Ignės puodas

Kas namuose verda alų, tas žino, kad nutekinus misą atlieka gyvas kalnas išmirkusių saldžių salyklinių grūdų. Iki šiol mes visą tą kalną ir išmesdavom (išskyrus tuos kelis grūdus, kuriuos “sulesdavo” šuva. Bet anąsyk vyras pamėtėjo mintį – girdi, iš tokių atlikėlių reikia duoną kepti. Vos tik surado man receptą ir vos tik išvirė alaus, aš atsimatavau, kiek man reikia ir kibau į darbą.

1 nemažam kepalui reikės:

2.5 puodelių salyklinių grūdų

5 puodelių kvietinių miltų

saujos nesmulkintų grūdų arba saulėgrąžų sėklų

~28 g šviežių mielių

1 a. š. cukraus

žiupsnelio druskos

~ 400 ml stouto (kadangi naminio nebebuvo, pyliau pirktinį – puikiai tiks “Guinness” ar “Murphy”)

Dubenyje sumaišome miltus, salyklinius grūdus ir grūdus arba sėklas. Viduryje padarome įdubimą ir paliekame pastovėti. Mieles ir cukrų sumaišome ir užpilame maždaug 100 ml alaus. Gautą skystį supilame į įdubimą miltų ir grūdų mišinyje, užberiame šiek tiek miltų ir paliekame 20 min., kol susidarys putos. Po to išmaišome visus ingredientus ir, pamažu pildami alų, išminkome tešlą, kol nebelimpa prie dubens sienelių. Minkyti reikia iš peties, kad miltai, grūdai ir alus suformuotų tvirtą turtingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje 1-1.5 val. Tada dar kartą išminkome tešlą ir suformuojame kepalą. Galima jį kepti tiesiog taip, kepimo popieriumi išklotoje skardoje, arba dėti į kepimo formą. Į manąją tešla netilpo, todėl kepiau tiesiog didelėje skardoje. Kepti reikia 10 min. 220 laipsnių orkaitėje ir dar 30-40 min. 190 laipsnių orkaitėje. Kambarį greitai užplūs malonus aromatas. Ar duona iškepusi, sužinosite pastuksenę į jos apačią – turi pasigirsti duslus garsas

Prisipažinsiu, kai atriekėme dar šiltos duonos, man ji pasirodė sausoka. Galvojau, viskas, šitoks kepalas nepavykusios duonos. Bet! Kitą rytą ji pasirodė besanti drėgna, maloniai turtingos tekstūros. Ir tą drėgnumą ji išlaikė beveik visą savaitę, kol suvalgėme (nors labiau aš viena) kepalą. Geras būdas ekonomiškiems namų ūkiams sunaudoti atlikusius salyklinius grūdus. Tikiuosi, vyras iki vasaros dar virs alaus, kad galėčiau paeksperimentuoti su duona – ar medaus krestelti, ar ruginių miltų įmaišyti.

Ką daryti, kai spintelėje tūno ruginiai miltai ir linų sėmenys, už lango nuostabi žiema, o rankos nori minkyti tešlą? Teisingai, kepti duoną. Ir ne bet kokią, o pusiau ruginį batoną su linų sėmenimis. Viens-du, ir namai jau kvepia šviežia duona.

2 maždaug 30 cm ilgio batonams reikės:

12 g šviežių mielių

250 ml šilto vandens

1 a. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

~60 g linų sėmenų

175 g kvietinių miltų + papildomai minkyti

175 g ruginių miltų

Sumaišome kvietinius ir ruginius miltus. Mieles ištirpiname nedideliame kiekyje šilto vandens. Tada supilame likusį vandenį, aliejų, suberiame druską ir linų sėmenis. Galiausiai dubenin keliauja miltų mišinys. Išmaišome, kol nebelimpa prie indo sienelių, o tada gerai išminkome rankomis. Uždengiame tešlą rankšluosčiu ir paliekame kilti ~30 min.

Iškilusią tešlą padliname pusiau ir iš kiekvienos iškočiojame po pailgą batoną. Galite kočioti ilgesnius nei 30 cm (vadinasi, ir plonesnius), tačiau man kitaip netilpo į kepimo skardą

Batonus įpjauname įstrižai peiliu ir paliekame kilti dar 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Batonus kepti reikia 15-20 min.

Mmm… šviežia duona. Sėmenys suteikia malonų prieskonį, o pati tekstūra lengvesnė nei vien tik ruginės tešlos. Aromatas, matyt, patiko ne man vienai, nes befotografuojant į kadrą kyštelėjo nosytė. Kolega labai domėjosi, aplink ką aš čia tūpčioju.

