Ignės puodas

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Skubu pasidalinti puikiu receptu. Puikus kepinys, tinkantis tiek pietums (su pomidorų salotomis), tiek iškylai (jį patogu valgyti ranka). Skaniausias atradimas recepte man pasirodė sluoksniuota tešla su kiaušiniu – šiek tiek tvirtesnė ir labai gardi.

Vienam dideliam pyragui reikės:

Tešlai:

250 g miltų

4 v. š. aliejaus

1 kiaušinio

60 g šalto sviesto

6-7 šaukštų vandens

Įdarui:

250 g konservuoto tuno aliejuje

šakelės petražolių

3 kietai virtų kiaušinių

2 v. š. kaparėlių

10 ml grietinėlės

3-4 v. š. šerio

druskos, pipirų

Iš miltų, aliejaus, vandens, kiaušinio ir kubeliais pjaustyto sviesto suminkome elastingą tešlą. Iš jos suformuojame rutulį, suvyniojame jį į foliją ir įdedame į šaldytuvą valandai.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Tuną nusunkiame ir šakute išskirstome gabalėliais. Įmaišome sukapotą petražolės šakelę. Virtus atvėsusius kiaušinius sukapojame, sumaišome su grietinėle, kaparėliais ir šeriu. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Visą šią masę sumaišome su tunu.

Iš tešlos iškočiojame du lakštus. Kepimo formą ištepame sviestu. Įklojame vieną tešlos lakštą, sudedame tuno įdarą. Užklojame antru tešlos lakštu ir užspaudžiame kraštus. Pyragą kepame 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje kol tešla parus. Iš nurodytų ingredientų galima paruošti ir 6 nedidelius pyragėlius.

Sotus pyragas, skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Todėl ir įsivaizduoju jį kramsnojamą kur nors iškyloje parke. Ir kas man su tomis iškylomis? Vis fantazuoju ir fantazuoju… Nors žiema dar neatsibodo.

Vakar (šiandien pakartotinai) įvyko stebuklas. Aš pirmąkart šiek tiek dvejodama ir įsivaizduodama baisiausius scenarijus (iš kur sakysimės picą į namus jeigu ką?) pagaminau midijas balto vyno padaže (plačiai žinomas kaip moules mariniere). Tai populiarus ir patikimas receptas. Gaminau taip todėl, kad man midijos su baltu vynu pačios skaniausios. Taigi valio valio, mano širdis vis dar dainuoja, nes man pavyko – buvo pasakiškai skanu. Prie viso gerumo prisidėjo ir užkandžiui suvalgytos austrės. Pa-sa-ka.

Midijoms reikės:

1.5-2 kg šviežių midijų

2-3 svogūnėlių (shallots)

100 ml sauso balto vyno

100 ml vandens

50 g sviesto

saujos kapotų petražolių

Iš principo tai kelių receptų mišinys. Kaip suprantu, kiekvienas restoranas ir kiekvienas šefas savaip interpretuoja šį patiekalą, bet tai yra bazinis receptas. Vynas, svogūnėliai, petražolės, sviestas. Aišku, midijos. Pradėsime nuo jų. Taigi gyvas midijas reikia nuplauti ir peiliu nupjauti “barzdas”, kuriomis jos tvirtinasi prie akmenų. Darbas šiek tiek užtrunka. Svarbu yra tai, kad virti galima tas midijas, kurios tvirtai užsivėrusios. Jei midija atsivėrusi ir net pabeldus į jos kiautą atsisako užsiverti, ją reikia išmesti.

Dabar pasiūlysiu du variantus – arba pirma puode išlydyti sviestą ir jame pakepinti svogūnėlius, o tada sudėti midijas, supilti vyną, vandenį ir troškinti. Arba tiesiog pramaišiui sudėti midijas, kubeliais pjaustytą sviestą, smulkiai sukapotus svogūnėlius, užpilti vynu bei vandeniu ir troškinti. Aš rinkausi antrąjį variantą, Ir troškindama vis purčiau indą, kad padažas pasiskirstytų tolygiai. Taip vis purtant reikia stebėti midijas. Kai jos atsiveria, galima dar šiek tiek palaikyti ant ugnies, užberti kapotų petražolių ir tuoj pat valgyti. Su dukart keptomis belgiškomis bulvytėmis.

Kaip jau sakiau – pasaka. Tiems, kas mėgsta midijas rekomenduoju nors kartą jų pasiruošti namuose. Tarsi koks mažas stebuklas. Ypač mums, nepajūriniams. Patiekalą dar galima paskaninti kapotu saliero stiebu, lauro lapais. Man tiko tas bazinis variantas.

Ir pabaigai – reklama. Mat jūros gėrybes pirkau iš www.jurosgerybes.lt. Užsakiau pirmadienį, atvežė penktadienį. Galiu pasakyti, kad midijos ir austrės – puikios kokybės. Taigi rekomenduoju pamėginti. Kainos iš pirmo žvilgsnio lyg ir nemažos, tačiau palyginti su restoranų kainomis viskas pigu. O tokio didumo midijų Lietuvoj nevalgiau, tik Prancūzijoje.

