Ir vėl aš su ta duona… Bet man patinka jas kepti! O ši ypač praktiška: nedaug ingredientų, geras rezultatas ir universalumas. Man patiko.

Beminkydama šią duonelę mintyjau, jog galėčiau kokį sekmadienio rytą atsikėlusi anksti (anksčiau už kitus) maišyti, minkyti, kildinti ir kepti.. pusryčiams baltos gardžios duonelės. Esu vyturys, nepaisant to, kad kartais sunku 6 ryto ropštis iš lovos ir vesti laukan jau nerimstantį šunėką. Man smagu, atsikėlus anksti, rytą sutikti skaitant knygą. Man sunku gulinėti, o jei kada netyčia pramiegu iki 11-os, ima dilgti paširdžiuos, kad gražiausią dienos dalį pražiopsojau..

Bet. Daugiau jokių įžangų. Puiki, geriausia, šviežiausia sumuštinių duona.

1 kepalėliui reikės:

500 g kvietinių miltų (papildomai minkyti)

2 a. š. druskos

15 g šviežių mielių

1 a. š. cukraus

aliejaus skardai ir indui sutepti

Ėmiausi šios duonos vos ištaikiusi progą. Nes pažadas, kad tai – puiki duona, besipuikavęs naujausiame delicious. numeryje, mane nugalėjo.

Miltus ir druską sumaišome dideliame dubenyje ir viduryje suformuojame šulinėlį. Įsipilame į matuoklį ar puodelį 300 ml šilto vandens. Mieles, cukrų ir pora šaukštų šilto vandens išmaišome, kol nebeliks gumulėlių. Paliekame porai minučių, kad suputotų. Į miltų šulinėlį supilame mieles ir likusį vandenį. Mediniu šaukštu greitai maišome tešlą, kol ši atšoks nuo dubens sienelių.

Miltais pabarstome stalviršį, ant jo dedame tešlą ir 10 min. energingai minkome. Nuo energingo minkymo priklauso švelni duonos tekstūra, tad geriau negailėti duonelės. Išminkyta tešla turėtų būti švelni ir elastinga. Be to, paspaudus pirštais, tešla turi grįžti į savo pradinę padėtį. Dubenėlį ištepame aliejumi ir į jį įdedame tešlą kildinti 45 min. uždengę rankšluosčiu ar aliejumi ištepta plėvele.

Po to tešlą vėl dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir trumpai paminkome. To reikia, kad dingtų susidariusios oro pūslės, o tekstūra pasidarytų vienoda. Tešlą reikia švelnia suformuoti į plokščią pailgą ovalą ir sulenkti kraštus į vidurį vieną ant kito (pasidaro toks savotiškas vyniotinis). Tada tešlą apverčiame lygiąja puse į viršų ir talpiname į aliejumi išteptą kepimo skardą. Aš šiek tiek baiminausi dėl savosios mažutės, bet ji puikiai susidorojo su užduotimi. Vis dėlto manau, kad prisieis man įsigyti skardinę stačiakampę kekso formą.

Taigi uždengtą tešlą skardoje dar pakildiname 20 min., kad ji išliptų šiek tiek į viršų. Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių. Iškilusios duonelės viršų pabarstome miltais ir šauname kepti ant žemiausios orkaitės lentynėlės. Kepame maždaug 30 min., kol gražiai apskrunda. Iškepusią duonelę atvėsiname ant grotelių.

Namai pakvimpa duona ir šiluma… Vos iškenčiu neparagavusi dar karštos.. O kai jau iškenčiu… Mmm.. puiki švelni tekstūra ir traški plutelė – idealus derinys. Svarbu tik nepamiršti, kad, greta ingredientų, labai svarbus minkymo procesas. Tada duona bus verta medalio.

Receptas iš: delicious. magazine 2010 m. rugsėjo mėn. nr.