Receptas pagal Zdrowie bagietky iš “Wypieki ze smakiem”, adaptuotas pagal spintelės turinį.

Ir vėl aš su ta duona… Bet man patinka jas kepti! O ši ypač praktiška: nedaug ingredientų, geras rezultatas ir universalumas. Man patiko.

Beminkydama šią duonelę mintyjau, jog galėčiau kokį sekmadienio rytą atsikėlusi anksti (anksčiau už kitus) maišyti, minkyti, kildinti ir kepti.. pusryčiams baltos gardžios duonelės. Esu vyturys, nepaisant to, kad kartais sunku 6 ryto ropštis iš lovos ir vesti laukan jau nerimstantį šunėką. Man smagu, atsikėlus anksti, rytą sutikti skaitant knygą. Man sunku gulinėti, o jei kada netyčia pramiegu iki 11-os, ima dilgti paširdžiuos, kad gražiausią dienos dalį pražiopsojau..

Bet. Daugiau jokių įžangų. Puiki, geriausia, šviežiausia sumuštinių duona.

1 kepalėliui reikės:

500 g kvietinių miltų (papildomai minkyti)

2 a. š. druskos

15 g šviežių mielių

1 a. š. cukraus

aliejaus skardai ir indui sutepti

Ėmiausi šios duonos vos ištaikiusi progą. Nes pažadas, kad tai – puiki duona, besipuikavęs naujausiame delicious. numeryje, mane nugalėjo.

Miltus ir druską sumaišome dideliame dubenyje ir viduryje suformuojame šulinėlį. Įsipilame į matuoklį ar puodelį 300 ml šilto vandens. Mieles, cukrų ir pora šaukštų šilto vandens išmaišome, kol nebeliks gumulėlių. Paliekame porai minučių, kad suputotų. Į miltų šulinėlį supilame mieles ir likusį vandenį. Mediniu šaukštu greitai maišome tešlą, kol ši atšoks nuo dubens sienelių.

Miltais pabarstome stalviršį, ant jo dedame tešlą ir 10 min. energingai minkome. Nuo energingo minkymo priklauso švelni duonos tekstūra, tad geriau negailėti duonelės. Išminkyta tešla turėtų būti švelni ir elastinga. Be to, paspaudus pirštais, tešla turi grįžti į savo pradinę padėtį. Dubenėlį ištepame aliejumi ir į jį įdedame tešlą kildinti 45 min. uždengę rankšluosčiu ar aliejumi ištepta plėvele.

Po to tešlą vėl dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir trumpai paminkome. To reikia, kad dingtų susidariusios oro pūslės, o tekstūra pasidarytų vienoda. Tešlą reikia švelnia suformuoti į plokščią pailgą ovalą ir sulenkti kraštus į vidurį vieną ant kito (pasidaro toks savotiškas vyniotinis). Tada tešlą apverčiame lygiąja puse į viršų ir talpiname į aliejumi išteptą kepimo skardą. Aš šiek tiek baiminausi dėl savosios mažutės, bet ji puikiai susidorojo su užduotimi. Vis dėlto manau, kad prisieis man įsigyti skardinę stačiakampę kekso formą.

Taigi uždengtą tešlą skardoje dar pakildiname 20 min., kad ji išliptų šiek tiek į viršų. Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių. Iškilusios duonelės viršų pabarstome miltais ir šauname kepti ant žemiausios orkaitės lentynėlės. Kepame maždaug 30 min., kol gražiai apskrunda. Iškepusią duonelę atvėsiname ant grotelių.

Namai pakvimpa duona ir šiluma… Vos iškenčiu neparagavusi dar karštos.. O kai jau iškenčiu… Mmm.. puiki švelni tekstūra ir traški plutelė – idealus derinys. Svarbu tik nepamiršti, kad, greta ingredientų, labai svarbus minkymo procesas. Tada duona bus verta medalio.

Receptas iš: delicious. magazine 2010 m. rugsėjo mėn. nr.

