Viskas – kol vyras grįžta namo ir paruošiu vakarienę, beveik sutemsta. Vis labiau norisi ruošti sumetei į puodą – išvirė – valgyk patiekalus. Vis dažniau norisi užsiplikyti visą arbatinį arbatos, įsitaisyti su knyga ir kirmyti. Vis vėliau rytais prasikrapštau akis – jergau, kaip tamsu už lango, ne, ne, dar ne rytas… Todėl akys ir užkliuvo už patiekalo viename puode varianto – vištienos ir ryžių troškinio, kitaip biryani.

4 porcijoms reikės:

8 vištos šlaunelių arba nedidelių blauzdelių su oda

1 plonais pusžiedžiais supjaustyto svogūno

1 plonai supjaustytos česnako skiltelės

350 g Basmati ryžių

750 ml daržovių sultinio

130 g pjaustytų šparaginių pupelių

25 g paskrudintų migdolų riekelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

gabalėlio sviesto

3 v. š. kario pastos (galite naudoti gatavą, galite patys pasigaminti iš kario miltelių ir vandens)

Keptuvėje įkaitiname sviestą ir 2 v. š. alyvuogių aliejaus. Sudedame vištieną ir apkepame iš visų pusių, kol apskrus. Išimame. Į keptuvę beriame svogūną ir česnaką ir maišydami kepiname kelias minutes, kol suminkštės. Sukrečiame kario pastą, gerai išmaišome ir pakepame dar kelias minutes. Tada supilame likusį šaukštą aliejaus, suberiame ryžius ir gerai išmaišome, kad jie pasidengtų prieskoniais. Pakaitiname porą minučių, suberiame skrudintus migdolus ir užpilame sultiniu. Ant viršaus sudedame vištieną, uždengiame dangčiu ir troškiname 10-15 min. Praėjus šiam laikui suberiame šparagines pupeles. Vėl uždengiame ir troškiname dar apytiksliai 10 min., kol ryžiai ir vištiena bus išvirę. Patiekiame apibarstę likusiomis migdolų riekelėmis.

Pastaba: kuo mažesni vištienos gabalėliai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išsitroškins vienu metu su ryžiais.

Labai aromatingas patiekalas, skanus ir sotus. Namai dar ilgai kvepėjo kariu… Puikus būdas greitai paruošti gardžią vakarienę.

Receptas iš delicious. magazine

Man dažnai nepavyksta prisitaikyti prie vyro alaus virimo grafiko. Kaip žinia, neturime viryklės, tik tokią dviejų kaitviečių elektrinę orkaitėlę. Tad kai prietelius užkelia savo 16 l talpos alaus virimo puodą, vietos nebelieka. O aš beveik visada tomis dienomis suplanuoju patiekalą, kuriam reikia nemažai laiko – apkepti, virti ar apskritai šokinėti aplink. Aną sekmadienį buvo panašiai – užsispyriau sidre troškinti triušį, kurį (ir daržoves) prieš tai dar reikia apkepti. Derinomės derinomės vienas prie kito, kol pietūs pavirto ankstyva vakariene. Bet buvo verta. Triušiui visada verta skirti laiko ir jėgų. Beje, šitam reikės pasiruošti iš vakaro.

4 porcijoms reikės:

1 nedidelio triušio, sukapoto į 8 gabalėlius

1 smulkiai sukapoto svogūno

3 smulkiai supjaustytų morkų

1 čiobrelio šakelės

250 ml sauso sidro (jau nekalbu, kad tikro, ne cheminio)

3 v. š. aliejaus

1 v. š. miltų

475 ml sultinio (idealiu atveju, žinoma, triušienos, bet tiks ir vištienos, ir daržovių)

Pakankamai dideliame inde (gali būti kepimo), kad vienu sluoksniu tilptų triušio gabalėliai, išdėliojame pusę kapoto svogūno ir morkų. Ant viršaus sudedame triušieną, apibarstome likusiomis daržovėmis ir įdedame čiobrelio šakelę. Užpilame viską sidru, uždengiame indą ir įdedame į šaldytuvą marinuotis per naktį. Žinoma, galima užmarinuoti iš ryto, bet patirtis rodo, kad kuo ilgiau triušis mirks tame sidre, tuo pikantiškesnio skonio bus mėsa.

