Ignės puodas

Manęs gal vos porąkart gyvenime klausė, kokios šalies virtuvė man labiausiai patinka. Kiekvieną kartą atsakiau (ir taip tebemanau), kad neturiu mėgiamiausios virtuvės. Tiesiog man daug kas skanu, daug ką įdomu paragauti… Tačiau išeina taip, kad itališkus patiekalus gaminu dažniausiai. Pirma, paprasta ir greita. Antra, visada būna skanu. Trečia, būna vakarų, kai pavalgyti reikia greitai ir lengvai. Makaronų patiekalai būna dažnas variantas.

2 porcijoms reikės:

200 g kaspinėlių

gabalėlio šoninės, supjaustytos juostelėmis

1 nedidelio poro, supjaustyto žiedeliais

100 g žirnelių, konservuotų arba šaldytų

150 ml grietinės

1 kiaušinio

tarkuoto parmezano

juodųjų pipirų

Makaronus, kaip visada, verdame tiek, kiek nurodyta ant pakelio. Kol šis dalykas vyksta, keptuvėje apkepame šoninę kol apskrus. Tada sudedame daržoves (šaldytus žirnelius anksčiau nei konservuotus). Išmaišome ir patroškiname. Indelyje sumaišome grietinę, kiaušinį ir dalį parmezano, pagardiname pipirais. Išvirusius makaronus nukošiame, palikdami šiek tiek virimo vandens. Į indą su makaronais sudedame šoninę su daržovėmis, užpilame grietinės mišinį ir išmaišome. Masė pasidarys kreminė. Patiekiame su parnezanu pabarstyti.

Skanu. Kartosiuos, bet… paprastai, sočiai skanu. Sudedamosios dalys paprastos (pas mane dažnai šaldytuve jų būna), tad galima kada tik sugalvojus tokių makaronų pasigaminti.

Receptas su pakeitimais iš delicious. magazine 2010 m. gegužės mėn. nr.

Mėgstu konservuotą tuną. Mėgstu nepaisydama to, kad tunų žvejyba žiauri. Todėl receptai su tunu visada patraukia akį ir širdį. Šitas receptas laukė savo eilės nuo kovo (dar nedaug, tiesa?). Ir sulaukė. Saulėtą dieną ėmiau ir pagaminau šį patiekalą. Ir buvo skanu. Buvo ir nebėra…

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (kadangi manija nepraėjo, naudojau nevalytus ryžius)

100 g žirnelių

4 kietai virtų kiaušinių

400 g konservuoto tuno

25 g sviesto

1 nedidelio smulkiai kapoto svogūno

1 a. š. kario miltelių (originale – kario pasta, kurios neturiu)

šiek tiek petražolių, druskos ir juodųjų pipirų

Ryžius verdame vandenyje tol, kol tampa beveik minkšti (apie 3/4 viso virimo laiko). Jei naudojame šaldytus žirnelius, kažkur per vidurį ryžių virimo suberiame virti kartu ir žirnelius. Jei žirneliai švieži, įdedame tik prieš baigiant virti. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir maišydami 3 min. kepame svogūną su kariu. Tada sudedame nukoštus ryžius su žirneliais ir nukoštą tuną. Padruskiname ir papipiriname ir pakepame ant silpnos ugnies maždaug 1 min. Prieš patiekiant apibarstome petražolėmis ir uždedame kiaušinio skilteles.

Kaip jau sakiau, buvo skanu. Ne fantastiškai, kaip kartais būna. Bet buvo labai labai skanu. Taip skanu, kad valgiau ir norėjau dar. Toks paprastas skanumo jausmas

Šaltinis: Forelles receptai.

Ar žinote, kaip man gėda??? Tiek laiko nieko nepasakojau… Daug įvairių dalykų susidėjo krūvon. Pagrindinis – naujas padarėlis namuose su keturiom kojom, smalsiom akim ir žvėrišku apetitu. Dabar greta mėsos sau reikia galvoti apie mėsą šuniui, mat mūsiškis škotas šeriamas RAW – žalia mėsa, kaulais ir subproduktais. Tiesa, subrpoduktams dar teks palūkėti, bet žalią jautieną kapoja taip, kad nespėju sužiūrėti

O dabar pietūs. Šiandienos pietūs be mėsos, tačiau su kiniška nata. Anglai tokią marmalynę vadina stir-fry. Suprask, maišai ir kepi. Tam geriausiai tinka kiniškos wok keptuvės. Na, tokios neturiu, visada apsieinu su savąja universaliąja.

