Ignės puodas

Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras.

Reikės:

2 v. š. aliejaus arba sviesto

3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų

1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno

400 g konservuotų smulkintų pomidorų

900 ml sultinio

2 puodelių virtų perlinių kruopų

1 puodelio virtų lęšių (aš taip pat naudojau žaliuosius)

1 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1 a. š. druskos

1/2 a. š. kajeno arba čili pipirų

juodųjų pipirų

petražolių pabarstyti (nebūtina)

Pirmiausia iš anksto išsiverdame perlines kruopas ir lęšius. Puode įkaitintame aliejuje arba svieste  kelias minutes pakepiname svogūnus, tada suberiame morkas ir dar šiek tiek pakepiname. Supilame smulkintus pomidorus ir sultinį, suberiame prieskonius ir užviriname. Sriubai pavirus 10-15 min. sudedame kruopas ir verdame dar antra tiek. Patiekiame pabarstytą kapotomis petražolėmis.

Ką aš galiu pasakyti. Kaip ir visos geros sriubos, skaniausia antrą dieną. Man patiko, nes joje yra ir lęšių, ir perlinių kruopų. Ir nežinau, ar tik man vienai taip išėjo, tačiau pusę sriubos teko užšaldyti – nesuvalgėme dviese… Kita vertus, gerai – sutaupiau laiko kitiems pietums ar vakarienei

Receptas rastas pas Forelle. Man atrodo, iš jos tinklaraščio dar turiu prisižymėjusi receptų

Ne, visai ne dėl to, kad nėra laiko, nustojau gaminti ar paprasčiausiai pabodo… Tiesiog šiemet kaip niekad gausu rudeninių gėrybių, todėl jau daug daug savaičių iš eilės nesuku sau galvos, ką paruošti. Ir neieškau naujovių. Beveik. Va, turėjau kelias paprikas. Gražios, raudonos, naminės. Ir labai norėjau išvirti iš jų sriubą. Tą ir padariau. Kadangi gavosi puuuikiai – štai ir receptas.

4 porcijoms reikės:

4 raudonųjų paprikų

1 l sultinio

2 svogūnų

2 morkų

gabalėlio sviesto

100 ml balto vyno

druskos ir pipirų

Paprikas perpjauname pusiau, išvalome, dedame į kepimo skardą ir kepame tol, kol odelė pradeda pūslėtis. Atvėsusias tiek, kad jau įmanoma rankoje išlaikyti, nulupame. Svogūną susmulkiname, o nuskustas morkas sutarkuojame. Daržoves pakepiname svieste maždaug 10 min., tada pasūdome, papipiriname ir užpilame sultiniu. Įdedame keptas nuluptas paprikas ir verdame 10 min. Supilame vyną, šiek tiek pakaitiname ir sutriname plakikliu. Baigta.

Aš patiekiau su šviežiai kepta duona. Mmm.. skanumėlis. Pikantiškos paprikos ir vos juntamas baltas vynas (aišku, galima ir be jo išsiversti!). Svieste kepintos daržovės pagal nutylėjimą yra gerai. Žodžiu, skonio, kvapo ir spalvos šventė. Ne, ne taip.. KVAPO šventė. Ach, kaip ta sriuba kvepėjo…

Receptas su nukrypimais iš ManoReceptai.lt

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Šios savaitės “Skanių savaičių” iššūkis buvo puiki proga surasti alternatyvą šaltibarščiams. Mat aš nevalgau šaltibarščių (taip, galite visi aiktelėti). Kol kas, berods, nesu sutikusi bendraminčio žmogaus; visi tik baisisi, kaip aš, tūla lietuvaitė galiu nevalgyti šaltibarščių. O visgi nemėgstu. Nes man nėra baisesnio derinio nei rūgpienis ir baršteliai. Viaukt.

Va. O ko nemėgstu, to ir negaminu, net tam, kad palepinčiau savo prietelių. Tad turėjau puikią progą išmėginti kelis receptus ir surasti patiekalą karštoms vasaros dienoms.

Pradėjau nuo šaltos agurkų ir jogurto sriubos, kas lyg ir turėtų būti turkiška Cacik. Žodžiu, tai ne tik sriuba, bet ir padažas. Šiaip ar taip, valgomas dalykas.