Kitą dieną išimame triušį iš marinato ir nusausiname. Marinatą nukošiame – daržoves dedame į vieną indą, o skystį – į kitą. Gerai įkaitintoje keptuvėje (arba, jei turite, kepimo inde, kurį vėliau galėsite kišti tiesiai į orkaitę) įkaitiname 2,5 v. š. aliejaus ir iš visų pusių apkepiname triušio gabalėlius. Kepame po kelis, vis apversdami, kol apskrus.  Išimame triušieną, supilame likusį aliejų ir maišydami pakepiname daržoves maždaug 10-12 min., kol pradės ruduoti. Daržoves apibarstome miltais ir gerai išmaišome. Tada į keptuvę supilame atidėtą marinatą ir sultinį, gerai išmaišome ir, jei reikia, įberiame druskos bei pipirų.

Į kepimo indą su dangčiu sudedame triušieną, užpilame skysčiu su daržovėmis ir gerai apvoliojame mėsą, kad būtų tolygiai padengta. Įberiame čiobrelio lapelių. Uždengiame dangčiu ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 30 min. Po to sumažiname temperatūrą iki 150 laipsnių, apverčiame triušio gabalėlius ir kepame dar 1,5 val., kas pusvalandį apversdami mėsą, kol ji tampa minkšta.

Geriausia patiekti su prancūzišku batonu, juo bus galima sulaižyti gardų padažą. Greta puikiai tiks to paties sidro taurė. Tikra sekmadieninė palaima… Salsvos morkos, pikantiškas padažas ir minkštutėlė triušiena. Tikrai gardu, o svarbiausia – paprasta. Reikia tik… laiko.

O dabar metas klausimui. Šaldiklyje dar turiu triušienos. Troškinau ir su sidru, ir su grietinėle, todėl klausiu – kaip dar galėčiau paruošti triušiuką?

Receptas iš delicious. magazine, 2010 kovo mėn. nr.

Yra maisto produktų, kuriuos sunku pagaminti gerai. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės. Restorane mielai jas renkuosi, o štai gaminti namie ne visada drąsu. Bet atėjo metas ir kalmarams mesti iššūkį. Tiesa, dar norėjau palepinti vyrą, nes lepinti mylimus žmones labai smagu.

Dabar galvodama apie tą akimirką, kai parduotuvėje palinkau virš šaldytų jūrų gėrybių, suprantu padariusi klaidą. Reikėjo ilgiau paieškoti, gal net būčiau radusi šviežių arba bent jau žiedais pjaustytų. Nes paskubomis radau tik filė, numojusi ranka ją nusipirkau ir… Na, vyrui patiko. Man taip pat. Bet labiau ne kalmaras, o nuostabus kvapus pikantiškas pagardas. Tad vien dėl jo sakau (t. y. rašau): eikite, vaikai, ir ieškokite šviežių ar šaldytų kalmarų ir gaminkite, nes tai yra gerai. O jei ne kalmarai, tai, manau, krevetės taip pat puikiai tiktų.

Vos nepamiršau svarbiausio – tai labai greitai pagaminamas patiekalas, todėl iš anksto pasirūpinkite, su kuo valgysite (pavyzdžiui, prancūzišku batonu), ir turėkite laikrodį, nes minutes sekti reikės.

2 porcijoms reikės:

0,5 kg kalmarų (šaldytų ar šviežių, supjaustytų arba visų)

1/4 a. š. maltos aitriosios paprikos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 išspaustų česnako skiltelių

1 v. š. juostelėmis pjaustytų bazilikų

1/4 citrinos sulčių

1/2 puodelio paskrudintų džiūvėsėlių

druskos, pipirų

Jei kalmarai šaldyti, atšlidome; jei nepjaustyti – supjaustome vienodo dydžio žiedais arba (kaip filė atveju) gabalėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejuje. Drūčiai įkaitiname, ne pašildome. Sudedame kalmarą, druską, pipirus ir maltą aitriąją papriką. Maišydami kepame, kol skystis tampa skaidrus – maždaug 1 min. Tada sudedame česnaką, baziliką ir supilame citrinos sultis. Maišome maždaug 30 sekundžių. Virtuvėje iš karto pasklinda nepakartojamas aromatas. Tada išjungiame ugnį, suberiame džiūvėsėlius ir išmaišome. Viskas!

Aš nemokėsiu aprašyti to aromato ir skonio, kuris užpuola pojūčius vos tik prisėdus prie lėkštės. Net šunėkas atėjo pažiūrėti, ką valgome, nors taip įprastai nesielgia. Malonus česnako kvapas, vos juntamas aitriojo pipiro karštis, švelnus citrinos rūgštumas – viskas puikiai dera. O dar taip greitai pagaminama…

Receptas iš Life in 3D.