Štai visai neseniai Duonos ir žaidimų mintyjo apie taupymą. Ir dar apie labai skanią sriubą papasakojo (jau išmėginta, niam!). Tai va, mes irgi stengiamės taupiai gyventi. Kad liktų ne tik juodai dienai, bet ir svajonėms bei užmojams įgyvendinti. Ir šiuo metu turim didelį užmojį, tad taupom. Be efektyvaus savaitinio meniu dar taikom kitą praktiką: pietūs iš namų (mano atveju – namuose). Aš ir anksčiau dažnai į darbą atsinešdavau vakarienės likučius ar šaldytuvo turinio salotas. O dabar ir vyrui surengiu “lauknešėlį”: salotų, kartais kokį saldumyną ar vaisių ir, kai tik būna, naminės duonos. Nes tokią jis mielai valgo, o va pirktinė tai tik iš bėdos

Kadangi pabodo tie patys duonų receptai, susiradau dar vieną su minimaliu ingredientų kiekiu (čia didelis pliusas taupant).

2 nedideliems kepalėliams reikės:

50 g šviežių mielių

500 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

800-1000 g miltų + minkymui

Pašildykite jogurtą iki 37 laipsnių. Aš pasikliauju pojūčiais – tiesiog kad nebūtų per karštas ir neužvirtų. Juo užpilame sutrupintas mieles ir išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Tada įpilame aliejaus, įberiame druskos ir pamažu maišydami supilame miltus. Sustoti reikia tada, kai tešla atšoka nuo indo sienelių. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 40 min. iškilti.

Tada tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkome tol, kol nebelips prie rankų. Padaliname tešlą į dvi dalis ir suformuojame apvalius kepalėlius. Juos įdedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Abu kepalėlius įpjauname aštriu peiliu ir paliekame dar pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių.

Kepalėlius ištepame šaltu vandeniu ir šauname į orkaitę 10 minučių. Tada karštį sumažiname iki 200 laipsnių ir kepame dar 20 min. Atvėsiname ir mėgaujamės.

Skonio fejerijos čia nebus. Tačiau tai paprasta skani traški kvietinė duonelė. Taip, ji mielinė, tačiau man tokios tinka ir patinka. Gerai tiek prie salotų, tiek prie sriubos. O svarbiausia – visai nedaug darbo ir kaštų.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…

Man vis dar šiek tiek sunku patikėti, kad prieš gerą pusmetį apsėdusi mintis “kai bus sezonas, išsivirti vėžių” pavirto vakariene. Mat būna, prisigalvoju ko nors, pamirštu, neįvykdau… O šįkart pasisekė – tereikėjo kelis kartus įvairiomis progomis įvairiems žmonėms užsiminti, kad noriu vėžių. Ir štai – valio valio, gavau 12 vienetų, iš kurių du kelionės neištvėrė, bet 10 buvo gyvi ir pasiruošę… hmm.. būti suvalgyti.

Reikės:

10 vėžių

1 pjaustyto svogūno

1 saujos krapų

1 saujos petražolių

4 kvapiųjų pipirų

1 stiklinės raudono vyno

vandens (tiek, kad vėžiai komfortiškai tilptų)

gero žiupsnio druskos

galima patiekti su citrinos skiltelėmis

Prieš pradedant ruošti vakarienę rekomenduojama augintinius supažindinti su vakarienės objektais. Gaila, nepavyko kadras, kai šuva bandė atsikąsti vėžio

Pirmiausia vėžius reikia sutupdyti į šiltą vandenį ir pamaišyti, kad išsiplautų dumblas. Nes dumblu tai jau jie smirdi… Tada užverdame vandenį-sultinį, į kurį keliauja druska, krapai, petražolės, svogūnai, pipirai. Dar galima dėti šakninių daržovių, kad būtų daugiau aromato. Sultinį užviriname. Tuo tarpu nuplautus vėžius nuvarviname kiaurasamtyje. Jie dar nenutuokia, kad tuoj bus paskutinioji…

Užvirus tam sultinėliui, sudedame vėžius ir užpilame stikline raudono vyno. Vėl užviriname ir verdame 15 min. Vėžiai turi tapti raudoni raudoni, o tarpai tarp uodegėlių ir likusio kūno turi būti ryškus. Svarbus momentas – negalima virti nebegyvų vėžių. Taip pat negalima valgyti vėžių, kurių išvirusių uodegos tiesios. Uodegėlės turi būti riestos.

Išvirusius vėžius išgriebiame iš puodo ir patiekiame gliaudyti. Mes gardinom citrinų sultimis ir atvėsintu slovakišku baltu vynu. Am niam niam. Gaila, kad mažai. Bet buvo labai skanu, nors vynas nesijautė labai intensyviai. Pati vėžių mėsa buvo minkšta ir net saldoka… Man patiko. Kiekius galima maždaug reguliuoti pagal vėžių kiekį, nors nurodyti kiekiai ganėtinai universalūs.