2 sočioms porcijoms reikės:

2 v. š. žemės riešutų aliejaus

1 vidutinio dydžio baklažano

200 ml daržovių sultinio

200 g tofu

2 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos

2,5 cm ilgio imbiero šaknies

2 šaukštų aštraus paprikų padažo arba pastos

2 v. š. sojų padažo

1 v. š. ryžių acto

2 a. š. rudojo cukraus

2 svogūnų laiškų su svogūnėliais

Baklažaną supjaustome maždaug 2 cm pločio ir 4 cm ilgio gabalėliais. Tofu supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame imbiero šaknį, česnako skilteles ir išsėklintą aitriąją papriką. Susmulkiname nuplautus svogūnų laiškus. Keptuvėje įkaitiname pusę žemės riešutų aliejaus ir maišydami kepame baklažaną 5-6 min. Tada įpilame šiek tiek vandens ir dar patroškiname 1-2 min. Iškepusį baklažaną išimame iš keptuvės. Joje įkaitiname likusį aliejų ir kelias sekundes pakepiname česnakus, imbierą ir aitriąją papriką. Įpilame paprikų padažo, išmaišome. Supilame sultinį, sudedame tofu ir užverdame. Tada supilame sojų padažą, actą, cukrų bei svogūnų laiškus. Išmaišome, dar pakaitiname, sudedame baklažaną ir valgome. Greta tinka patiekti ryžių.

Greita, skanu ir sotu. Patiekalo aštrumas – man – buvo idealus. Apskritai tas padažėlis labai gardus. Kepti sultingi baklažanai… mmm…

Recepto šaltinis: delicious. magazine 2010 m. vasario mėn. nr.

Vis dar vejuosi tuos aprašytinus, bet užsistovėjusius receptus… Ką padarysi – toks gyvenimas. Kai stengiesi aprėpti šiek tiek daugiau, nei pajėgi, kuriam nors galui pritrūksta. Bet aš nepasiduosiu! Visus iššūkius sutiksiu tvirtai ir drąsiai, o užuovėja, kaip visada, rasiu namuose – virtuvėje, tuose keliuose kvadratiniuose metruose kitokio (spalvingesnio, jaukesnio?) gyvenimo.

Atrodo, jau kadų kadais kepiau tą kamamberą. Vienas sūrelis dar išvakarėse iškeliavo prie vyno, bet, subėgiojus parduotuvėn, ant stalo vakarienei puikavosi keptas kamamberas. Skanumėlis.

Cituoju Dautartę:

2 porcijoms reikės:

2 camembert arba brie sūrių (po maždaug 120-150 g)
1 kiaušinio
maltų džiūvėsėlių
žolelių ar kitų prieskonių (nebūtina, aš neduodu)
spanguolių uogienės mėsai – aš gardinau brukniene (I.)

1. Išplakti kiaušinį dubenėlyje – jame mirkysime sūrį. Ant plokščios lėkštės įberti džiūvėsėlių.
2. Sūrio galima nepjaustyti, gali būti kiek sudėtingiau kepti, bet gausis gražus storas sūrio „kotletas“. Jei ruošiamės sūrį pjaustyti, jis turi būti tiesiai iš šaldytuvo, kitaip bus sudėtinga supjaustyti. Sūrį supjaustome į du plonesnius griežinėlius arba (jei ruošiame finger food tipo užkandžius) trikampėliais t.y. į ketvirčius o po to dar kiekvieną per pusę.
3. Dabar labai atsakingas etapas. Kiekvieną sūrio gabaliuką reikia pamirkyti kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Daryti tai reikia labai kruopščiai ir atsargiai, kad neliktų jokių neapvoliotų vietų, pro kurias kepimo metų sūris galėtų ištekėti. Po pirmo apvoliojimo reikia palikti sūri kelioms minutėms, kad kiek apdžiūtų, o po to apvolioti dar kartą.
4. Kepimas. Jei yra kepamas visas sūris, kuris nebuvo pjaustomas ir yra storas, kepti reikia ant nedidelės ugnies – kad sūrio vidus spėtų gražiai sušilti ir suminkštėti, o viršus nesudegtų. Tokie nepjaustyti sūriai šiek tiek išsipučia. Jei yra kepamos pusės, tai aliejų reikia labai gerai įkaitinti, įdėti sūrį pjūviu į apačią (tai jo silpniausia vieta ir reikia, kad greičiau apkeptų) ir iš karto sumažinti ugnį iki vidutinio, kaip apačia apskrus, apversti į kitą pusę. Trikampius geriausiai yra kepti giliame aliejuje, kad jis iš karto juos apsemtų iš visų pusių.

