Ignės puodas

Panašius makaronus praėjusią vasarą valgiau Gargžduose. Tiesa, anieji buvo su ispaniška chorizo dešra. O štai manieji – su lietuviška kaimiška. Taip jau nutiko, kad iš tėvonijos vis parsivežu vieną-kitą dešrigalį. Taip ir gimė ši improvizacija aštria tema. Dešrai sunaudoti ir (labiau) vyrui palepinti. Drąsiai galima sumažinti aitriosios paprikos kiekį arba jos apskritai nedėti – manau, pavyks taip pat gerai. Bet tiems, kam patinka, kai pro ausis garų kamuoliukai verčias, – pats tas.

4 porcijoms reikės:

500 g makaronų (dažniausiai verdu vamzdelius)

gero bryzelio šalto rūkymo dešros (maždaug per gerą sprindį)

1 didelės raudonosios paprikos

1-2 aitriųjų paprikų

1 svogūno

2 česnako skiltelių

1 mažos skardinės konservuotų pomidorų

juodųjų pipirų

žiupsnelio džiovintų bazilikų

Su makaronais pasaka sena ir ta pati – išverdame al dente. Tuom tarpu susmulkiname svogūną, papriką, dešrą, aitriąją papriką ir pomidorus (jei jie nesmulkinti). Keptuvėje be aliejaus pakepiname dešros gabalėlius. Visi tie kaimiški riebumai išsilydo, dešrytė apskrunda – mmm! Tada keptuvėn keliauja svogūnas, išspaustos česnako skiltelės ir aitrioji paprika. Kartais, jei dešra pasitaiko riebesnė, netgi nepilu papildomo aliejaus. Bet jei prireikia – tiesiog vos vos šliukšteliu. Pamaišome, pakepiname ir sudedame smulkintą papriką. Vėlgi išmaišome, beriame pipirų ir bazilikų. Druskos į padažą nededu – dešra ir taip pakankamai sūri. Tada supilame pomidorus ir kelias minutes patroškiname, kad visi skoniai susigertų ir susimaišytų.

Makaronus – į lėkštes, padažą – ant makaronų, šalia šiek tiek tarkuoto sūrio – ir valgom. Aštru – taip. Skanu – taip. Sotu – taip. Vasarą tokių makaronų gal ir negaminsiu, bet kol vėjas dar langus padrebina, smagu ir iš vidaus sušilti.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Ne, kalėdinių receptų kol kas nebus – juk negaliu išduoti, ką dovanosiu! Nes šiemet kaip niekad daug valgomų dovanų užvertė mažyčius mūsų namus ir dar mažesnį šaldytuvą. Nors kartais apimdavo lengva panika, visgi pačiai ruošti dovanas labai malonu. Nes visąlaik, kol gaminu ir pakuoju, galvoju apie tuos, kurie tai gaus.

Bet aš ne apie Kalėdas, o apie avieną. Gardžią lengvai pagaminamą avieną.

Reikės:

~400 g avienos (nesu tikra, mat kepiau iš akies)

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų

kelių saujų grybų (pievagrybių arba miško grybų)

1 svogūno

2 skiltelių česnako

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

Mėsą supjaustome podidžiais gabalėliais ir apkepiname iš abiejų pusių keptuvėje. Sudedame į karščiui atsparų indą su dangčiu. Toje pačioje keptuvėje pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Kai šie suminkštėja, dedame grybus ir trumpai pakepiname. Viską sudedame į indą su aviena, užpilame pomidorais, pabarstome druskos ir pipirų, permaišome ir šauname orkaitėn… geroms 2-4 val. Svarbu, kad temperatūra nebūtų didelė (~150-160 laipsnių), o avytė sau sultingai ir gardžiai troškintųsi. Jei nėra indo su dangčiu, tinkamo orkaitei, galima dėti į kepimo skardą ir uždengti ją aliuminio folija. Beje, avytė taip pat pukiai išsitroškins ir puode ant viryklės ant nedidelės kaitros, tik reikės vis pasižiūrėti, ar skysčio netrūksta.

Patiekiau su paprastomis keptomis bulvėmis, nes, tiesą sakant, nuvargusi po sausainių skardų traukiojimo, neturėjau ūpo ką nors įmantriau galvoti.

