Ignės puodas

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Reikės:
~150 g maltos mėsos
1 vidutinio dydžio cukinijos (aš naudojau geltoną, ji niekuo no žalios nesiskiria)
3-4 nedidelių morkų
2 nedidelių svogūno galvučių
aliejaus
druskos
pipirų
1 litro sultinio

Vienas smagiausių vasaros momentų – kai atsiranda šviežių bulvyčių. Tokių mažučių, apvalučių, gardučių. Tada pirmasis patiekalas būna paprasčiausiai jas išvirti ir patiekti su grietinės, svogūnų ir spirgučių padažu. Šiemet tą padažą paįvairinau voveraitėmis. Kadangi jų atliko, nusprendžiau paeksperimentuoti ir išvirti sriubos.

Reikės:
5 šviežių nedidelių bulvių
150 g voveraičių
1 svogūno
1 l sultinio
aliejaus
druskos, baltųjų pipirų.

Kitokia pomidorų sriuba, kuri labai patiko namiškiams. Tinka, kai sriuba yra tik įžanginis patiekalas, mat yra lengva ir ne itin skalsi.

Reikės:
didelio indelio konservuotų pomidorų be odelės (pvz., tinka lietuviški “Auksinis derlius”)
1 skiltelės česnako
1 nedidelio svogūno
pipirų
aliejaus kepti
1 l sultinio
bazilikų (šviežių arba džiovintų)

Kol kas tai asmeninis metų atradimas – nebrangi ir labai gardi sriuba.

Reikės:
300 g svogūnų
100 g sviesto
1 šaukšto miltų
1 litro sultinio
2-3 riekių batono
100 g tarkuoto sūrio
pipirų

Neradau geresnio pavadinimo šiai sriubai, puikiai tinkančiai žvarbų rudens vakarą. Tai patiekalas, kurį galima paruošti iš beveik bet kokių namuose randamų daržovių ir mėsos (kai kas tokį gaminimą vadina šaldytuvo revizija). Taigi kaip greitai paruošti labai skanią sriubą?

Nulupame vieną morką ir dvi vidutinio dydžio bulves. Viską supjaustome nedideliais kubeliais. Užvirus vandeniui, suberiame vieną kubelį sultinio (vištienos, jautienos, grybų – nesvarbu) ir supjaustytas daržoves. Kai bulves ir morkos suminkštėja, metas mėsiškajam sriubos priedui. Šį kartą tai buvo parūkytos dešrelės. Tačiau puikiai tinka ir šoninė, rūkyta dešra ar virta vištiena. Verdame toliau. Prieš pat baigiant virti supilame prieskonius. Malti juodieji pipirai, bazilikai, krapai, raudonėliai mairūnai – kuo daugiau, tuo sodresnis skonis.

Viskas. Sriuba gatava. Valgom ir norim dar.