Ignės puodas

Skanumynas, keptas Tėvo dienos proga. Turiu tėtį, kuriam skaniausi, pasak jo, “drėgni” kepiniai, ypač su įdaru. Tad taikiausi pagaminti į jo skonį.

Nei mažam, nei dideliam keksui reikės:

3 stiklinių miltų

4 kiaušinių

2/3 stiklinės jogurto

1 stiklinės cukraus

1 valgomojo šaukšto sausų mielių

1 stiklinės sviesto (aš jį išlydžiau)

1 stiklinės iškaulintų vyšnių – šviežių, šaldytų arba konservuotų

100 g juodojo šokolado glaistui

Gaminimas genialiai paprastas. Sumaišome cukrų, kiaušinius, jogurtą ir sviestą. Tada įmaišome miltus ir mieles. Trumpai pakildiname tešlą. Kepimo formą ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Klojame dalį tešlos, suberiame vyšnias ir užklojame likusia tešla.

Dėl vyšnių – šviežias, šaldytas ar kitu būdu nelabai saldžias nepamaišytų palaikyti sumaišius su pora šaukštų cukraus.

Keksą kepame apie valandą 180 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Atvėsusį keksą aptepame lydytu juoduoju šokoladu, sumaišytu su gabalėliu sviesto. Palaukiame, kol glaistas sustengs, ir skanaujame. Tikrai geras kepinys. Nei per saldus, nei per prėskas. O ir drėgnumas tinkamas. Žodžiu, greitas ir geras būdas pasiskaninti gyvenimą.

Recepto pagrindas imtas iš čia, priedai – iš galvos.

Šį receptą radau Nigella Lawson knygoje “How to eat” – mano dabartinėje maisto gamybos ir požiūrio į maistą Biblijoje. Šiaip jau tai nėra greitai ir paprastai pagaminamas skanumynas, ypač kepant pirmąkart. Tačiau nujaučiu, jog, gerai pasitreniravus, viskas pasidaro greitai.

Reikės:

130 g + 2 valgomųjų šaukštų miltų

6 šaukštų atšaldyto ir kubeliais supjaustyto sviesto

1 didelio apelsino sulčių

šiek tiek druskos

700 g kubeliais supjaustytų rabarbarų

2 atskirtų kiaušinių

250 g + 1 valgomasis šaukštas cukraus

2 valgomųjų šaukštų išlydyto sviesto

1/4 cream of tartar (galima pakeisti valgomosios sodos ir kepimo miltelių mišiniu arba šlakeliu (žaliosios) citrinos sulčių)

Tešlos gamyba nesudėtinga (tik užima laiko). Kubeliais pjaustytą sviestą sumaišykite su miltais ir kelias minutes palaikykite šaldymo kameroje ar bent šaldytuve. Atvėsinkite pusę apelsino sulčių su žiupsneliu druskos. Visus produktus dedame į virtuvinį kombainą (kapoklę) ir smulkiname, kol matyti, kad galima formuoti tešlą. Jei reikia, galima paskiesti šaltu vandeniu (bet atsargiai, kad nebūtų per daug). Suformuojame tešlos rutulį, jį kiek paplojame ir dedame į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui.

Iškočiotą tešlą klojame į  neaukštą kepimo formą, dar pusvalandžiui dedame į šaldytuvą. Ruošiame įdarą. Smulkintus rabarbarus patroškiname likusiose apelsinų sultyse (jei jų maža, galima įpilti daugiau). Troškinti reikia tik tiek, kad jie neatrodytų žali. Tada rabarbarus nukošiame, tačiau skysčio neišpilame, o pasiliekame.

Atskiriame kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukame. Atskirai sumaišome 180 g cukraus, du šaukštus miltų, išlydytą sviestą. Į masę sudedame trynius ir nuo rabarbarų nukoštą skystį. Išmaišome.

Metas viską sudėti į krūvą. Kepimo formą su tešla (tik tešla, dar be įdaro) kepame 200 laipsnių orkaitėje (aš kepiau vėsiau, mat bijojau sugadinti) maždaug 20 min. O kepti reikia taip: uždengiame tešlą folija, į ją įberiame džiovintų pupų (kad laikytų tešlos formą) ir kepame. Taigi į pakepusią tešlą sudedame rabarbarus ir užpilame paruošta mase. Kepame dar apie pusvalandį, kol mišinys sutirštės.

