Ignės puodas

Vasarą, gerdama alų Barselonoje, pakaštavojau tortiljos, lietuviškai – ispaniško omleto. Skonis patiko, nors suvokiau, kad tai itin paprastas patiekalas. Ir štai, kai sužinojau, kad 52 skanioms savaitėms teks gaminti iš bulvių, pirma toptelėjusi mintis – tortilja!

Receptas – hibridas iš ispaniško ir vokiško recepto. Pagal vokišką reikėjo morkų, bet aš nedėjau.

2 asmenims:

3 nedidelės bulvės

4 kiaušiniai

1 svogūnas

druskos

alyvuogių aliejaus

Nuskustas bulves reikia supjaustyti labai plonais griežinėliais, o svogūną – smulkiai sukapoti. Gana didelį kiekį aliejaus reikia kaip reikiant įkaitinti. Kol aliejus kaista, bulves reikia apibarstyti druska ir išmaišyti. Sudėtos bulvės kepamos nuolat maišant, kad nepradėtų skrusti. Po kelių minučių sudedamas svogūnas. Vėl viskas maišant kepama, kol bulvės pasidaro trapios.

Iki tol į dubenį reikia įmušti kiaušinius, įberti druskos. Į kiaušinių masę sudedamos bulvės, viskas gerai išmaišoma. Aliejų iš keptuvęs reikia išpilti ir kaitinti tuščią keptuvę. Į ją supilama visa masė ir kepama, kol parus. Esant dideliam norui, galima suformuoti ir tipišką tortiljos išvaizdą – aukštesnį kraštelį. Aš kepiau per didelėje keptuvėje, tad nė nesistengiau. Porą kartų apverčiame tortilją ir galime valgyti.

Skanu. Skonis beveik toks pat, kaip Ispanijoje ragautos tortiljos, tad užskaitau. Gaminsiu dar ir dar kartą – juk taip paprasta. Ir yra neribotos patiekimo galimybės – galima varijuoti salotomis ar sudedamosiomis dalimis.