Ignės puodas

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Būna dienų, kai visiškai nesinori ilgai kuistis virtuvėje, kai siela ir skrandis nereikalauja šedevro. Kartais būna, kad reikia ko nors labai paprasto, labai jaukaus, truputį paguodžiančio… Comfort food.

Todėl vieną sekmadienį ir viriau šią sriubytę – nes reikėjo šilumos, jaukumo ir paprastumo. Pateiksiu tik pagrindinę idėją. Ji lengvai gali būti keičiama atsižvelgiant į šaldytuvo turinį.

Porai sočių porcijų reikės:

600 ml daržovių arba vištienos sultinio

saujelės mažų makaronų

50 g virtos arba keptos vištienos

1/4 saliero šaknies

2 nedidelių morkų

1 mažo svogūno

juodųjų pipirų

1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

žiupsnelio maltų muskatų

sviesto

Nulupame ir nuplauname morkas, saliero šaknį ir svogūną. Morką sutarkuojame, svogūną ir salierą smulkiai supjaustome. Virtą/keptą vištieną supjaustome nedideliais kubeliais. Puode išlydome ir įkaitiname nedidelį gabalėlį sviesto. Sudedame morkas bei svogūną ir maišydami pakepiname, kol daržovės suminkštėja. Suberiame salierą, išmaišome, trumpai patroškiname. Į daržovių mišinį įberiame pipirų, aitriųjų paprikų, malto muskato. Gerai išmaišome ir užpilame iš anksto paruoštu sultiniu. Verdame, kol salierai suminkštėja. Tada suberiame vištieną ir makaronus. Verdame, kol makaronai bus išvirę. Nukeliame nuo ugnies, jei reikia, paskaniname prieskoniais. Man patinka aštrokos sriubos, tad aitriųjų paprikų nepagailėjau.

Pavyko taip, kaip norėjau. Paprastai, gardžiai, šildančiai. Beje, pastebėjau, kad patiekalai būna gardesni, kai juos gamindama klausausi klasikinės muzikos. Ypač “padeda” Šopeno fortepijono viražai.

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.

Būna, paskanauju kur nors patiekalą ir mirk-gyvenk užsimanau jį įgyvendinti pati. Recepto, be abejo, neturiu. Tad tenka improvizuoti ir kurti. Šįsyk – improvizacija sriubos iš “Mano guru” tema. Iš karto perspėju – iš nurodytų apytikslių kiekių išėjo skystoka sriuba. Kitąkart pilsiu kone perpus mažiau sultinio, taip skonis turėtų būti sodresnis.

Reikės:

1 litro sultinio

5-6 nedidelių bulvių

0,5 vidutinio dydžio saliero šaknies

2 arbatinių šaukštelių kario

maltų baltųjų pipirų

saujos džiovintų grybų (nebūtina)

Patinka man sriubos, kai visas sudedamąsias dalis galima rasti virtuvėje ir niekur nereikia pėdinti ieškoti specialingų ingredientų.

Džiovintų grybų (baravykų ir šilvbaravykių) dėjau todėl, kad “Mano guru” patiekiama tyrsriubė gardinama baravykais ir šonine – tai suteikia papildomų skonio natų. Tačiau tai nėra būtina, manau, ir viena tyrė yra gardi. Taigi, jei dedame grybus, juos išmirkome, nukošiame. Galima ir pakepinti. Aš to nedariau, bet, manau, nepamaišytų bryzelis šoninės ir tuose riebaluose pakepti grybai.

Paruošiame sultinį. Saliero šaknį ir bulves nulupame, nuplauname ir supjaustome kubeliais. Užviriname sultinį ir į jį sudedame daržoves. Verdame, kol suminkštėja. Kaip jau minėjau, norėjau sodresnės sriubos, tačiau padauginau sultinio. Na, bet šituos dalykus galima pagal pageidavimą suderinti.

Traukiame trintuvus ir triname triname triname, kol masė pasidaro vientisa. Salieras ne visada “atsiduoda” trintuvui, tad verta ilgėliau gabalėlius pavirti.

Į sriubą beriame kario, pipirų, grybų. Viską išmaišome ir pakaitiname kelias minutes. Susilaikiau nuo noro įbert imbiero – nežinau, gal eksperimentas būtų vykęs.

