl jei tarp šimto gerų arba vidutiniškų įvertinimų įsimaišo vienas kitas neigiamas, jo nepaisau. Apskritai kiekvienas apsilankymas restorane yra rizika. Kiekvieno asmens skonis individualus, todėl tai, kas patinka vienam, nebūtinai sužavės kitą. Be to, visi mes šališki, veikiami nuotaikos, asmeniškumų… Bet jei tarp apžvalgų rikiuojasi keli neigiami atsiliepimai iš eilės, tą vietą išbraukiu iš lankytinų sąrašo. Skaitydama įvertinimus visada patikrinu, kada jie parašyti, ir aktualiais laikau tik naujausius. Juk man neįdomu, koks buvo restoranas vos atsidaręs, prieš kokius trejus metus…

Susidariusi dominančių restoranų sąrašą atsidarau patikimuosius Google Maps ir susidėlioju taškelius. O po to viską palieku… spontaniškumui. Buvo metas, kai valgymą atostogų metu planuodavau religingai, kone minučių tikslumu. Bet tai tik išvargina ir apriboja, o per atostogas norisi laisvės. Todėl dabar, pasirūpinusi išsisaugoti savo maisto vietų žemėlapį arba apsirūpinusi interneto ryšiu, išalkusi tiesiog atsidarau žemėlapį ir renkuosi artimiausią vietą. Jei tokios nerandu, einu akis išplėtusi – gal kas nors kris į akis. Ir dažniausiai krenta. Keliaudama pasimokiau, kad geriausiai sekasi tada, kai nieko neplanuoji. Kai žinai bendras gaires, bet griežtai jų nesilaikai. Žinoma, rezervavęs staliuką nori nenori tampi pririštas prie tam tikro laiko ir vietos, bet ir rezervuoji dažniausiai ten, kur labai verta nueiti, kur valgymo patirtis bus išskirtinė.

Dar keli patarimai:

– Kiek įmanoma vengti labai turistinių restoranų. Eikite ten, kur eina vietiniai ir kur tų vietinių tiek daug, kad reikia eilėje pastovėti. Ir nebijokite eilių, ypač jei keliaujate po Rytų Aziją. Eilės dažniausiai greitai juda, o žmonės dėl prastų dalykų ten nesirikiuoja. (Užtat Lietuvoje rikiuojasi. Prie Grill London [2]. Kodėl? Paaiškinkit, prašau, tų vietų fenomeną, nes aš nesuprantu).

– Nebijokit gatvės maisto. Tai pigi, soti ir įdomi alternatyva restoranų maistui. Tik įvertinkite riziką – nevalgykite per aštriai, jei nesate pratę prie tokio maisto. Ir pakartosiu: stokite ten, kur matote eilę. Tai rodo, kad maistas greitai sukasi, neužsistovi ir yra šviežias.

Nebūkite taupūs be reikalo. Tam tikros valgymo patirtys yra neįkainojamos, pasitaikančios vieną kartą gyvenime. Leiskite sau gyventi. Leiskite sau valgyti skaniai. Ir net jei išvykote į kelionę, kurioje „viskas įskaičiuota“, bent vieną vakarą numokite ranka į viešbučio maistą ir, pagal vietinių, gidų arba interneto atsiliepimus susiradę dėmesio vertą restoraną, padarykite sau ir savo skrandžiui šventę.

– Nebijokite kompromisų. Kartais reikia tiesiog pavalgyti – kad ir sumuštinį iš kampinės parduotuvės. Nes kai esi piktalkanis (na, hangry), net gražiausi vaizdai nublanksta, net brizas ne taip maloniai odą glosto. Todėl arba skirkite laiko pavalgyti, arba darykite tai, ką daro išalkę vietiniai – tiesiog greitai užkąskite.

– Jei svečiame mieste arba šalyje turite daugiau laiko, nueikite į maisto gaminimo pamoką. Gausite progą pabendrauti su įdomiais žmonėmis, išbandyti naujus skonius ir būtinai gausite vieną kitą naudingą patarimą. Be to, galėsite išsiaiškinti, kur dar nueiti pavalgyti arba kur geriausia pirkti lauktuves.