Kiaušinių baltymus išplakame iki tvirtų putų, sudedame likusį cukrų (išskyrus tą vieną šaukštą), šiek tiek rūgšties (cream of tartar ar citrinos sulčių ar kito pakaitalo; galima ir nieko nedėti) ir dar plakame, kol, pakėlus baltymus, jie stovi tvirtai. Baltymus dedame ant rabarbarų masės, galime dailiai pašiaušti, pabarstome šaukštu cukraus ir kepame, kol viršus apskrunda ir sukietėja.

Pyragas skanus ir šaltas, ir šiltas, patiektas su ledais. Keista, tačiau rezultatas buvo vertas triūso (aš vis dar bijau kepti pyragus ir tortus, bijau sugadinti tešlą; tad šis receptas man buvo tikras iššūkis). Iš nurodytų kiekių išeina deserto aštuoniems žmonėms. Beje, galima dėti ir daugiau cukraus, pyragas tada bus saldesnis. Beje, apelsinas tešloje ir įdare suteikia puikaus papildomo skonio. Manau, apelsino sulčių galima pilti į bet kuriam saldžiam pyragui kepamą tešlą.

Iš anksto atsiprašau dėl nuotraukos nebuvimo. Ji teoriškai yra, bet nenori persikelti. Teks pagyventi taip, kol kepsiu darsyk ir  kokybiškai nufotografuosiu.

Man patinka, kaip gyvenime daugelis dalykų būna susiję. Žiūrėk, pagalvoji apie vieną, praeina pora dienų, ir kažkoks sutapimas lemia tai, jog tą “vieną” išvysti, įgyvendini, pakaštavoji…

Taip buvo ir su šiais kepinėliais, mažomis spurgytėmis. Ne taip jau ir seniai viena draugė užsiminė, kad tai gardus dalykas ir trumpai nupasakojo gamybos procesą. Toptelėjo, kad vertėtų jų išsikepti. Tačiau užklupo kiti dalykai, viskas užsimiršo… kol vieną gražią dieną iš dyko buvimo ir idėjų stokos benaršydama Nigellos svetainę (o, ji mano moters idealas, nė kiek nejuokauju) aptikau ir rikotos bučinukų receptą.

Prieš pradėdama dėstyti noriu pasakyti, kad šie kepinėliai mane sužavėjo paprasta sudėtimi ir greita gamyba. Viens du ir paruošta. Aišku, kaip krūvelė bučinukų saulėtą šeštadienio popietę dingo iš lėkštės aš taip pat nepastebėjau..

30 rikotos bučinukų reikės:

200 g rikotos

2 kiaušinių

75 g miltų

1 šaukšto miltinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/2 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio vanilinio cukraus

šiek tiek druskos

augalinio aliejaus kepti

cukraus pudros apibarstyti

Rikotą ir kiaušinius išsukame iki vientisos masės, supilame cukrų, vanilinį cukrų, cinamoną, druską, kepimo miltelius ir miltus ir gerai išmaišome. Keptuvėje įkaitiname aliejų (įpilame jo maždaug 2 cm, nepagailime). Arbatiniu šaukšteliu formuojame tešlos gumulėlius ir kepame kol apskrunda – iš pradžių vieną pusę, po to kitą. Kepdami bučinukai išsipūs. Ir kepti geriausia po 5-6 vienu metu – kitaip nespėsite vartyti. Iškepusius bučinukus padedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Tada sudedame į lėkštę, pabarstome cukraus pudra… ir stebimės, kodėl jie taip greitai tirpsta burnose.

Manau, aš dar pagailėjau paskrudinimo. Traški plutelė būtų labai tikusi. Šiaip ar taip, šie bučinukai – puikus greitai paruošiamas kepinėlis vakarėliui ar iškylai… Galų gale – tiks, jei sumanysite greitai pasilepinti ar pavaišinti draugus.

Recepto šaltinis – Nigella Lawson.

Keistas paradoksas – nemėgstu medaus, tačiau meduolinius pyragus ir meduoliukus galiu šlamšti kad net ausys linksta. Bet medaus kiekis arbatoje turi būti minimalus. Taigi iš tos didžios meilės meduoliniams kepiniams ir didaus noro sunaikinti medaus atsargas sugalvojau iškepti meduolinių keksiukų. Receptą truputį improvizavau, truputį pasirėmiau TastyArt šokoladinių keksiukų receptu (aišku, be šokolado).