Štai visai neseniai Duonos ir žaidimų mintyjo apie taupymą. Ir dar apie labai skanią sriubą papasakojo (jau išmėginta, niam!). Tai va, mes irgi stengiamės taupiai gyventi. Kad liktų ne tik juodai dienai, bet ir svajonėms bei užmojams įgyvendinti. Ir šiuo metu turim didelį užmojį, tad taupom. Be efektyvaus savaitinio meniu dar taikom kitą praktiką: pietūs iš namų (mano atveju – namuose). Aš ir anksčiau dažnai į darbą atsinešdavau vakarienės likučius ar šaldytuvo turinio salotas. O dabar ir vyrui surengiu “lauknešėlį”: salotų, kartais kokį saldumyną ar vaisių ir, kai tik būna, naminės duonos. Nes tokią jis mielai valgo, o va pirktinė tai tik iš bėdos

Kadangi pabodo tie patys duonų receptai, susiradau dar vieną su minimaliu ingredientų kiekiu (čia didelis pliusas taupant).

2 nedideliems kepalėliams reikės:

50 g šviežių mielių

500 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

800-1000 g miltų + minkymui

Pašildykite jogurtą iki 37 laipsnių. Aš pasikliauju pojūčiais – tiesiog kad nebūtų per karštas ir neužvirtų. Juo užpilame sutrupintas mieles ir išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Tada įpilame aliejaus, įberiame druskos ir pamažu maišydami supilame miltus. Sustoti reikia tada, kai tešla atšoka nuo indo sienelių. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 40 min. iškilti.

Tada tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkome tol, kol nebelips prie rankų. Padaliname tešlą į dvi dalis ir suformuojame apvalius kepalėlius. Juos įdedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Abu kepalėlius įpjauname aštriu peiliu ir paliekame dar pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių.

Kepalėlius ištepame šaltu vandeniu ir šauname į orkaitę 10 minučių. Tada karštį sumažiname iki 200 laipsnių ir kepame dar 20 min. Atvėsiname ir mėgaujamės.

Skonio fejerijos čia nebus. Tačiau tai paprasta skani traški kvietinė duonelė. Taip, ji mielinė, tačiau man tokios tinka ir patinka. Gerai tiek prie salotų, tiek prie sriubos. O svarbiausia – visai nedaug darbo ir kaštų.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Buvau primiršusi sekmadieninį duonos kepimą. Bet štai atsigavau po žiemos švenčių ir vėl panižo rankos. Vieną sekmadienį kartojau duoną su saulėje džiovintais pomidorais. O šią savaitę net dukart (pažadas yra pažadas) kepiau duoną su parmezanu ir alyvuogėmis. Pikantiška, išskirtinio skonio, puiki duona – ją galima valgyti ir vieną arba tik su lengvutėmis salotomis. Niam!

Vienam gana nemažam kepalui reikės:

50 g mielių

100 g sviesto

300 ml pieno

600 g miltų

žiupsnio druskos

100 g šviežiai tarkuoto parmezano

100 g juodų iškaulintų alyvuogių

1 valgomojo šaukšto raudonėlio

1 plakto kiaušinio

Mieles sutrupiname. Puode išlydome sviestą, įpilame pieną, išmaišome ir pašildome. Sutrupintas mieles užpilame sviesto ir pieno mišiniu, gerai gerai išmaišome iki vientisos tekstūros.

Atskirame inde sumaišome miltus, druską, tarkuotą parmezaną, alyvuoges, raudonėlį. Šį mišinį užpilame sviesto, pieno ir mielių lydiniu. Suminkome tešlą. Indą su tešla uždengiame ir paliekame pusvalandį iškilti.

Paruošiame kepimo formą: arba išklojame kepimo popieriumi, arba ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Tešlą padaliname į tris apylyges dalis ir supiname pynutę. Ją įdedame į kepimo formą. Išplakame vieną kiaušinį ir tuo plakiniu ištepame paruoštą tešlą. Būsimą duonelę dar paliekame pakilti 30 minučių. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Duoną kepame 40 min. arba tol, kol pluta tampa gražiai auksinė.

Tiesą sakant, tešlos išeiga ganėtinai didelė. Tad, jei nedaug valgytojų, siūlau mažinti ingredientų kiekį. Geriau jau porą kartų per savaitę išsikepti šviežios duonelės. Tuo labiau, kad šią itin nesunku paruošti ir trunka neilgai. O duona itin skani ir ypatinga. Kai pirmąkart kepiau, tai valgiau ir valgiau. Tiesa, jau minėta duona su džiovintais pomidorais man pasirodė universalesnė, bet ši tikrai verta išmėginti.

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem.

