Ignės puodas

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo

50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio

vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.

Kokias dvi savaites vaikščiojau galvodama, kaip noriu krevečių. Bet nebuvo nei laiko, nei konkrečios idėjos, kaip tos krevetės turėtų atrodyti. Galop penktadienio proga nusprendžiau pasigaminti skrudintų krevečių alaus tešloje.

Reikės:
200 g šaldytų virtų krevečių be kiautų
stiklinės alaus (geriausiai tiktų juodas alus – labiau jaustųsi kvapas ir skonis)
2 kiaušinių
3 šaukštų lydyto sviesto
miltų
2 skiltelių česnako
pusės citrinos sulčių
juodųjų pipirų
druskos
daug aliejaus

Pirmiausia atšildome krevetes. Visas šaldytas jūros gėrybes reikia atšildyti šaldytuve arba šilto vandens vonelėje. Paliktos kambario temperatūroje, jos greitai suges, mat jose sparčiai dauginasi bakterijos.
Taigi atšildytas krevetes reikia apipilti citrinos sultimis, apibarstyti druska ir juodaisiais pipirais, išspausti česnako skilteles. Tegul jos trumpai pasimarinuoja.

Ruošiame tešlą. Na, tešla kaip tešla, tik kad vietoje pieno pilame alų, o sviestą prieš įmaišydami išlydome keptuvėje. Tešlą, be abejo, reikėtų paruošti tirštesnę.

Keptuvėje arba puode įkaitiname daug aliejaus (na, kad skrudintųsi) ir po vieną dedame tešloje apvoliotas krevetes. Skrudiname, kol parunda.

Taip toptelėjo, kad prie krevečių tiks paprasčiausi salotų lapai ir pomidorai, apibarstyti juodaisiais pipirais. Ant viršaus dar tėkštelėjau Heinz padažo kokteiliams. O greta puikiai derėjo šardonė vynas iš Čilės.
Niam. Buvo labai skanu. Taip skanu, kad tą patį gaminau du vakarus iš eilės. Krevetės buvo švelnios, sultingos ir labai skaniai kvepėjo.

Lietuvoje kaštainiai dar nėra populiarūs. Tikriausiai dėl to, kad brangūs (1 kg kaina ~25 Lt) ir neįprasti (jie valgomi?). Nuo mažumės buvo smalsu, kas tie kaštainiai, kuriuos knygose valgydavo kepintus. Šiemet (būtent, šiemet) gavau paragauti.

Kaštainiai – tai valgomi kaštonų (ne, ne lietuviškųjų) vaisiai. Kaip ir kaštonai, jie turi kietą rudą luobelę ir skanų saldoką minkštimą. Kad tas minkštimas taptų valgomas, kaštainius reikia pakepinti orkaitėje. Prieš tai būtina įpjauti luobelę, kad vaisius nesprogtų (kas nutiko mums, mat nepasistengiau giliai įpjauti, o įrėžiau tik paviršių). Skaniausi dar šilti kaštainiai.
Bevalgydama vaizdavausi, kaip smagu būtų rudenį, siaučiant vėjui ir smarkiam lietui nusipirkti gatvėje keptų šiltutėlių kaštainių ir jais šildytis
Vis dar skamba įtartinai? Rekomenduoju paragauti. Galbūt pasikeis nuomonė. Geras užkandis draugų pasisėdėjimui ar TV vėpsojimui. Užima daug laiko lukštenant, užtat mažiau kenkia nei traškučiai.