Ką čia bekartoti – viską dariau žodis žodin, o rezultatas buvo puikus. Ar galit patikėti, kad šis receptas “to do” sąraše laukė nuo pat to laiko, kai jį perskaičiau??? Nuo gruodžio iki kovo – neblogai, a? Ir kiek dar tokių… Man net baisu darosi…

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Skubu pasidalinti puikiu receptu. Puikus kepinys, tinkantis tiek pietums (su pomidorų salotomis), tiek iškylai (jį patogu valgyti ranka). Skaniausias atradimas recepte man pasirodė sluoksniuota tešla su kiaušiniu – šiek tiek tvirtesnė ir labai gardi.

Vienam dideliam pyragui reikės:

Tešlai:

250 g miltų

4 v. š. aliejaus

1 kiaušinio

60 g šalto sviesto

6-7 šaukštų vandens

Įdarui:

250 g konservuoto tuno aliejuje

šakelės petražolių

3 kietai virtų kiaušinių

2 v. š. kaparėlių

10 ml grietinėlės

3-4 v. š. šerio

druskos, pipirų

Iš miltų, aliejaus, vandens, kiaušinio ir kubeliais pjaustyto sviesto suminkome elastingą tešlą. Iš jos suformuojame rutulį, suvyniojame jį į foliją ir įdedame į šaldytuvą valandai.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Tuną nusunkiame ir šakute išskirstome gabalėliais. Įmaišome sukapotą petražolės šakelę. Virtus atvėsusius kiaušinius sukapojame, sumaišome su grietinėle, kaparėliais ir šeriu. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Visą šią masę sumaišome su tunu.

Iš tešlos iškočiojame du lakštus. Kepimo formą ištepame sviestu. Įklojame vieną tešlos lakštą, sudedame tuno įdarą. Užklojame antru tešlos lakštu ir užspaudžiame kraštus. Pyragą kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje kol tešla parus. Iš nurodytų ingredientų galima paruošti ir 6 nedidelius pyragėlius.

Sotus pyragas, skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Todėl ir įsivaizduoju jį kramsnojamą kur nors iškyloje parke. Ir kas man su tomis iškylomis? Vis fantazuoju ir fantazuoju… Nors žiema dar neatsibodo.

Vakar (šiandien pakartotinai) įvyko stebuklas. Aš pirmąkart šiek tiek dvejodama ir įsivaizduodama baisiausius scenarijus (iš kur sakysimės picą į namus jeigu ką?) pagaminau midijas balto vyno padaže (plačiai žinomas kaip moules mariniere). Tai populiarus ir patikimas receptas. Gaminau taip todėl, kad man midijos su baltu vynu pačios skaniausios. Taigi valio valio, mano širdis vis dar dainuoja, nes man pavyko – buvo pasakiškai skanu. Prie viso gerumo prisidėjo ir užkandžiui suvalgytos austrės. Pa-sa-ka.

Midijoms reikės:

1.5-2 kg šviežių midijų

2-3 svogūnėlių (shallots)

100 ml sauso balto vyno

100 ml vandens

50 g sviesto

saujos kapotų petražolių

Iš principo tai kelių receptų mišinys. Kaip suprantu, kiekvienas restoranas ir kiekvienas šefas savaip interpretuoja šį patiekalą, bet tai yra bazinis receptas. Vynas, svogūnėliai, petražolės, sviestas. Aišku, midijos. Pradėsime nuo jų. Taigi gyvas midijas reikia nuplauti ir peiliu nupjauti “barzdas”, kuriomis jos tvirtinasi prie akmenų. Darbas šiek tiek užtrunka. Svarbu yra tai, kad virti galima tas midijas, kurios tvirtai užsivėrusios. Jei midija atsivėrusi ir net pabeldus į jos kiautą atsisako užsiverti, ją reikia išmesti.

