Ignės puodas

Po ilgos tylos grįžtu su paskutine žinia – atia, atia! Puodas.lt išeina užtarnautų ilgalaikių atostogų. Visas turinys išliks prieinamas, o tobulinimo darbai tebevyks, bet nebegaliu ir nebenoriu skirti tinklaraščiui tiek laiko ir dėmesio, kiek jis nusipelno. Atėjo metas permainoms. O aš labai mėgstu permainas. Jos sukelia jaudulį.

Tie keleri metai, praleisti gaminant, ragaujant ir aprašant, buvo smagūs ir įdomūs, bet mane jau kviečia dar smagesni ir įdomesni dalykai. Pavyzdžiui, alaus gamyba. Būna, kad ilgai į ką nors žiūrėdamas ir pats užsimanai. Metus stebėjusi alų verdantį vyrą ir pati užsimaniau pabandyti užsiimti ta alchemija. Taip gimė belgiškas elis Madame Bovary (nes man labai patinka šviesūs belgiški eliai). Receptą ir kitas smulkmenas galima rasti čia.

Labai jaudinausi – ar išvirs, ar pavyks, ar sugebėsiu. Nesugebėjau tik vieno – pakelti pilno 16 l puodo, todėl vyras tapo pagalbiniu darbininku. Ačiū jam už pamokymus ir pagalbą. Kaip pirmas blynas, alus išėjo pakankamai geras. Aromate ir skonyje dominuoja salsvos vaisių natos, puta daili ir ilgai besilaikanti. Citrinos ir imbiero aromatai vos juntami (šioje vietoje galėjau kiekį ir padidinti). Buvo smagu ir įdomu, norėčiau pamėginti dar kartą!

Tad štai, paskutinis pasispardymas, paskutinis sudie. Visą rytą trypčiojau iš nekantrumo, kol galėsiu paspausti mygtuką Publish. Nes kaip sakiau, išsiskyrimai ir permainos man reiškia ne liūdesį, o naujas galimybes. Už tai ir pakelkime bokalą alaus!

Ačiū visiems, skaičiusiems, pasitikėjusiems ir gyrusiems

O dabar, kaip sako delfinai, So long, and thanks for all the fish!

day.lt sako, kad šiandien – Alutinis. Už mano nugaros bruzda prietelius, mala salyklą, skrudina dribsnius ir sveria sveria sveria…

Todėl čia bus ne mano, o svečio įrašas. Apie naminį alų!

–

Jau miręs alausliūnas šiek tiek pramerkia vieną akį ir pradeda rubriką – naminis alus. Kaip dažnai bus jis verdamas neaišku, kaip dažnai bus pildoma rubrika taip pat neaišku, bet bent vienas įrašas joje bus Tad iš pradžių.

Mintis pasigaminti alaus galvoje kirbėjo jau seniai, ne veltui lentynoje kelios knygos (gal tiksliau knygelės) apie tai. O gimtadienio dieną namų kampe atsirado alaus fermentacijos indas, kažkas panašaus į šį (ŠITĄ).

Tad prie gaminimo priartėjome, beliko ištaikyti progą.

Pirmoji problema buvo karščiai, nes alui rūgti geriausia prie 18-24 laipsnių, jei tai viršutinės fermentacijos alus, o kai už lango matome +30, kambaryje +32, tai tolokai iki optimalios temperatūros. Dar besilaikant +25 temperatūrai buvo sukonstruotas „šaldytuvas“ (4 lakštai putplasčio + ilgos vinys), kuris įdėjus porą butelių (prieš tai palaikytų kameroje, kad susidarytų ledas) labai lengvai temperatūrą numuša 5 laipsniais.

Tad turėjome indą, +- neblogą temperatūrą. Liko tik receptas ir ingredientai .Taigi paieškojęs informacijos internete ir šiek tiek atvėsus orams galėjau imtis veiklos.