Tegyvuoja jūrų gėrybės!

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Šiaip jau šiokiomis dienomis paprastai negaminu nieko “kitokio”, nieko naujo ir nieko sudėtingo. Ypač vengiu pusryčių. Ilgiems savaitgalio pusryčiams su dviem puodeliais kavos ir (dažnai) gabalėliu pyrago pasiryžtu pagaminti ką nors naujo. Tačiau šokią dieną – ne. Bet tikriausiai trečiadienis buvo ypatingesnė diena. O gal norėjosi suvartoti mocarelos likučius. Arba tiesiog užplūdo tas šventas noras suktis virtuvėje kiaurą parą – kad tik būtų kam suvalgyti…

Iš tikrųjų ilgai gamindami šiuos sumuštinėlius neužtruksite, ypač jei iš anksto pasiruošite ančiuvių sviestą.

4 porcijoms reikės:

4 ančiuvių

250 g mocarelos

2 kiaušinių

5 valgomųjų šaukštų pieno

60 g minkšto sviesto

8 riekelių skrudinti skirtos duonos

alyvuogių aliejaus kepti

Pirmiausia derėtų paruošti ančiuvių sviestą. Ančiuvius išimame, pamirkome vandenyje, kad nebūtų per sūrūs ir susmulkiname. Minkštą sviestą išsukame su ančiuvių gabalėliais. Kad būtų visai teisinga, manau, praverstų sutrinti viską į košelę – ją būtų smagiau tepti.

Mocarelą supjaustome griežinėliais. Sumuštinių duonos riekeles ištepame ančiuvių sviestu. Ant vienos riekelės klojame mocarelą, uždengiame kita ir taip sudėliojame keturis sumuštinius. Indelyje išplakame pieną ir kiaušinius su žiupsneliu druskos. Keptuvėje gerai įkaitiname alyvuogių aliejų. Gerai tokiam atvejui turėti didesnę keptuvę, kurioje lengvai tilptų bent du tokie sumuštiniai. Taigi sumuštinius įmirkome kiaušinių plakinyje iš abiejų pusių ir dedame keptuvėn. Apkepame iš abiejų iki plutelė apskrunda, o mocarela viduje išsilydo. Nuvarviname perteklinius riebalus ir patiekiame dar šiltus sumuštinius ant stalo.

Dariau du sumuštinių variantus: vieną su ančiuviais, kitą be. Ir man pasirodė, kad su ančiuviais sumuštiniai skanesni, nors receptas sakė, kad galima ir be jų. Apsritai skonio šventės nebuvo, tačiau paįvairinau pusryčių meniu ir sunaikinau sūrį bei sumuštinių duoną. Atrodo, prisiminsiu šiuos sumuštinėlius dar kada nors – visai patogus receptas.

Nuotraukų, deja nebus – ryte akys užsimiegojusios, nepastebėjau, kad nė vieno kadro iki galo nesufokusavau…

Šaltinis: receptinės kortelės.

Gal ir ne visai tinkamas patiekalas tarpušvenčiu ar šventiniam savaitgaliui. Tačiau prieš Naujuosius reikia atsikratyti senų skolų. O šito patiekalo nuotrauka jau seniai inkštė – panaudok mane pagaliau!

Receptą Jamie Oliverio knygoje “Gaminame su Oliveriu” susiradau, nes reikėjo suvartoti pradarytą maskarponės indelį.

4 porcijoms reikės:

455 g plokščiųjų makaronų (tagliatelle) arba spagečių

šlakelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių sviesto

2 česnako skiltelių

1/2 tarkuoto muskato riešuto (aš įbėriau šiek tiek iš anksto tarkuoto muskato)

400 g šviežių špinatų

120 ml grietinės (priešingai nei Jamie, siūlau imti liesą)

150 g maskarponės

šviežiai tarkuoto parmezano

druskos, šviežiai maltų pipirų

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir nukošiame. Šiek tiek vandens paliekame. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir sviestą. Sudedame griežinėliais supjaustytas česnako skilteles ir įberiame tarkuoto muskato. Nuplautus ir susmulkintus špinatus suberiame į keptuvę, išmaišome ir kepame apie 5 min. Kai špinatai sukris, pabarstome juos druska ir pipirais, įdedame grietinę, maskarponę ir šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai. Išmaišome, užviriname ir, jei dar norisi, paprieskniuojame.

Nukoštus makaronus sumaišome su špinatų padažu, užberiame parmezano ir ragaujame.

Man patiko. Iš tiesų patiko, kaip dera špinatai ir riebokas kremas. Tikrai malonaus skonio padažas. Ir kažkaip užtaikiau skanių plokščiųjų makaronų įsigyti.

Beje, tikrai nežinau, kaip apskaičiuoti tą kiekį makaronų. Dviems žmonėms išviriau pusę pakelio – buvo pats tas.

