Ignės puodas

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Net nežinau, kiek mėnesių šitų keksiukų receptas pratūnojo pažymėtas naršyklėje… Bet visgi – išaušo ir jam šventė, kai pasiraitojau rankoves ir iškepiau skanutėlaičius burnoje tirpstančius pikantiškus keksiukus.

12 vnt. reikės:

12 atskirtų brokolių žiedynų

200 g sviesto (originale siūlė 275 g, aš surizikavau sumažinti – ir galbūt net dar mažinčiau)

50 g cukraus

4 didelių kiaušinių

300 g miltų

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. ciberžolės

1/2 a. š. kajeno pipirų

1/2 a. š. druskos

60 g tarkuoto čederio

Brokolių žiedynus sumetame į verdantį vandenį ir apverdame 3 min. Tada perskalaujame šaltu vandeniu ir padedame nuvarvėti.

Kambario temperatūros sviestą išplakame iki kreminės masės, tada suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masė taps puri. Tada po vieną įmušame kiaušinius, vis paplakdami, kad masė būtų vientisa. Miltus, kepimo miltelius ir prieskonius sumaišome ir pamašu sudedame į sviesto ir kiaušinių masę. Tada sudedame tarkuotą sūrį ir palengva įmaišome. Tešla turi išeiti ganėtinai tiršta.

Paruošiame kepimo skardą. Siūlau du variantus: arba naudoti silikoninę, jei tokią turite, arba į metalinę dėti popierines formeles keksiukams kepti. Aš pastarąjį dalyką patingėjau (!) padaryti, todėl keksiukus sunkiai beiškrapščiau iš formos – dėl sūrio jie labiau linkę prikepti. Na, arba išklokite kepimo popieriumi.

Į kiekvieną keksiuko formą tvojame po šaukštą tešlos. Persistengti nebūtina – aš dėjau kaupinus šaukštus, todėl išėjo tik 9 keksiukai. Į tešlą įtupdome brokolio žiedyną ir užklojame kitu šaukštu tešlos.

Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 30 min. Keksiukai pasidarys tvirti, na, o įkišus pagaliuką, tešla prie jo turi nelipti. Dabar svarbus momentas kepant – sviestas, kurio tešloje nestinga, besilydydamas tikrąją to žodžio prasme “lips” per kraštus. Dėl to aš ir pamažinau jo kiekį, tačiau vis tiek lipo. Taigi siūlau galbūt pakišti kitą skardą, kuri sugaudytų tą tekantį sviestą, nes jei jis kris ant, pvz., kaitinimo elemento, svils ir smirs.

O toliau – mėgaukitės. Skanūs ir sotūs tie keksiukai. Brokolio aromatas įsigeria į tešlą, o ciberžolė taip maloniai ir neįkyriai jaučiasi. M, jau žinau, ką kepsiu iškyloms. O tai, kad pradėjau apie jas galvoti, reiškia, jog jau beveik (truputuką truputuką) laukiu pavasario.

Receptas rastas čia: Etsy

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.

Čia bus ne apie ispanišką kiaušinienę (tortilją), o apie meksikietiškus paplotėlius – tortiljas

Mūsų šeima mėgsta meksikietišką virtuvę. Aštru, net garai per ausis rūksta. Tad atvėsus orams koks chilli con carne vis dažniau garuoja puode. O prie jo beveik visada būna pirktinių tortiljų. Kol vieną gražų proginį sekmadienio rytą atsirado namuose keptų tortiljų. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad man patiko viskas: gaminimo procesas, greitas kepimas, skonis ir tekstūra. Tiesa, šios tortiljos išeina kietesnės nei parduotuvinės, tačiau užtat iš pirmųjų išeitų puikūs užkandžiai, užkepus jas sūriu.

12 paplotėlių reikės:

380-420 g kvietinių miltų

200 ml natūralaus jogurto

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. druskos

2 v. š. aliejaus

Iš visų ingredientų sumaišome tešlą. Rekomenduoju miltų geriau mažiau dėti ir, jei truks, pridėti minkant. Taigi tą tešlą ant miltais pabarstyto stalviršio minkome 10 min.