Šįkart pasinaudojau TIKRASALUS rekomendacijomis, nes juk pirmą alų verdant norisi kuo greičiau jį ir paragaut, o savaitė – tai pats tas laikas. Pas juos radau: Dūdiškių greitasis skirtas vasarai.

Receptas skirtas 23 litrams. Tad ieškome namuose puodo, bet puodo, kuriame tilptų 20 l ir daugiau, namuose nėra. Bandome imti didžiausius puodus ir sukaštuojame 11 l per abu. Teks virti pusę normos.

Deja, pasiklydus tarp dviejų užrašų knygelių, salyklo ir mielių buvo paimta pusei normos, o va apynių visai, tad alutis gavosi KARTUS.

Receptas

Sudėtis:
* 1.8 kg bazinio salyklo
* 60 g karamelinis salyklas
* Apyniai:
21 g East Kent Goldings (45 min) AA%=4.8
14 g Fuggles (30 min) AA%=4.9
21 g Styrian Goldings (15 min) AA%=3.5
10-20 g Styrian Goldings ugnies išjungimo metu
* Mielės:
11.5 g pakelis Safale-04

Visi ingridientai pirkti SAVASALUS.LT

Procesas:

* Imame sutraiškytą bazinį salyklą ir užpilame jį 5-6 l vandens. Saliname 64-65 laipsnių temperatūroje apie valandą. Saliname, t. y. palaikome pastovią temperatūrą karts nuo karto pamaišydami šaukštu. Kadangi turėjome du skirtingus puodus, kur vienas labai gerai laikė šilumą, o kitas tiesiog akimirksniu ją atiduodavo, tai teko juos laikyti nuolat ant „silpnos ugnies“.

Salyklas

Salinimas

* Prieš tekinant mentalą jį sumaišyti su smulkintu karameliniu salyklu (spalvai), tačiau įtariu jis buvo per „silpnas“, todėl spalvai įtakos nepadarė. Tekinti 77-80 C vandeniu. Pritekinome apie 11 l misos.

Misos tekinimas (laukiame karšto vandens)

Lėtai, bet užtikrintai

* Tuos 11 l padalinome į du puodus ir virėme 60 min. vis įdėdami apynius, kaip parašyta recepte. (Sakau virėme, nes be žmonos pagalbos sunkiai būčiau susitvarkęs, bet būčiau).

Mažieji puodai

* Norint sudėti mieles reikia misą atvėsinti iki maždaug 24 C, tad teko paprakaituoti, o tai užsitęsė iki gerokai po 1 nakties, bet sudedame mieles ir duodame apie 3 dienas parūgti.
* Labai greit pradėjo rūgti ir tiesiog pukšėjo alutis, bet po pusantros paros nustojo. Nuėmus dangtį ir pažiūrėjus pats procesas dar matėsi gyvybingas, bet ne toks stiprus. Kadangi buvo savaitgalis, tai palikau dar dienai.
* Trečios dienos vakare paruošus butelius alus buvo išpilstytas ir įdėta šiek tiek cukraus. Viso gavosi 6 l (mažoka). Apie 2 litrai buvo suvartoti bebandant. Prieš rūgimą, po trijų dienų prieš pilstymą ir pan. Dar šiek tiek nugaravo beverdant misą.

Buteliai sustatyti garsiajame putplasčio šaldytuve

Butelaičiai. Vienas žmonos nuspalvintas, nes reikalingas neskaidrus butelis.

* 2 dienas pastovėjęs kambaryje alutis persikėlė į šaldytuvą. Su kiekviena diena jis vis gardesnis.

Techninės detalės:

S.G. 1056

F.G.  1012

~%6

Apie skonį:

11 litrų virti yra mažai, nes begaminant nusiragauja 1-2 litrai Tad lieka ne tiek ir daug. Po pirmojo gurkšnio atrodė, na jo.. kartumas, kaip double-triple IPA (kaip išvertė Iliustruotojo mokslo vertėjos, indiškas šviesus alus, xi xi). Kiek pastovėjus kartumas „apsiapvalino“, tačiau liko jo gerokai. Kai kam jis buvo pats tas, kai kam per daug. Pats pirmąjį bandymą įvertinčiau tvirtu šešetu, o pačio proceso įdomumą/malonumą dešimtuku.