Gerai, o dabar vėl apie Kalėdas. Pasierzinsiu tuo, kas dabar užima didžiąją dalį mažulytės virtuvėlės ir netgi viso buto…

Receptas iš Cooking Katie.

Ar, be manęs, dar yra žmonių, dovanas, palankumo ženklus ar lauktuves gaunančių maisto produktais? Štai gimtadienio proga gavau kibiraitį voveraičių, vasarą užsiminusi – vėžių, kitąkart – krapų. O štai ne visai seniai tėvai savo meilę parodė… aviena Už tai esu didžiai dėkinga, nes du savaitgalius namai gardžiai kvepėjo ir buvo proga išmėginti seniai pasižymėtus receptus. Pradėsiu nuo avienos kario su kokosų pienu.

6 porcijoms reikės:

2 v. š. ghee arba augalinio aliejaus

1 kg avienos be kaulų ir riebalų, supjaustytos gabalėliais (manoji vadinosi “aviena plovui”, tiko)

1 didelio plonai supjaustyto svogūno

3 supjaustytų česnako skiltelių

1 v. š. šviežio tarkuoto imbiero (be abejo, tiks ir milteliai)

1 nemažos smulkiai kapotos aitriosios paprikos

1 a. š. maltos ciberžolės

4 v. š. kario miltelių

400 g kapotų konservuotų pomidorų

500 ml sultinio (geriausia avienos, bet aš naudojau daržovių)

160 ml kokosų pieno

2 v. š. kapotų kalendrų lapų (tokių neradau, apsiėjau be jų, o iš bėdos, manau, ir petražolės nekenktų)

Puode įkaitiname 1 v. š. ghee arba augalinio aliejaus ir porcijomis apkepiname avieną kol paruduoja. Atidedame į šalį. Likusį ghee (arba aliejų) įkaitiname puode. Sudedame svogūną ir maišydami kepiname 5 min. kol suminkštėja. Tada dedame česnaką, imbierą, aitriąją papriką ir ciberžolę. Pakepiname 1 min. Tada sudedame kario miltelius ir avieną. Suverčiame pomidorus, supilame sultinį ir viską užviriname. Tada sumažiname ugnį ir neuždengtame puode troškiname 1 val. 15 min., kol mėsa suminkštės. Jei pasitaiko labai sausgyslota aviena, drąsiai galite troškinti 1,5 val. ar net daugiau.

Po troškinimo sudedame kalendrų lapus, supilame kokosų pieną ir pakaitiname 15 min., kol padažas sutirštėja.

Patiekiau su virtais ilgagrūdžiais ryžiais.

Labai aromatinga ir pikantiška. Mano nuomone, ilgai ir lėtai troškinta aviena – skaniausias jos pavidalas. Kai mėsa tokia minkšta, kad net skiriasi skaidulos.. Ach.. Šįkart tokio minkštumo nebuvo, nes neturėjau laiko ilgiau troškinti. Bet vis tiek buvo skanu. Labai skanu.

Receptas iš: delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. nr.

Pradėjusi reguliariai lankytis turguje iš naujo atradau jautieną. Nežinau, ar aš daugiau patirties turiu, ar mėsa kitokia, bet nebebūna “kieta kaip bato padas, kaip čia dabar sukramtyti” rezultato. Būna tik. Mmm.. kaip sultinga.. Kad ir šįkart – pati mėsa nebuvo labai gera (t. y., toli gražu ne kumpis), bet… valgėm su vyru ir dūsavom…

Užbėgdama už akių pasakysiu, kad nebūtina mėsos pjaustyti prieš kepant. Galima kepti nedidelius kepsnelius ir supjaustyti prieš patiekiant. Ypač jei norisi  vidutiniškai iškeptos mėsytės.

2 porcijoms reikės:

~200 g jautienos

~70 ml teriyaki padažo

1 v. š. alyvuogių aliejaus

1 didelės raudonosios paprikos

150 g brokolių žiedynų

1 nedidelės aitriosios paprikos (nebūtina, jei nesinori aštriai)

Jautieną įdėkite į negilų indą ir užpilkite teriyaki padažu. Apvoliokite, galite įberti šiek tiek juodų pipirų ir palikite marinuotis 10-20 min. Supjaustykite daržoves.