Beje, virdama vėžius prisiminiau sceną iš “Julie and Julia”, kur Julie verda omarus… Vėžių žudikė, vėžių žudikė…

Receptas iš: Didžioji virėja

Vėl grįžtu prie sezoninių gėrybių. Agrastai. Dar viena mėgiama uoga, kurios sunku atsivalgyti. Bet šiemet derlius tėvų sode buvo nemenkas, taigi agrastų atliko ir pyragui. Net nesinori tuščiažodžiauti, o tik skubėti prie reikalo esmės – gardaus, saikingai rūgštaus trapaus pyrago.

Reikės:

200 g sviesto

400 g miltų

1 v. š. romo

1 kiaušinio

1 v. š. grietinės

125+250 g cukraus

citrinos žievelės

3 stiklinių šviežių agrastų

cinamono

Iš sviesto, miltų, kiaušinio, romo, grietinės, 125 g cukraus ir citrinos žievelės užmaišome trapią tešlą. Išminkytą tešlą iškočiojame ir įklojame į sviestu pateptą kepimo formą taip, kad susidarytų kraštelis. Tešlą patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę kepti. Receptas tikslios temperatūros nerašė, aš, berods, kepiau 180 laipsnių. Kepti reikia tol, kol parus.

Agrastus nuplikome verdančiu vandeniu, nukošiame ir atvėsiname. Sumaišome su 250 g cukraus ir žiupsniu cinamono. Uogas suberiame ant iškepusio tešlos pagrindo ir dar kepame kol agrastai kiek suteš, o iš cukraus pasidarys sirupas. Tikslaus laiko nenuėmiau, tačiau manau, kad kepiau apie 15 min.

Dėl kepimo laiko pastaba: geriau tešlos pagrindą palikti vos švelniai parudusį, mat man kepant jau su įdaru tešlos šonai šiek tiek perkepė ir pasidarė kietoki.

Receptas rekomendavo patiekti pyragą dar šiltą, tačiau karštą vasaros vakarą norėjosi palūkėti ir pyragą valgyti pravėsusį. Turiu pasakyti, kad pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Tiesiog puikus rūgštaus-saldaus balansas, todėl lengva tokio gėrio apsivalgyti… Rekomenduoju! Manęs šaldytuve jau laukia turgaus laimikis, tad šiandien vėl bus agrastų pyrago šventė.

Receptas iš: “Didžioji virėja”

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Karšta. Pragariškai karšta. Neturim su šunėku kur dėtis namuose… Net vonioje karšta. Ir tokiam karštymety labiausiai norisi ledų. O kad jau iš tėviškės vėl prisivežiau maišus serbentų, griebiausi šerbeto. Jis atgaivina. Deja, tik trumpam.

4-6 porcijoms reikės:

600 g raudonųjų serbentų

175 g smulkaus cukraus

vandens

Nuplautus ir nuskabytus raudonuosius serbentus su šlakeliu vandens kaitiname keptuvėje ant nedidelės ugnies. Tai trunka maždaug 10 min., kol jie suminkštėja. Serbentus sutriname trintuvu ir perkošiame per sietelį, kad atskirtume odeles.

Keptuvėje ant nedidelės ugnies 200 ml vandens ištirpiname cukrų. Tada padidiname ugnį ir užviriname sirupą. Jį paverdame 4-5 min.

Cukraus sirupą ir uogų masę išmaišome, ataušiname ir arba dedame į ledsukę, kuri padarys visą darbą, arba sudedame į plastikinį indelį ir 2 valandoms kišame į šaldiklį. Kadangi ledsukės aš neturiu, šerbetą dariau antruoju būdu. Pašaldžius dvi valandas, šerbetą reikia išimti ir su šakute suardyti ledo kristalėlius. Taip kartoti dar 2 kartus.

Man visiškai suardyti tų kristalėlių nepavyko. Bet. Šerbetas išėjo skanus. Toks teisingai rūgštokas ir gaivus skonis – pats tas kaitriai popietei. Man toks uogų “šerbetavimas” taip patiko, kad lygiai tokiu pačiu būdu į šaldiklį iškeliavo ir juodieji serbentai.

Receptas iš delicious. magazine rugpjūčio mėn. nr.