Apynių kartumo aromate nelabai jaučiasi, tačiau jau nuo pirmojo gurkšnio jis kiek užgožia kitus poskonius, todėl sunkoka patį alų įvertinti. Bandysime kitą kartą su teisingais receptais.

Beveik viskas Liko tik pastovėti šaldytuve savaitėlę

–

Taigi štai kokį nuotykį apturėjome prieš kelias savaites… Kadangi apynių buvo dėta daugiau nei reikėjo, alus buvo kartus. Tačiau pastovėjus pora savaičių šaldytuve kartumas kiek apnyko. Man apskritai labai patiko šis vyro eksperimentas. Šuniui rūgstantis alus ne visai patiko, bet teko susitaikyti O štai dabar vyksta antro alaus virimas. Tikriausiai vėl iki gilios nakties, bet taip smagu savą alų gerti!

Švelnūs šio ryto pusryčiai. Gardus glotnutis, o tiksliau – papaya lassi, papajos ir jogurto gėrimas. Kadangi mums patinka tirščiau, jogurto vandeniu neskiedėme. O papaja, be abejo, pirkau iš anksto ir savaitę nokinau, kol ji sunoko ir buvo tinkama pavirsti tirštu ir sočiu pusryčiu.

2 porcijoms sunaudojau:

1 didelę papają

350 ml natūralaus jogurto

1 kaupiną šaukštą rudojo cukraus

2 lašus vanilės esencijos

1/2 šaukšto medaus

100 ml apelsinų sulčių

Paprastume slypi genialumas – išsėklintą, nuluptą ir susmulintą papają suplakame su likusiais ingredientais (aš sutryniau smulkintuvu, visai gera praktika – taip dažnai pagaminu glotnučių iš vaisių likučių). Ir ragaujame. Ir stebimės, kaip viskas puikiai dera. Papaja nenustelbia, medus, neišryškėja, apelsinų sultys gaivina, jogurtas pasislepia po viskuo ir suteikia faktūrą. Puiku! Jei tik dar pasitaikys papajos, gaminsiu.

Receptas iš Jogos mitybos

P. S. nekreipkit dėmesio į alkoholines stiklinaites – anos yra labai patogios visokiems glotnučiams ir vaisių kokteiliams talpinti

Taip jau atsitiko, kad neseniai mama išlydėdama iš namų įdavė šviežių spanguolių – gal pravers “ūkyje” . Ilgokai sukau galvą, ką įdomesnio sugalvoti vietoje paprasčiausio pagardinimo cukrumi. Be abejo, pagelbėjo internetas. Net keliose vietose radau panašaus sulčių kokteilių recepto variacijų. Pateikiu savąją.

Reikės:

200 g medaus

250 g spanguolių (manosios buvo jau sutrintos)

2 stiklinės morkų sulčių

Taigi viską (morkų sultys buvo šviežiai spaustos namuose) supyliau į indą.  Medaus, manau, nurodytojo kiekio nedėjau, bet ir nepritrūko. Tikriausiai reikėtų derinti pagal skonį – vieniems patinka saldžiau, kitiems ne. Čiupau į rankas smulkintuvą. Pora mygtuko spustelėjimų ir kokteilis gatavas.

Skanus ir, svarbiausia, naudingas kokteilis – ir imunitetui, ir akims. Pati kokteilio nei košiau (liko visa spanguolių ląsteliena), nei skiedžiau vandeniu. Man labiausiai patinka sodrūs kokteiliai, o  ne sulčių gėrimai. Tačiau norint visiškai skysto gėrimo, galima iškošti ir atskiesti vandeniu (turėtų prireikti maždaug 2 stiklinių).

Pačiai truputį keista, kad taip skanu – nesu didelė spanguolių ar morkų gerbėja.