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Kartais reikia, kad vakarienė būtų tikrai pigi, soti ir paprasta. Ypač kai lysvėse vartosi jau beperaugantys agurkai ir taip gaila juos išmesti, o atiduoti nebėra kam – visi draugai, giminiečiai ir artimieji jau apdalyti. Šis patiekalas puikus savo paprastumu ir netikėtumu. Neabejoju, kad ne vienas suklus: “Įdaryti agurkai? Kas per..?” Taip, įdaryti agurkai! Kadangi šaldytuvo stalčius vos užsidaro nuo agurkų, gaminsiu dar ir dar kartą.

2 porcijoms reikės:

4 didelių agurkų (kuo didesni, tuo lengviau)

200 g maltos jautienos

pusės stiklinės virtų ryžių

druskos, pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus

1/2 stiklinės grietinės

Agurkus nuplauname ir nuplikiname verdančiu vandeniu. Sudedame į indą ir trumpam uždengiame. Paskui nulupame odelę, nupjauname vieną galą ir išskobiame sėklas (kad išeitų toks pailgas indelis). Kaip minėjau, kuo didesni agurkai, tuo lengviau bus sėklas per tą siaurą angą išrakinėti. Agurkų vidų pabarstome druska.

Maltą mėsą sumaišome su virtais ryžiais. Minėtoji pusė stiklinės yra gana orientacinė, kadangi recepto originale kiekio apskritai nebuvo. Siūlau maišyti “iš akies” – tiek, kiek norisi įdare ryžių. Įberiame druskos bei pipirų ir gerai išmaišome. Prikemšame agurkus gauto įdaro.

Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir iš visų pusių trumpai apkepame agurkus. Sudedame juos į kepimo indą arba indus (jei gaminame porcijomis), užpilame grietine ir pašauname kepti. Grietinę geriau naudoti liesą ir prieš pilant ją gerai išmaišyti, kad taptų kreminė ir lengviau pilama. Grietinę galima pagardinti pipirais. Šauname agurkus orkaitėn (~170-180 laipsnių) ir troškiname maždaug 15 min. Prieš patiekdama aš dar užbėriau tarkuoto kietojo sūrio, bet tai nėra būtina.

Keista, bet taip abejojau šio patiekalo sėkme, kad liko vos kelios neiškalbingos nuotraukos. Valgis tikrai skanus ir įdomus, vertas dėmesio. Tą gali paliudyti ir kiti bandžiusieji. Na, ir faktas, kad gaminsiu dar ne vieną kartą.

Receptas iš knygos “Didžioji virėja”.

Pamaniau, reikia gyvenime permainų ir… nusipirkau pankolių. Vis matydavau juos tūnančius parduotuvių lentynose, vis pastebėdavau receptus su jais, bet niekada nenusipirkdavau. Ir tik pradėjusi pjaustyti prisiminiau, kodėl kažkada neatmenamais laikais buvau nusprendusi jų vengti. Jie smirdi/kvepia (pasirinkite, kas tinka) anyžiais! Jei gyvenime lieptų išrinkti bjauriausią kvapą, po visų akivaizdžiai pykinančių šlykščių smarvių iš karto puikuotųsi anyžius. Taigi bepjaustydama ir mintijau – jeigu ką, vyras suvalgys viską!

2 porcijoms reikės:

1/2 stiklinės apvaliagrūdžių ryžių

1 svogūno

2 nedidelių pankolių

~ 0.5-0.7 l sultinio

alyvuogių aliejaus

1/3 stiklinės balto vyno

juodųjų pipirų

šiek tiek petražolių ir tarkuoto parmezano (ar kito kietojo sūrio)

Svogūną supjaustome ganėtinai stambiai – aš pjausčiau stambiau nei įprastai pjaustau rizotui. Tada eilė pankoliams. Juos nuplauname, nupjauname kotus ir apačią. Paskui padalijame pusiau, išpjauname šerdį ir susmulkiname panašaus dydžio gabalėliais kaip svogūną. Tiesa, aš dar nulupau viršutinius sluoksnius, nes atrodė apdaužyti…

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir pakepiname daržoves. Kepiname ilgokai, beveik 10 min. – tikslas, kad svogūnai ir pankoliai gražiai karamelizuotųsi. Tada pilame ryžius ir maišydami kepiname tol, kol taps skaidrūs. Šliūkštelime vyno, maišydami palaukiame, kol jis išgaruos, ir pilame sultinį. Po truputį, po porą samčių ir maišome maišome ir gariname gariname tą sultinį. Aš įpylusi sultinio dar įmalu juodųjų pipirų. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia visi – naują sultinį pilti galima tik tada, kai išgaruoja anksčiau piltasis. Kol ryžiai suminkštėja, prireikia 20-25 min. Aš dažniausiai paragauju ir nusprendžiu – jau gerai ar dar ne.