Gal skambės banaliai, tačiau man namų jaukumas neatsiejamas nuo kepinių kvapo. Gi iškart nuotaika pakyla, kai, įžengus pro duris, kvepia sausainiais, pyragais, keksiukais arba… duona. Atrodo, tampa tradicija, jog po savaitgalio pirmas darbas prieš savaitę yra iškepti duonos. Kad būtų ką pusryčiams patiekti ar prie dubenėlio sriubos suvalgyti. Šįkart kepiau kvietinę duoną su saulėje džiovintais pomidorais. Rezultatas pranoko lūkesčius. Jei jau duona su cukinijomis atrodė gardi, tai šios kepalėlis sunyko tiesiog akyse, besimėgaujant dar šiltomis riekėmis. Buvo (ir tebėra) gardu gardu… Ką čia betuščiažodžiauti, reikia receptu dalintis!

2 nedideliems kepalėliams reikės:

25 g šviežių mielių

250 ml šilto vandens

1 valgomojo šaukšto cukraus

1 arbatinio šaukštelio druskos

75 g saulėje džiovintų pomidorų

1 valgomojo šaukšto pomidorų tyrės

600 g miltų

2 valgomųjų šaukštų aliejaus

Pirmiausia mieles užpilame šiltu vandeniu ir gerai išmaišome, kol nelieka mielių gumulėlių. Tada suberiame cukrų, druską ir nusausintus bei susmulkintus pomidorus, įpilame aliejaus. Masę išmaišome, įdedame pomidorų tyrę ir pamažu berdami miltus užminkome tešlą. Ji neturėtų būti per kieta, geriau minkštesnė. Aš miltų sunaudojau apytiksliai tiek, kiek nurodyta. Tikslų skaičių pamečiau ties 550 gramų, tačiau dar 50 g tikrai sudėjau beminkydama.

Taigi tešlą uždengiame ir pastatome šiltai pusvalandžiui. Kai tešla pakyla, padaliname ją į dvi dalis, suformuojame kepaliukus, kuriuos dar paliekame kilti pusvalandžiui. Tuo metu orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių temperatūros. Pakilusiuose kepaliukuose aštriu peiliu įpjauname negilias įpjovas ir kepame maždaug 30 min.

Ši duona skaniai kvepia, pomidorai suteikia pikantiško prieskonio, kas man asmeniškai labai patinka. Beje, tik begamindama pastebėjau, jog baigėsi pomidorų tyrė, tačiau apsiėjau ir be jos… Manau, ji tik ryškesnę spalvą būtų suteikusi.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Būna, pamatai receptą ir negali susilaikyti. Jei trūksta ingredientų, susiperki, o jei visko yra – iškart puoli gaminti. Taip buvo ir su šiuo receptu. Pamačiusi suspirgėjau, nusipirkau trūkstamos cukinijos ir jogurto ir pradėjau suktis virtuvėje. Ta proga net patikrinau lenkų kalbos žinias, mat receptas lenkiškas.

2 kepalėliams reikės:

~250 g cukinijos

25 g šviežių mielių

400 ml natūralaus jogurto

50 ml alyvuogių aliejaus

1 šaukšto druskos

1 šaukšto cukraus

1 arbatinio  šaukštelio raudonėlių

800-900 g miltų + šiek tiek miltų stalviršiui pabarstyti

Nuluptą cukiniją sutarkuojame (aš tarkavau burokine trintuve) ir nuspaudžiame skystį, kad liktų vien tarkiai. Jogurtą šiek tiek pakaitiname – užvirti jis neturi, bet turi gerai įšilti. Šviežias mieles užpilame nedideliu kiekiu pašildyto jogurto ir gerai išmaišome. Po to į dubenį supilame likusį jogurtą, sudedame cukiniją, druską, cukrų, raudonėlį, aliejų, gerai išmaišome ir pildami miltus išminkome tešlą. Ją reikia palikti kambario temperatūroje 40 min., kad kiek pakiltų.

Tada ant miltais pabarstyto stalviršio dedame tešlą, iš jos suformuojame du kepaliukus. Juos dedame ant kepimo skardos, įpjauname peiliu keliose vietose ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių. Tokioje temperatūroje duoną kepame 5 min., o dar 30 min. kepame sumažinę karštį iki 200 laipsnių. Išimtus kepaliukus atvėsiname ir riekiame.

Neiškenčiau neparagavusi dar šiltos duonos… Mmm.. labai švelniai jaučiasi raudonėlis, savitą skonį duoda cukinija. O dėl jogurto duonelė minkšta ir drėgna. Skanu ir viena prie arbatos, ir ko nors užsitepti. O ir vargo ne tiek daug. Be reikalo taip retai kepu duoną

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo
50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio šviežių mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio
vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.