Tešlą padaliname į 12 dalių, suformuojame rutuliukus ir kiekvieną su kočėlu iškočiojame į maždaug 12-14 cm skersmens paplotėlius. Jei norisi didesnių, teks tešlą dalinti į mažiau dalių.

Kiekvieną paplotėlį kepame įkaitintoje keptuvėje be riebalų iš abiejų pusių, kol šiek tiek paskrus. Jei labai baiminatės dėl keptuvės sugebėjimo susidoroti su tokiais kepiniais be riebalų, spėju, vos juntamas pavilgymas aliejumi ar sviestuku nepakenks.

Tortiljos su čili troškinuku buvo sudorotos nesumirksėjus.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Pamaniau, kad jau grįžtu po ilgo laiko, tai grįšiu lengvai.

Prisipažinsiu, atostogos ir įvairiausi pokyčiai gyvenime išmuša iš vėžių.  O dar ima ir kažkur dingsta patiekalų nuotraukos… Aišku, ir užklumpančios abejonės daro savo. Bet abejoti sveika. Tada šiek tiek pergalvoji, pasveri viską iš naujo… ir štai tęsiu čia tą aiškaus tikslo neturintį dalyką. Mat labai patogu vienoje vietoje turėti išmėgintus receptus.

Tad kaip sakiau – lengvai. Kaloringai ir nevisai sveikai, bet labai skaniai.

~15 lazdelių reikės:

3 šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lakštelių

1 kiaušinio

60 g smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio

Atšildytą tešlą supjaustome vienodo pločio juostelėmis. Išplakame kiaušinį. Sutarkuojame sūrį. Tešlos juostelę merkiame į plakinį ir  apvoliojame tarkuotu sūriu. Susukame, kad išeitų savotiškas sukutis.

Dedame paruoštas juosteles į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 10 min.

Nieko čia stebuklingo, be abejo, nėra. Bet labai skanu ir paprasta. Išmėginta ir išgirta. Ir turbūt kai reikės lengvo užkandžio dar nekart prisiminsiu šias lazdeles.

Tad štai. Grįžau. Ir einu futbolo varžybų žiūrėti.

Skubu pasidalinti puikiu receptu. Puikus kepinys, tinkantis tiek pietums (su pomidorų salotomis), tiek iškylai (jį patogu valgyti ranka). Skaniausias atradimas recepte man pasirodė sluoksniuota tešla su kiaušiniu – šiek tiek tvirtesnė ir labai gardi.

Vienam dideliam pyragui reikės:

Tešlai:

250 g miltų

4 v. š. aliejaus

1 kiaušinio

60 g šalto sviesto

6-7 šaukštų vandens

Įdarui:

250 g konservuoto tuno aliejuje

šakelės petražolių

3 kietai virtų kiaušinių

2 v. š. kaparėlių

10 ml grietinėlės

3-4 v. š. šerio

druskos, pipirų

Iš miltų, aliejaus, vandens, kiaušinio ir kubeliais pjaustyto sviesto suminkome elastingą tešlą. Iš jos suformuojame rutulį, suvyniojame jį į foliją ir įdedame į šaldytuvą valandai.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Tuną nusunkiame ir šakute išskirstome gabalėliais. Įmaišome sukapotą petražolės šakelę. Virtus atvėsusius kiaušinius sukapojame, sumaišome su grietinėle, kaparėliais ir šeriu. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Visą šią masę sumaišome su tunu.

Iš tešlos iškočiojame du lakštus. Kepimo formą ištepame sviestu. Įklojame vieną tešlos lakštą, sudedame tuno įdarą. Užklojame antru tešlos lakštu ir užspaudžiame kraštus. Pyragą kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje kol tešla parus. Iš nurodytų ingredientų galima paruošti ir 6 nedidelius pyragėlius.

Sotus pyragas, skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Todėl ir įsivaizduoju jį kramsnojamą kur nors iškyloje parke. Ir kas man su tomis iškylomis? Vis fantazuoju ir fantazuoju… Nors žiema dar neatsibodo.