Pilame į dubenėlius ir skanaujame. Mano manymu, tai vykusi sriuba. Ir nebrangi, ir soti, ir netgi šiek tiek “antigripinė” – sukirtusi dubenėlį jos, įlindau lovon ir peršalimas pagaliau truputuką atsikabino. Tikrai kartotina sriuba, o su šonine dar ir vyram įtiktų, manau, kirstų išsijuosę

Pirmąją lietuvišką J. Oliverio knygą turiu jau pusmetį, bet niekaip neprisiversdavau kažką iš jos pagaminti. Tačiau dabar galutinai užgraužė sąžinė ir pasirinkau grybų sriubą – vien todėl, kad “Skaniose savaitėse” šiuo metu vyksta grybų savaitė. Pateikiu tokį receptą, koks yra knygoje. O mano variacijos – aprašyme.

6 porcijoms reikės:

Saujos džiovintų baravykų

alyvuogių aliejaus

600  g įvairių šviežių grybų (voveraičių, trimitėlių, šitakė, kreivabudžių ir t.t.)

2 česnako skiltelių (supjaustytų plonais griežinėliais)

1 smulkiai supjaustyto raudonojo svogūno

gabalėlio sviesto

saujos šviežių čiobrelių

druskos ir juodųjų pipirų

1 l vištienos arba daržovių sultinio

saujos šviežių petražolių (stambiai sukapotų)

2 valgomųjų šaukštų maskarponės sūrio

Kaip žinia, šviežių grybų sezonas jau senokai pasibaigė. Tad gaminau vien tik iš džiovintų. Tikiu, jog iš šviežių būtų pavykę geriau. Tačiau ir iš džiovintų pavyko puikiai.

Saujelę baravykų ir kokį 100 su trupučiu gramų džiovintų grybų (trimitėlių, makavykų ir šilbaravykių) užpyliau verdančiu vandeniu. Palikau stovėti. Į tą laiką supjausčiau česnako skilteles, svogūną, sukapojau petražoles, paruošiau sultinį. Išmirkusius grybus nukošiau. Nuo baravykų nupiltą vandenį pasilikau.

Puode įkaitinau alyvuogių aliejų ir sudėjau grybus. Kiek pamaišiusi, sudėjau sviestą, čiobrelius (šie taip pat buvo džiovinti), svogūną ir česnakus. Viską truputį patroškinau, tada sudėjau baravykus (dalį palikau papuošti) ir supyliau nuo baravykų nupiltą vandenį. Grybus patroškinau, kol skysčio smažėjo. Ir vis paberdavau druskos bei pipirų.

Skysčiui išgaravus, supyliau sultinį, užvirinau viską ir viriau apie 20 min. Tada išsitraukiau trintuvą ir, kaip patarė recepto autorius, dalį sriubos sutryniau, supyliau atgal, subėriau petražoles, įdėjau maskarponės, pamaišiau, kol sūris išsimaišė.

Ir sriuba paruošta. Patiekiau su baravykais ir dar pabarsčiau petražolių. Kaip kvepėjo grybais.. mmm.. Ir buvo tikrai skanu, nors kitąkart pilčiau dar daugiau sultinio. Sriuba pavyko tiršta ir soti soti. O maskarponė puikiai dera, suteikia kreminio švelnumo. Sakyčiau, šioji sriuba rimta konkurentė mano taip mėgiamai svogūnienei.

Iš karto perspėju visus sveikuolius – tai nėra pati liesiausia sriuba. Tačiau.. na, skani, ką padarysi.

Reikės:

5 nedidelių bulvių

1 l sultinio (geriau daržovių ar vištienos)

100 g rūkytos šoninės

6-7 pievagrybių (priklausomai nuo dydžio)

baltųjų pipirų

Nuskustas ir nuplautas bulves supjaustome kubeliais. Geriausia nedideliais, kad greičiau suvirtų. Juos suberiame į verdantį sultinį ir verdame, kol suminkštės. Kol bulvės verda, paruošiame šoninę ir pievagrybius. Grybus supjaustome riekelėmis ir (jei yra noro) apšlakstome citrinos sultimis. Patyriau, jog tai nebloga priemonė, padedanti pievagrybiams nepajuosti bei suteikianti sriubai rūgštelės. Šoninę supjaustome kubeliais. Ją apkepiname keptuvėje be riebalų – tegul išsiskiria šoninėje esantys riebalai. Apskrudusius gabaliukus išimame iš keptuvės ir likusiuose riebaluose apkepame pievagrybius.

Kai bulvės išverda, čiumpame trintuvą ir padarome tyrę. Tada sudedame šoninę, pievagrybius, papipiriname ir pakaitiname kelias minutes.

Labai skani sriuba. Aš viriau gana skystą, tačiau norint galima ją padaryti labai tirštą. Geras patiekalas žvarbiems vakarams. Be to, ir sąnaudos minimalios. Tiesa, sriubą dar galima pagardinti ir papuošti krapo šakele.