Reikės:

1 didelio agurko

2 stiklinių jogurto

2 arbatinių šaukštelių balto vyno acto arba citirnų sulčių

1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių smulkiai sukapotų mėtų lapelių

1/2 arbatinio šaukštelio kapotų krapų

1 arbatinio šaukštelio druskos

mėtų šakelių papuošti

Agurką nulupame, perpjovę pusiau išsėkliname ir sutarkuojame burokine trintuve. Jogurtą išmaišome dideliame dubenyje. Sudedame agurko tarkius, actą, mėtas, krapus, druską (aš bėriau ir baltų pipirų, bet tai nėra būtina..). Viską išmaišome ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Patiekiame su mėtų šakelėmis ir tuo šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Skani sriuba/padažas. Lengvas, gaivus, tačiau kartu sotus. Stebuklo iš šios sriubos nebuvo, tačiau vis dėlto man patiko.

Šaltinis: World Soups.

Pirmąją lietuvišką J. Oliverio knygą turiu jau pusmetį, bet niekaip neprisiversdavau kažką iš jos pagaminti. Tačiau dabar galutinai užgraužė sąžinė ir pasirinkau grybų sriubą – vien todėl, kad “Skaniose savaitėse” šiuo metu vyksta grybų savaitė. Pateikiu tokį receptą, koks yra knygoje. O mano variacijos – aprašyme.

6 porcijoms reikės:

Saujos džiovintų baravykų

alyvuogių aliejaus

600  g įvairių šviežių grybų (voveraičių, trimitėlių, šitakė, kreivabudžių ir t.t.)

2 česnako skiltelių (supjaustytų plonais griežinėliais)

1 smulkiai supjaustyto raudonojo svogūno

gabalėlio sviesto

saujos šviežių čiobrelių

druskos ir juodųjų pipirų

1 l vištienos arba daržovių sultinio

saujos šviežių petražolių (stambiai sukapotų)

2 valgomųjų šaukštų maskarponės sūrio

Kaip žinia, šviežių grybų sezonas jau senokai pasibaigė. Tad gaminau vien tik iš džiovintų. Tikiu, jog iš šviežių būtų pavykę geriau. Tačiau ir iš džiovintų pavyko puikiai.

Saujelę baravykų ir kokį 100 su trupučiu gramų džiovintų grybų (trimitėlių, makavykų ir šilbaravykių) užpyliau verdančiu vandeniu. Palikau stovėti. Į tą laiką supjausčiau česnako skilteles, svogūną, sukapojau petražoles, paruošiau sultinį. Išmirkusius grybus nukošiau. Nuo baravykų nupiltą vandenį pasilikau.

Puode įkaitinau alyvuogių aliejų ir sudėjau grybus. Kiek pamaišiusi, sudėjau sviestą, čiobrelius (šie taip pat buvo džiovinti), svogūną ir česnakus. Viską truputį patroškinau, tada sudėjau baravykus (dalį palikau papuošti) ir supyliau nuo baravykų nupiltą vandenį. Grybus patroškinau, kol skysčio smažėjo. Ir vis paberdavau druskos bei pipirų.

Skysčiui išgaravus, supyliau sultinį, užvirinau viską ir viriau apie 20 min. Tada išsitraukiau trintuvą ir, kaip patarė recepto autorius, dalį sriubos sutryniau, supyliau atgal, subėriau petražoles, įdėjau maskarponės, pamaišiau, kol sūris išsimaišė.

Ir sriuba paruošta. Patiekiau su baravykais ir dar pabarsčiau petražolių. Kaip kvepėjo grybais.. mmm.. Ir buvo tikrai skanu, nors kitąkart pilčiau dar daugiau sultinio. Sriuba pavyko tiršta ir soti soti. O maskarponė puikiai dera, suteikia kreminio švelnumo. Sakyčiau, šioji sriuba rimta konkurentė mano taip mėgiamai svogūnienei.

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Kitokia pomidorų sriuba, kuri labai patiko namiškiams. Tinka, kai sriuba yra tik įžanginis patiekalas, mat yra lengva ir ne itin skalsi.

Reikės:
didelio indelio konservuotų pomidorų be odelės (pvz., tinka lietuviški “Auksinis derlius”)
1 skiltelės česnako
1 nedidelio svogūno
pipirų
aliejaus kepti
1 l sultinio
bazilikų (šviežių arba džiovintų)