Naudojau:

3 atskirtus kiaušinius

100 ml pieno

150 g (man atrodo, buvo ir kiek daugiau…) minkšto sviesto

2 šaukštus cukraus

žiupsnį vanilinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

7 kaupinus šaukštus miltų

po žiupsnelį imbiero, cinamono ir sumaltų gvazdikėlių

100 g medaus

Medų išlydžiau puode ir pagardinau prieskoniais. Sviestą ištryniau su tryniais ir cukrumi, bebaigdama sukti įmečiau vanilinio cukraus. Tada į masę supyliau medų, viską gerai išmaišiau, įpyliau pieno, dar kartą išmaišiau, tada subėriau kepimo miltelius ir pamažu supyliau miltus. Išėjo tirštoka tešla. Tuomet išplakiau baltymus ir juos švelniai įmaišiau į tešlą. Keksiukų formeles (gaila, neturėjau tinkamų popierinių įdėklų) ištepiau sviestu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje kol prie dantų krapštuko nebelipo tešla, o patys keksiukai dailiai iškilo ir parudo.

Ką galiu pasakyti – keksiukai išėjo “keksiukiški”, minkšti ir švelnūs. Medus vos jautėsi, tad kitąkart lydysiu jo kiek daugiau. Ir žinau, kad, jei sumanyčiau dar vidun įšvirkšti kokio vanilinio kremo, tai būtų super-turbo keksiukai… Kiti ragavusieji sakė, kad keksiukai skanūs. Vadinasi, neabejotinai bus antras dublis

Papildymas: antrąkart kepti keksiukai tirpte ištirpo.. Mat paskaninau juodo šokolado glajumi. Labai tiko. Sunaudojau gal 150 g šokolado maždaug 20-30 keksiukų.

Turbūt esu keista moteris – nemėgstu kepti pyragų ir tortų. Vis atrodo, kad tešlos paruošimas yra aukštasis pilotažas. Bet štai ėmiau ir pasiryžau tą savotišką baubą nugalėti – kas sekmadienį vis ką nors saldaus gardaus iškepu. Šįkart nutariau palepinti savo gyvenimo vyrą ir iškepiau mėlynių pyragą. Be abejo, vasarą jis būtų gardesnis (visgi naudočiau šviežias uogas). Bet ir dabar pavyko visai neblogai. Tik kepiau truputį per karštai ir tešla pasidarė trapoka. Na, bet pirmas blynas turi būti prisvilęs

Reikės (kiekiai nurodyti vienam tešlos lakštui; jei gaminsite pyragą su viršumi ir apačia, kiekius reikia didinti):

180 g miltų (ir dar šiek tiek kočiojant)

115 g atšaldyto sviesto

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

1 1/2 arbatinio šaukštelio cukraus

2-4 valgomųjų šaukštų šalto vandens

iki 400 g mėlynių uogienės

kiaušinio plakinio

Sviestą supjaustome kubeliais ir įdedame į šaldytuvą (geriau į šaldiklį) maždaug 30 min.  Į tą laiką galime sumaišyti miltus, druską ir cukrų. Tada imame kapoklę, į ją dedame sviesto kubelius ir miltus ir viską sukapojame iki smulkių sviesto gabalėlių, aplipusių miltais. Pamažu pilame vandens ir dar pamaišome, kad gabalėliai pradėtų vienas prie kito lipti. Tada jau viskas rankomis – išminkome tešlą. Joje dar turi matytis sviesto gabalėlių. Tešlą įdedame į šaldytuvą 1 val.

Atvėsintą tešlą palaikome keletą minučių kambario temperatūroje, čiumpame kočėlą ir iškočiojame lakštą. Kepimo formą ištepame sviestų ir pabarstome miltais. Įklojame tešlos lakštą, sudedame uogienę… Ir tada galimos variacijos – arba dedame antrą lakštą, arba ruošiame a la amerikietišką pyragą su “grotelėmis” Viršutinį tešlos sluoksnį patepame kiaušinio plakiniu. Pyragą kepame apie 30-40 min. 170 laipsnių orkaitėje.

Valgome šiltą su ledais. Be ledų gali būti pernelyg aitru – mėlynės visgi ne iš švelniųjų uogų. Mmmm.. buvo skanu – tešla tirpo burnoje, įdaro pridėjau daug (beveik per daug, gal truputį proporcijų neištaikiau). Iš esmės eksperimentu esu patenkinta – kaip nekonditerė savo lūkesčius netgi viršijau Ir gyvenimo vyras liko patenkintas – o tai, turbūt, ir yra svarbiausia.