Prieš patiekdami apibarstome kapotomis petražolėmis ir tarkuotu sūriu. Skanaus!

Aš bijojau ragauti. Oi, kaip bijojau ragauti. Ir ką gi – nė kiek nenusivyliau. Tai puikus risotto bianco variantas, tik vietoje salierų – pankoliai. Jie saldoki, turi ropinės daržovės prieskonį. Galiu nuraminti visus anyžių priešus, kad jų skonyje nesijaučia. Puikus rizotas, į kurį galima įmaišyti ir kitų priedų.

Šaldytuve dar liko vienas pankolis. Kas toliau?

Recepto idėja: The Sensitive Pantry

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Viskas, vasara. Reikia mesti šalin rūpesčius, apnuoginti rankas ir kojas, džiaugtis saule ir vis dažniau iškylauti. Ir kepti maistą ant grotelių. Man patinka ant grotelių kepti kepsniai. Žinau, žinau, kancerogenai ir t. t. Bet kartais tingų ir saulėtą sekmadienį taip smagu kurti kepsninę, sėdėti su draugais ir dalintis maistu bei šypsenomis.

Tiesa, reikia pakalbėti ir apie “Marmite” arba, kaip mes paprastai vadiname, marmitą. Tai toks mielių ekstraktas, praturtintas žolelėmis ir vitaminais. Jį sugalvojo tūlas vokietis, o gaminti pradėjo Britanijoje – aludariai norėjo panaudoti nuo alaus virimo atlikusias mieles. Ir štai – atsirado toks pagardas, kurį arba myli, arba nekenti. Paprasta. Aš myliu. Mano vyras mėgsta. Todėl vėl gavusi lauktuvių iš Londono ir sulaukusi išvykos į kaimą paruošiau štai tokį marinatą vištienos krūtinėlei.

2 vištų krūtinėlėms reikės:

pusės citrinos sulčių ir žievelės

3 a. š. marmito

3 v. š. natūralaus jogurto

šiek tiek juodųjų pipirų

Viską sumaišome, apliejame marinatu vištieną ir paliekame per naktį, o gal ir ilgiau. Kvepia tikrai savotiškai – marmitiškai. Kepame ant grotelių. Ir mėgaujamės. Marinatas tikrai švelnus, neįkyrus, todėl norintiems kažko išskirtinesnio siūlau arba daugiau marmito dėti, arba daugiau citrinos žievelės įmaišyti.

Kuo pakeisti marmitą – galbūt panašaus sūrumo ir aromato yra sojų padažas, bet tik panašaus. Tikrai nežinau, ar marmito būna Lietuvoje, bet šiais laikais, kai visi turi giminaičių JK, tikriausiai yra daug jo ragavusiųjų.

Receptas iš šio labai nuotaikingo straipsnio.

Vištiena yra gerai. Ji universali. Ji nenusibosta. Ji gali būti ir paprasta, ir prašmatni. Nežinau, ar daugelis taip elgiasi, bet aš, iškepusi vištą, pirmiausia sau atsipjaunu sparnelius. Kitko gali ir nebūti – svarbu, kad suvalgyčiau sparnelius. Todėl ir susiradau šį receptą – kad galėčiau išsikepti tik sparnelių. Ir juos sušlamšti.

4 porcijoms reikės:

12 sparnelių

2 v. š. Dižono garstyčių

4 v. š. skysto medaus

2 didelių išspaustų česnako skiltelių

1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės

“Tabasco” padažo

Sumaišome viską, išskyrus “Tabasco” padažą. Gautu marinatu gausiai aptepame vištų sparnelius ir, jei yra laiko, paliekame 1 val. Šiek tiek marinato pasilikti reikia. Jei laiko nėra – nieko baisaus. Sparnelius sudedame į aliejumi pateptą kepimo skardą ir apšlakstome “Tabasco” padažu. Kepame 220 laipsnių kaitrumo orkaitėje 25 min. Praėjus pusei laiko sparnelius apverčiame ir aptepame likusiu marinatu.

Viskas. Greita, paprasta ir skanu. Saldu, aštru, lipnu, pikantiška – tikras džiaugsmas sparnelių mėgėjams. Aš šalia orkaitėje kepiau bulvių, tačiau garnyrą galima sugalvoti kokį tik nori. Arba ir visai be garnyro, o padaryti sparnelius kaip užkandį prie alaus. Va, kad ir prie to kvietinio alaus, kurio beliko vos pora butelių…

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. rugsėjo nr.