Įkaitinkite nelimpančią keptuvę, mėsą išimkite iš marinato (jo neišpilkite!) ir kepkite keptuvėje iki pageidaujamo iškepimo lygio. Aš šįkart kepiau, kad būtų visiškai iškepusi. Mėsą išimkite iš keptuvės, ją švariai iššluostykite, įpilkite aliejaus, suberkite daržoves ir maišydami kepkite 2 min. Tada įpilkite 2 v. š. vandens, pakepkite dar 3 min. Supilkite marinatą ir dar pora šaukštų vandens ir patroškinkite 1-2 min.

Sumaišykite mėsą ir daržoves ir patiekite su virtais ryžiais. Gardumėlis! Teriyaki padažas suteikia pikantiškumo, traškios daržovės – gaivos, o sultinga mėsa duoda finalinį skonio akordą.

Šiek tiek pakeistas receptas iš delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. numerio

Man labai patinka toks spalis, koks buvo iki šiol: šarmota žolė ryte, aukšta žydrynė, ilgi vakarai. Vakar, norėdami pasidžiaugti dar tveriančiais gražiais orais, buvome miške. Ten taip gražu, taip ramu… Grįžome jau temstant, ir tos rausvėjantį dangų rėžiančios medžių viršūnės savyje talpino paslaptį. Būties, laimės, norų išsipildymo…

Dar man patinka šiltas, paprastas naminis maistas. Šis troškinys kaip tik toks ir yra, suteikiantis lašelį jaukios šilumos.

4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių (tų, didžiųjų)

100 g rūkyto kumpio

1 poro

4 česnako skiltelių

4 bulvių

300 ml balto vyno

300 ml sultinio

1 v. š. garstyčių

200 ml grietinėlės

2 lauro lapų

1 a.š. čiobrelių

druskos, juodųjų pipirų, žiupsnelio bazilikų

Supjaustome kumpį, vištieną, bulves ir porą. Sukapojame česnako skilteles. Puode kelias minutes pakepiname rūkytą kumpį, sudedame vištienos gabalėlius ir dar šiek tiek pakepame. Įberiame druskos ir pipirų. Tada į puodą keliauja bulvės, česnako skiltelės ir porai. Įdedame čiobrelių, lauro lapus ir įpilame vyną bei sultinį. Gerai išmaišome ir uždengiame puodą. Troškiname apie 10 min. Tada metas įdėti garstyčias bei grietinėlę. Vėl išmaišome ir troškiname kol suminkštės bulvės. Prieš patiekdami įberiame bazilikų.

Skanu, paprasta, šilta. Rudenį-žiemą nieko daugiau ir nereikia. Be to, produktai paprasti, “žemiški”. Kartais reikia visai nedaug… Ak, tas spalio dangus!

Receptas iš: Receptai šeimos savaitgaliui

Iš pradžių maniau: neskelbsiu šito recepto. Pasiliksiu sau kaip dar vieną “makaronai, kai reikia greitai ir skaniai” variantą, ir viskas. Nes čia nėra nieko ypatingo… Bet tada persigalvojau. Nes galbūt ne man vienai reikia paprastų ir greitų idėjų, kai ingredientus galima rasti spintelėje ir šaldytuve.

Nežinau, kaip parašyti porcijas. Gaminau keturioms (su atsarga kitos darbo dienos pietums, kaip dažnai kad darau). Išėjo dvi. Na, gal makaronų išviriau šiek tiek mažėliau. Bet tik tiek. Ir vis tiek mudviem su vyru atrodė, kad, na, tos keturios originalo porcijos būtų labai nedidukės. Tai gal tebūnie taip -

2 sočioms porcijoms reikės:

300 g juostinių makaronų

50 ml alyvuogių aliejaus

4 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos ankšties

100 g kiaulienos kumpio: rūkyto arba vytinto

šiek tiek petražolių pabarstyti

Makaronus išverdame sūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame pakepiname smulkintus česnakus ir aitriąją papriką. Tada sudedame juostelėmis pjaustytą kumpį, išmaišome, pakepiname – ir užpilame ant nukoštų makaronų. Prieš patiekiant galima pabarstyti petražolių.