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.

Nuo tada, kai dar mokiausi mokykloje, kasmet prieš Kalėdas kepu meduolius, o šiaip ypatingesnėmis progomis kepdavau sausainius su kava. Receptą nusižiūrėjau viename iš receptų žurnaliukų (jau nebepamenu, kuriame..). Tad neseniai nusprendžiau atgaivinti šią tradiciją ir išsikepiau sausainėlių.

Reikės:

3 kiaušinių

1 šaukšto maltos kavos

200 g sviesto

1 stiklinės cukraus (galite dėti mažiau, skonis nenukenčia)

miltų (niekada neskaičiuoju tiksliai, dedu atsižvelgdama į tešlą

1 arb.šaukštelio kepimo miltelių

20 g vanilinio cukraus

galima paskaninti tarkuota citrinos žievele

Dideliame inde sumaišome kiaušinius, sviestą (aš jį prieš tai išlydžiau), cukrų, vanilinį cukrų, kavą ir, jei yra noras, citrinos žievelę. Tada pamažu įmaišome miltus ir kepimo miltelius. Minkome, kol tešla nebelimpa prie rankų. Tada padedame ją į šaldytuvą valandai ar daugiau.

Palaikytą tešlą iškočiojame, spaudžiame norimos formos sausainėlius ir kepame orkaitėje, kol parus.

Citrinos žievelės nebededu jau seniai – ne visiems ragavusiems ji patiko. Tačiau man asmeniškai tiek su citrina, tiek be jos sausainiai yra be galo skanūs. Na, galiu apsivalgyti. Bekepant juos apėmė nostalgija. Ko gero, atgaivinsiu tradiciją kepti šiuos sausainius draugų gimtadienio progomis.

Jau seniai buvau vienam asmeniui skolinga desertą. Bevartant prašmatnią receptų knygą pastebėjau idėją, kurią interpretavau savaip, ir štai – paprastas, lengvai paruošiamas, be galo gardus ir be galo kaloringas desertas.

Reikės (4 porcijoms):
500 g maskarponės
150 g grietinėlės
3-4 šaukštų cukraus
2 apelsinų

Negaliu nepasidalinti puikaus pyrago receptu, kuris tapo savaitgalio atradimu man ir mano mamai.

Reikės:
3-4 obuolių
250 g grietinės
250 gramų cukraus
1 arb. š. sodos
3 kiaušinių
miltų
šiek šiek sviesto skardai ištepti

Kiaušinius reikia išsukti su cukrumi. Tada išplakti grietinę ir sodą, mišinį supilti į kiaušinių plakinį ir viską dar kartą gerai išplakti. Metas miltams. Juos reikia berti į tešlą, kol ji taps tirštesnė už riebią grietinę. Į svietu išteptą kepimo formą supilame tešlą. Ant viršaus krauname kubeliais supjaustytus obuolius. Kepti 170 laipsnių orkaitėje daugiau nei valandą. Mėgautis su arbata, kava ir gal ledais. Perspėjimas: vieno pyrago gali nepakakti

Skaniausias, kol morkos šviežios ir saldžios – ką tik iš dirvos. Ryškios oranžinės spalvos kepinys derės su gaivinančiais ledais.

Reikės:

2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
1 stiklinė cukraus
2-2,5 stiklinių miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio imbiero
1 pakelis vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
125 g sviesto

Morkas smulkiai sutarkuojame bulvėms skirta trintuve, apibarstome cukrumi, išmaišome ir padedame į šalį 15-20 min. Minkštą sviestą išsukame su kiaušiniais. Suberiame tarkuotas morkas ir, nuolat maišydami, beriami miltus su kepimo milteliais. Kai tešla būna pakankamai tiršta (turi gautis panaši į obuolių pyragui reikalingą tešlą), suberiame visus prieskonius, gerai išmaišome ir sukrečiame į aliejumi išteptą kepimo skardą. Kepame 30 min. 200 laipsinių karščio orkaitėje.
Rezultatas: pyragas, kurio verta paragauti. Saldus, minkštas ir švelnus – tinkamas svečiams vaišinti ir namiškiams nustebinti. Asmeniškai – vienas geriausiai pavykusių pyragų. Pasirodo, morkos tinka ne tik salotoms.