Dabar pasiūlysiu du variantus – arba pirma puode išlydyti sviestą ir jame pakepinti svogūnėlius, o tada sudėti midijas, supilti vyną, vandenį ir troškinti. Arba tiesiog pramaišiui sudėti midijas, kubeliais pjaustytą sviestą, smulkiai sukapotus svogūnėlius, užpilti vynu bei vandeniu ir troškinti. Aš rinkausi antrąjį variantą, Ir troškindama vis purčiau indą, kad padažas pasiskirstytų tolygiai. Taip vis purtant reikia stebėti midijas. Kai jos atsiveria, galima dar šiek tiek palaikyti ant ugnies, užberti kapotų petražolių ir tuoj pat valgyti. Su dukart keptomis belgiškomis bulvytėmis.

Kaip jau sakiau – pasaka. Tiems, kas mėgsta midijas rekomenduoju nors kartą jų pasiruošti namuose. Tarsi koks mažas stebuklas. Ypač mums, nepajūriniams. Patiekalą dar galima paskaninti kapotu saliero stiebu, lauro lapais. Man tiko tas bazinis variantas.

Ir pabaigai – reklama. Mat jūros gėrybes pirkau iš www.jurosgerybes.lt. Užsakiau pirmadienį, atvežė penktadienį. Galiu pasakyti, kad midijos ir austrės – puikios kokybės. Taigi rekomenduoju pamėginti. Kainos iš pirmo žvilgsnio lyg ir nemažos, tačiau palyginti su restoranų kainomis viskas pigu. O tokio didumo midijų Lietuvoj nevalgiau, tik Prancūzijoje.

Tegyvuoja jūrų gėrybės!

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Šiaip jau šiokiomis dienomis paprastai negaminu nieko “kitokio”, nieko naujo ir nieko sudėtingo. Ypač vengiu pusryčių. Ilgiems savaitgalio pusryčiams su dviem puodeliais kavos ir (dažnai) gabalėliu pyrago pasiryžtu pagaminti ką nors naujo. Tačiau šokią dieną – ne. Bet tikriausiai trečiadienis buvo ypatingesnė diena. O gal norėjosi suvartoti mocarelos likučius. Arba tiesiog užplūdo tas šventas noras suktis virtuvėje kiaurą parą – kad tik būtų kam suvalgyti…

Iš tikrųjų ilgai gamindami šiuos sumuštinėlius neužtruksite, ypač jei iš anksto pasiruošite ančiuvių sviestą.

4 porcijoms reikės:

4 ančiuvių

250 g mocarelos

2 kiaušinių

5 valgomųjų šaukštų pieno

60 g minkšto sviesto

8 riekelių skrudinti skirtos duonos

alyvuogių aliejaus kepti

Pirmiausia derėtų paruošti ančiuvių sviestą. Ančiuvius išimame, pamirkome vandenyje, kad nebūtų per sūrūs ir susmulkiname. Minkštą sviestą išsukame su ančiuvių gabalėliais. Kad būtų visai teisinga, manau, praverstų sutrinti viską į košelę – ją būtų smagiau tepti.

Mocarelą supjaustome griežinėliais. Sumuštinių duonos riekeles ištepame ančiuvių sviestu. Ant vienos riekelės klojame mocarelą, uždengiame kita ir taip sudėliojame keturis sumuštinius. Indelyje išplakame pieną ir kiaušinius su žiupsneliu druskos. Keptuvėje gerai įkaitiname alyvuogių aliejų. Gerai tokiam atvejui turėti didesnę keptuvę, kurioje lengvai tilptų bent du tokie sumuštiniai. Taigi sumuštinius įmirkome kiaušinių plakinyje iš abiejų pusių ir dedame keptuvėn. Apkepame iš abiejų iki plutelė apskrunda, o mocarela viduje išsilydo. Nuvarviname perteklinius riebalus ir patiekiame dar šiltus sumuštinius ant stalo.

Dariau du sumuštinių variantus: vieną su ančiuviais, kitą be. Ir man pasirodė, kad su ančiuviais sumuštiniai skanesni, nors receptas sakė, kad galima ir be jų. Apsritai skonio šventės nebuvo, tačiau paįvairinau pusryčių meniu ir sunaikinau sūrį bei sumuštinių duoną. Atrodo, prisiminsiu šiuos sumuštinėlius dar kada nors – visai patogus receptas.

Nuotraukų, deja nebus – ryte akys užsimiegojusios, nepastebėjau, kad nė vieno kadro iki galo nesufokusavau…

Šaltinis: receptinės kortelės.