Tokią gražią saulėtą dieną net nesinori tuščiažodžiauti ir gaišinti visų laiko. Vietoje to tiesiog pažvelkite pro langą. Kas galite – išeikite laukan ir pasidžiaukite. O dabar receptas.

Maždaug 30-čiai lazdelių reikės:

25 g mielių

500-600 g kvietinių miltų

200 ml šilto vandens

1 kiaušinio

1 arb. š. cukraus

1 arb. š. druskos

50 ml alyvuogių aliejaus

priedų: bazilikų, petražolių ar kitų žalumynų arba pusžiedžiais smulkintų alyvuogių (aš naudojau pastarąsias)

šlakelio pieno lazdelėms patepti

Mieles sutrupiname ir užpilame nedideliu kiekiu šilto vandens. Išmaišome iki vientisos masės. Tada sudedame kitus ingredientus: likusį vandenį, aliejų, kiaušinį, druską ir cukrų, žalumynus arba alyvuoges. Pamažu įmaišome miltus ir išminkome tešlą. Paliekame ją uždengtą pakilti 40 min.

Iš iškilusios tešlos formuojame plonas lazdeles (tikrai plonas, nes jos dar iškils). Man iš nurodyto tešlos kiekio išėjo 28 grissini. Neišvengiamai keli buvo storoki Taigi lazdeles sudedame į kepimo popieriumi išteptą skardą paliekame pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Prieš šaunant kepti, lazdeles patepame pienu. Kepame apie 20 min. Jos turėtų švelniai rustelti. Iškepusias lazdeles paliekame atvėsti ant grotelių.

Puikus užkandis. Ir alyvuogės dera. Jau įsivaizduoju, kaip gerai būtų jų pasiimti iškylon šeštadienio rytą su saliamiu ir sūriu. Mmmm… Ak, ir kaip gera buvo fotografuoti dieną! Ir džiugu, kad man vis dar būna keista, kaip lengva pasigaminti dalykus, kuriuos anksčiau pirkdavau.

Trumpai – užkandis, kurį nusižiūrėjau viename restorane ir išmėginau namuse. Paprasta, tačiau labai gardu.

Reikės:

~200 g juodųjų alyvuogių be kauliukų

1-2 česnako skiltelių

kelių šviežio rozmarino šakelių

alyvuogių aliejaus

Česnako skilteles supjaustome vidutinio storumo plokštelėmis, nuplauname ir nuskabome rozmarinų lapelius (jei lapeliai stambūs, galima pasmulkinti). Alyvuoges sumaišome su česnakais ir rozmarinais, užpilame alyvuogių aliejumi (tikslaus kiekio nežinau…) ir paliekame kelioms dienoms.

Pikantiškas, tačiau pakankamai švelnus derinys. Puikiai tnka prie vyno.

Anakardžiai – mano mėgiamiausi riešutai. Prieskoniuoti riešutai – mano vyro vienas mėgiamiausių užkandžių greta alaus ar vyno. Tad radusi receptėlį, suvienijantį abu šiuos dalykus, greitai greitutėliai paskrudinau anakardžių.

Reikės:

200 g anakardžių riešutų

1-2 valgomųjų šaukštų sviesto

po 1/2 arbatinio šaukštelio druskos ir maltų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio maltų kuminų

1/4-1/2 arbatinio šaukštelio aitriųjų paprikų miltelių (pagal aitrumo poreikį)

Sviestą ant nedidelės ugnies išlydome keptuvėje, ten suberiame riešutus ir kepiname, kol švelniai apskrunda. Tada nukeliame nuo ugnies ir įmaišome visus prieskonius. Atvėsiname ir mėgaujamės.

Kepinant riešutus, pasklinda nuostabus kvapas, vien dėl to verta pasiruošti šių riešutukų. O skonis? Krimst vieną… hmm, visai nieko.. Antrą.. o, geras prieskonių balansas (gal nebent druskos kiek mažiau verta dėti). Trečią… oi, kaip skanu! Negaliu atsitraukti! Tada ir prasideda nesustojantis kramsnojimas… Reikės ir vėl pakartoti.

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.