Ir viskas. Sakiau – paprasta, greita, nebrangu. Ir – svarbiausia – skanu. Padažui tikrai nereikia pipirų, druskos, grietinės ar grietinėlės. Jis puikus toks, koks yra. Šiek tiek aštrus, šiek tiek pikantiškas. Aš dar, kaip matote, kieto sūrio šiek tiek pabarsčiau – man kone nesąmoningai rankos kyla

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”

P.S. Kas pavogė laiką, greitai prisipažinkit!!!

Aš labai mėgstu brokolius. Net nežinau, kodėl… Dažnai jų įmaišau į salotas ar omletą. Todėl kai sugalvojau šeštadienio iškylai ką nors išsikepti, idėja pati įšoko galvon: pyragas su brokoliais! Turiu pasakyti, mintis pasiteisino.

Reikės:

Tešlai:

25 g šviežių mielių

150 ml šilto vandens

1/2 a. š. druskos

270 g miltų

Įdarui:

200 g brokolių žiedynų

šiek tiek druskos

150 g sūrio (originale naudojamas sūris su mėlynuoju pelėsiu, aš dėjau paprastą fermentinį)

3 kiaušinių

300 ml grietinės (tiks ir grietinėlė)

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje, įberkite druskos ir dėdami miltus išmaišykite tešlą taip, kad ji atšoktų nuo indo sienelių. Tada tešlą uždenkite ir palikite iškilti 30 min. Tuo metu brokolių žiedynus apvirkite silpnai sūdytame vandenyje ir gerai nukoškite.

Iškilusią tešlą gerai išminkykite ant miltais pabarstyto stalviršio. Tada ją iškočiokite ir įklokite į sviestu išteptą kepimo formą. Aš naudojau atsegamą tortinę, po to buvo labai patogu išimti ir ant to pačio pagrindo vežtis į iškylą. Tešlą įkloti reikia taip, kad susiformuotų aukštesni krašteliai.

Sūrį reikia sutrupinti (arba sutarkuoti – žiūrint koks sūris). Grietinę sumaišyti su kiaušiniais (kadangi aš naudojau grietinėlę, tai ją lengvai su kiaušiniais išplakiau) ir įmaišyti sūrį.

Ant tešlos pagrindo išdėliokite brokolių žiedynus ir užpilkite sūrio mišiniu. Pašaukite į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir kepkite 30 min.

Puikus patiekalas iškylai ir ne tik gatavas! Visiem, kas ragavo, labai patiko. Progai pasitaikius, kepsiu jau su tokiu sūriu, koks buvo nurodytas. Bet šįkart, manau, puikiai tiko ir fermentinis sūris. Buvo tikrai gardu ir sotu. Jei tik kaip užkandis ar pusryčiams prie stiklinės sulčių, iš nurodyto kiekio išeina 8 porcijos.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Mano tėtis – užkietėjęs žvejys. Gali 3-4 val. nakties keltis ir išsiruošti žvejoti, kad tik geriausią vietą užsiimtų. O jau kai pradeda pašarus žuvims ruošti – verda, maišo, beria… Ši vasara itin dosni žuvų, tad jau ne pirmą kartą parsivežu šviežių karpių. Ir ne pirmą kartą kepu vis taip pat.

Nuplautą ir nusausintą žuvį įtrinu druska ir pipirais – vidų taip pat. Žuvies šonuose padarau įpjovas, į kurias įkišu išspaustų česnako skiltelių. Į žuvies vidų taip pat keliauja česnakas, jam kompaniją palaiko krapai ir citrinos riekelės. Tokią žuvį šaunu į 200 laipsnių kaitrumo orkaitę ir, priklausomai nuo dydžio, kepu 30-40 min. Jei žuvis-milžinė, prireiks kepti ilgiau. Prie žuvies dar patiekiu citrinos skiltelių ir šviežių daržovių salotų.

Viskas, kas čia surašyta – mano improvizacija karpio tema, kuri pasiteisino (visgi kepiau ne kartą ir ne du…). Citrinos man reikia karpio dumbliškam aromatui ir skoniui prislopinti, manau, be jos stigtų šiai žuviai lengvumo.

Bet. Nors iš principo esu patenkinta šiuo receptu, ieškau naujų idėjų. Gal kas pamėtės komentaruose? Mat šaldiklyje gyvena dar du nedideli karpiukai ir juos noriu paruošti kitaip. Geriausia, kad būtų ruošiama orkaitėje. Mane labiausiai domina derinami prieskoniai, marinatai, padažai…