Būna, kažkoks receptas kantriai laukia kažkur galvos kertelėje, kol pagaliau prisiruoši jį išmėginti. Tokia kepta višta laukė tikrai ilgai, kone metus. Nes paprasčiausiai neperku cielos vištos, vis tik filė, krūtinėlė, šlaunelės… Bet štai atėjo ir į mano kiemą šventė. Šaldiklyje atsirado vištytė. Teliko ją atitirpdyti, pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. O jo tikrai nedaug, daugiau laukimo, kol toji vištytė bus iškepusi.

Net nežinau, ar verta rašyti kokį receptą. Pasistengsiu kuo aiškiau parašyti. Imame vištą, ištriname alyvuogių aliejumi (nereikia persistengti), druska ir juodaisiais pipirais (prieskoniai nebūtini, bet prideda savo). Tada imame pusę citrinos ir sukišame į vištą (aš pridėjau dar ir kelias rozmarino šakeles). O tada vištą kišame į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame. Nigellos knygoje radau ir kepimo laiko formulę: 30 min. 1 vištos kilogramui + 10 min. Man išėjo kiek daugiau nei 1.5 val.

Turiu pripažinti, kad šiek tiek bijojau rezultato. Augau šeimoje, kur keptą vištą valgydavome tikrai dažnai; tėtė sugebėdavo ją itin gardžiai paruošti, o tai neapsiėjo be daug česnako, druskos, prieskonių… Ir štai traukiu iš orkaitės vištą, kuri kepta taip minimaliai… Pradedu pjaustyti – baltutėlė mėsa neriasi nuo kaulų, švelniai dvelkia rozmarinu. Paragaujam – o taip! Tai yra tai. Tikra, skani vištiena. Neužmaskuoto švelnaus skonio. Skanumėlis… Belieka įsivaizduoti, kas pavyktų, jei būčiau kepusi tą išsvajotą laisvai augintą viščiuką. Teks išmėginti.

Šalia vištos patiekiau ir rekomenduotą garnyrą – keptus šalotus (tikrai nežinau, kaip juos pavadinti lietuviškai, o labai norisi…). Likus 50 min. iki vištos kepimo pabaigos,  į tą pačią skardą sudėkite tuos svogūnėlius ir kepkite. O valgant juos pakanka peilio plokštuma išspausti į lėkštę. Labai skanu -  švelni kreminė masė… Taip pat kepti tinka ir česnako skilteles.

Nuotrauka ne pati gražiausia – realybėje vištelė atrode apetitingiau apskrudusi.

Papildymas: Paklausiau kalbininkų, o šie nurodė tokį pavadinimą: válgomojo svogūno smulkùsis varietètas. Man per griozdiška, kalbos ekonomijos principas neveikia… Reikės sugalvoti sau naujadarą turbūt

Žiūrėdama pro langą į šiandieninę giedrą, truputuką liūdžiu. Nes tokią dieną norisi pasivaikščioti parke, pasidžiaugti praeinančiu rudeniu ir pradėti laukti žiemos. Bet. Svetimšalis virusas apsigyveno mano kūne ir štai guliu lovoje trečia diena. Ir taip keista, kad iš tikrųjų dabar turiu marias laiko, bet vos kelias saujas jėgų. Tad nei aš tvarkausi, nei aš gaminu ypatingas vakarienes… Bet bent vieną vakarą pagaminau šį tą gardaus ir naujesnio šeimos valgiaraštyje. Receptas iš galvos, pamėginsiu surašyti tikslesnes proporcijas.

4 pamaitinti reikės:

nedidelio pakelio makaronų (aš naudojau sraigtelius)

200 g krevečių sūryme

1 česnako skiltelės

1 valgomojo šaukšto neriebios grietinės

šlakelio baltojo vyno (pagal pageidavimą)

kelių šaukštų konservuotų žirnelių

baltųjų pipirų

druskos

šiek tiek džiovintų arba šviežių krapų

tarkuoto parmezano pabarstyti

Makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakelio. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulkiai sukapotą česnako skiltelę. Tada suberiame krevetes ir žirnelius, užpilame viską vynu ir grietine, gerai išmaišome ir labai trumpai pakaitiname – kad viskas tik peršiltų, bet nepervirtų. Padažą nukeliame nuo viryklės, įberiame pipirų, druskos, krapų. Išmaišome, apipilame makaronus, pabarstome tarkuotu parmezanu ir patiekiame.

Iš tikrųjų neplanavau patiekalo talpinti čia, bet paragavau ir nusprendžiau, kad visgi reikia. Skanus, sotus švelnaus skonio valgymėlis. Įsirašau dar vieną padažą makaronams į stulpelį “Kai norisi greitai, bet kitaip”. Rekomenduoju

Ir norėdama įrodyti, kad jokios ligos manęs neįveiks, eisiu kepti sausainių. Nes jau labai ilgai nekepiau, o radau puikų receptą.

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis. Nors, spėju, šįkart išėjo kiek per kreminis… Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos praktiškai ir nereikia. Gaila, kad daugiaryžis buvo tiek pat skanus, kiek ir nefotogeniškas.. Na, bet šiokią tokią nuotrauką sukurpiau… Tiesa, dar be petražolių

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.